Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:38 | „Man labai gėda“: Habeckas atsiprašė Ukrainos
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas atsiprašė už vėlavimą teikti Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai ir pareiškė, kad jam dėl to gėda, rašo UNIAN.
Tai jis pasakė pirmadienį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu lankydamasis Černihivo regione.
R. Habeckas pažymėjo, kad dar 2021-aisiais susitikus su V. Zelenskiu, jis perspėjo, kad yra iškilusi reali karo grėsmė.
„Tada Vokietijoje tiesiog pradėjome diskusiją, ar turėtume remti Ukrainą ginklu. Vokietija tada negalėjo arba nenorėjo to daryti. Mes pakeitėme savo poziciją, bet tai užtruko per ilgai ir buvo per vėlu. Manau, ne visi Vokietijos politikai sakytų tą patį, bet man labai gėda“, – pripažino jis.
Kaip rašo minėta naujienų agentūra, prieš karą Vokietija ne tik atsisakė tiekti savo ginklus Ukrainai, bet ir blokavo ginklų tiekimą iš kitų NATO šalių.
2022 m. sausį, kai karo scenarijus iš esmės tapo akivaizdus, Vokietija sutiko tiekti Ukrainai 5 000 karinių šalmų. Ukrainoje ir net pačioje Vokietijoje daugelis tai vertino kaip pasityčiojimą.
Net karui įsibėgėjus Vokietijai teko nemažai kritikos dėl lėto ginklų Ukrainai tiekimo ir pernelyg ilgo svarstymo.
23:08 | Analitikas nurodė, kokie bus tolimesni Putino veiksmai
JAV karo studijų instituto (ISW) analitikas George‘as Barrosas mano, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas daugiausia dėmesio artimiausiu metu skirs savo pajėgų gynybos stiprinimui visoje fronto linijoje.
Apie tai G. Barrosas kalbėjo interviu TSN, rašo UNIAN.
Anot jo, šiuo metu rusai neturi nei vadovybės, nei logistinių pajėgumų, kad galėtų surengti plataus masto puolimą.
„Manau, kad Putinas stengsis maksimaliai sukaupti jėgas, kad sustiprintų savo gynybos liniją ir sukurtų savo gynybinių įtvirtinimų ir apkasų sistemą, kurią dabar rusai kasa per visą fronto liniją. Tai daroma siekiant sulėtinti, sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą, kuris greičiausiai įvyks per kelias ateinančias savaites“, – cituojamas jis.
22:49 | Metus neatšauktas oro pavojus
Ukrainos Luhansko srityje jau lygiai metus nebuvo atšauktas oro pavojaus perspėjimas, rašo UNIAN.
Alerts.in.ua duomenimis, perspėjimas regione buvo paskelbtas 2022 metų balandžio 4 d. 19:45 ir nuo tada jis niekada nebuvo atšauktas.
22:21 | Atskleidė Prigožino melą: kelia vėliavas ant pastatų, kurių seniai nebėra
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas Bachmute kelia savo vėliavas ant pastatų, kurių jau seniai nebėra, pareiškė Ukrainos Rytų pajėgų atstovas Sergejus Čerevatijus, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Prigožinas tikriausiai važiuoja į Bachmutą, nes jam dabar Sankt Peterburge pavojinga. Matote, ten sprogsta restoranai... Ir jis kelia vėliavas ant pastatų, kurių fiziškai seniai nebėra – miesto administracijos pastatas, jis tiesiog sunaikintas“, – cituojamas S. Čerevatijus.
Anot jo, Bachmutas išlieka karščiausiu fronto tašku, Rusija čia meta didžiules pajėgas. Per pastarąją parą rusai surengė 32 atakas, įvyko 26 susirėmimai.
Rusijos privati karinė samdinių bendrovė „Wagner“ anksčiau pareiškė, kad užėmė Bachmutą „teisine prasme“ – užimdama jo administracijos pastatą. Tuo metu Ukrainos kariuomenė paskelbė vis dar laikanti miestą.
Daug mėnesių trunkanti kova už Bachmutą yra ilgiausias Rusijos invazijos Ukrainoje mūšis.
Rusijos ir Ukrainos pajėgos labai daug investuoja į kovą už Bachmutą, nors analitikai sako, kad šis miestas neturi didelės strateginės vertės.
Ukraina sako, kad mūšis už šį pramoninį miestą yra labai svarbus siekiant sulaikyti Rusijos pajėgas palei visą rytinį frontą.
21:23 | Ukraina skelbia apie naujus smūgius okupantams: nukentėjo svarbūs objektai
Ukrainos pajėgos antradienį surengė daugybę smūgių prieš okupantus, rašo UNIAN. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo tarp objektų, kuriems ukrainiečiai smogė, yra ir rusų vadavietės.
„Gynybos pajėgų orlaiviai per parą surengė septynis smūgius į okupantų susitelkimo zonas, o raketų pajėgų ir artilerijos daliniai pataikė į du priešo valdymo postus ir elektronikos postą“, – pažymima pranešime.
Ukrainos teigimu, antradienį rusai surengė dešimtis oro antskrydžių, paleido dvi raketas, 17 dronų, 14 iš jų ukrainiečiai sunaikino. Rusai taip pat surengė septynias atakas iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų.
Generalinio štabo teigimu, yra žuvusių ir sužeistų civilių.
Rusijos nuostoliai Ukrainoje jau siekia 175 690 karių, rusai taip pat neteko daugybės technikos.
20:42 | Stoltenbergas: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad tikisi pamatyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį šią vasarą vyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.
„Stipri nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui, todėl tikimės susitikti su prezidentu V. Zelenskiu liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė J. Stoltenbergas po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo.
20:27 | Anušauskas lankosi Ukrainoje
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Ukrainoje, Charkivo srityje.
„Apžiūrėjome 15–20 kilometrų nuo sienos esančius sugriautus kaimus ir okupantų nuniokotą Charikivo dalį. Aplankėme ir karinę ligoninę, kuri gydo tiesiai iš fronto atvežtus sužeistuosius“, – įraše feisbuke antradienio vakarą paskelbė A. Anušauskas.
Jis taip pat pranešė apsilankymo metu susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu, Charkivo srities karinės administracijos pirmininku Olegu Sinegubovu, miesto meru Ihoriu Terechovu bei Charkivo karinės įgulos vadu Serhijumi Melniku.
Krašto apsaugos ministerijos puslapyje esančioje ministro darbotvarkėje apie jo vizitą į Ukrainą nebuvo skelbiama.
20:00 | Kremlius sureagavo į Suomijos narystę NATO: pažėrė grasinimų
Rusijos užsienio reikalų ministerija sukritikavo Suomijos įstojimą į NATO, rašo CNN.
Kremlius griežtai pasmerkė Suomijos sprendimą ir pareiškė, kad Suomija neva neturės įtakos jokiems Rusijos sprendimams.
„Stodama į NATO, Suomija atsisakė savo unikalaus tapatumo ir prarado nepriklausomybę, kuri dešimtmečiams suteikė jai ypatingą statusą tarptautiniuose reikaluose. <...> Suomija tapo maža NATO nare, neturinčia galimybės daryti įtakos jokiems sprendimams. Ji prarado savo galimybes turėti žodį tarptautiniuose reikaluose“, – sakoma ministerijos pranešime.
Kremlius taip pat pridūrė, kad Suomijos narystė NATO turės „neigiamą poveikį“ Rusijos ir Suomijos dvišaliams santykiams.
Ministerija tikina, kad Rusijos atsakas į „nacionalinio saugumo grėsmes“, kylančias dėl šio sprendimo, iš dalies priklausys nuo „NATO karinės infrastruktūros ir puolamųjų ginklų dislokavimo jos teritorijoje“.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Suomijos įstojimas į Aljansą padidino platesnio konflikto riziką, rašo „The Guardian“.
Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.
19:29 | Rusai smogė Černihivo sričiai
Rusai naikintuvais atakavo Černihivo sritį, rašo UNIAN. Smūgis įvykdytas antradienį vakare, pranešta, kad viename iš srities kaimų dega gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai.
„Gaisras kilo dėl dviejų Rusijos lėktuvų Su-35 įvykdyto oro smūgio“, – rašoma Šiaurės operatyvinės vadovybės pranešime.
Pirminiais duomenimis, Rusijos naikintuvai ant gyvenvietės numetė dvi bombas. Kol kas informacijos apie aukas nėra.
18:48 | JAV paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą
JAV paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, rašo „The Guardian“. Jo vertė – 2,6 mlrd. dolerių.
Paketas apima radarus, prieštankines raketas ir kuro sunkvežimius, antradienį paskelbė Pentagonas.
18:26 | Zelenskis sveikina Suomiją tapus NATO nare
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino Suomiją įstojus į NATO ir pavadino šį karinį aljansą „vienintele veiksminga saugumo garantija regione“ Rusijos agresijos akivaizdoje.
„Nuoširdžiai sveikinu Suomiją ir prezidentą Sauli Niinisto įstojus į NATO per jos įkūrimo 74-ąsias metines“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
17:58 | „Sviedinių badas“ baigėsi: rusai Bachmutą atakuoja dviguba jėga
„Sviedinių badas“, apie kurį anksčiau skelbė „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, jau baigėsi, sako Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų karys, rašo UNIAN.
Anot kario, žinomo Sokol slapyvardžiu, Rusijos artilerija ir aviacija Bachmuto srityje atakuoja dviguba jėga.
„Priešas turėjo pakankamai problemų su amunicija, „Wagner“ vadovas pasakė, kad jie neturi sviedinių, todėl negali tęsti puolimo. Tai buvo nuostabi akimirka, kai galėjome pulti ir apšaudyti jų dalinius.
Tačiau viskas labai greitai baigėsi. Jiems buvo atvežta amunicija, artilerijos ir oro smūgiai šiuo metu tapo dvigubai stipresni“, – cituojamas karys.
Anot jo, rusų atakų intensyvumas yra itin didelis, artilerija veikia be perstojo. Smūgiams rusai taip pat naudoja bepiločius.
Vis dėlto, pasak kario, rusai patiria didelių nuostolių, į mūšio lauką siunčia pastiprinimą, o naujai atvykę kariai iš esmės eina per savo bendražygių lavonus. Jo teigimu, rusų pajėgos mūšių metu praktiškai nereaguoja į šalia krentančius sviedinius, todėl gali būti, kad vartoja tam tikras medžiagas ir yra stipriai paveikti rusų propagandos.
Dėl Bachmuto jau kurį laiką vyksta intensyvūs mūšiai, jis yra vadinamas karščiausiu fronto tašku.
17:27 | Landsbergis ragina NATO atsakyti į Maskvos planus dėl branduolinio ginklo Baltarusijoje
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina NATO atsakyti į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų.
„Visa padėtis regione reikalauja, kad NATO imtųsi labai rimtų veiksmų, kad atgrasytų (Rusiją – BNS) nuo bet kokių karinių veiksmų, ypač Baltijos regione“, – antradienį žurnalistams Briuselyje sakė ministras.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tai apima ir papildomas karių pajėgas, ir oro gynybos sistemas.
G. Landsbergis teigė nemanantis, kad pareiškimai dėl branduolinio ginklo Baltarusijoje yra tik žodiniai gąsdinimai. Anot jo, į tokius pranešimus reikia reaguoti rimtai.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad diskusijos dėl galimybės Baltijos šalyse dislokuoti branduolinius ginklus nevyksta.
„Apie tai nediskutuojama“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija taktinius branduolinius ginklus planuoja dislokuoti liepą.
„Kas dar vyks liepą? Vilniaus NATO viršūnių susitikimas“, – kalbėjo ministras.
Diplomatijos vadovas teigė, kad tokiu būdu Rusija siunčia žinutę, į kurią Aljansas turėtų atsakyti anksčiau minėtomis priemonėmis.
Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas sekmadienį pareiškė, jog taktiniai branduoliniai ginklai Baltarusijoje bus dislokuoti prie šios šalies sienų su NATO priklausančiomis kaimynėmis.
Kremliaus teigimu, saugyklos taktiniams branduoliniams ginklams Baltarusijoje bus baigtos statyti iki liepos 1-osios.
Baltarusija turi 1 250 kilometrų ilgio sieną su NATO narėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija.
17:18 | JK sveikina Suomiją ir ragina NATO nares imtis veiksmų, kad Aljanso nare taptų ir Švedija
Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas antradienį pasveikino istorinį Suomijos įstojimą į NATO ir paragino šį karinį aljansą priimti ir Švediją, Vengrijai ir Turkijai tebeblokuojant jos įstojimą.
Suomijai oficialiai tapus 31-ąja NATO nare, „mūsų Aljansas tapo stipresnis, o kiekvienas iš mūsų – saugesnis“, sakė R. Sunakas.
„Dabar visos NATO narės turi imtis reikiamų veiksmų, kad priimtų ir Švediją, kad galėtume kartu kaip vienas Aljansas ginti laisvę Europoje ir visame pasaulyje“, – pridūrė jis.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly, dalyvavęs NATO susitikime Briuselyje, kuriame Suomija prisijungė prie NATO, paskelbė apie dar 12 mln. svarų sterlingų (apie 14 mln. eurų) neletalinės karinės pagalbos Ukrainai, pavyzdžiui, medicininės įrangos ir maisto davinių.
„Rusija manė, kad jos agresija mus suskaldys. Tačiau mes tapome dar tvirčiau susieti, ryžtingai gindami laisvės ir teisinės valstybės principus“, – kalbėjo J. Cleverly.
„Aiškiai pasakysime, kad mūsų durys lieka atviros. Išskėstomis rankomis priimsime naujus sąjungininkus ir toliau sieksime, kad Švedija kuo greičiau įstotų į NATO“, – sakė jis.
16:51 | Kritinė padėtis Mariupolyje: trūksta gydytojų, vaistų, išaugo mirtingumas
Laikinai okupuotame Mariupolyje išaugo mirtingumas, rašo UNIAN.
Anot miesto tarybos, tai liudija didelis naujų kapų skaičius.
„O šalia – neišvalytų ir nepašalintų rusiškų sviedinių likučiai. Mirtingumas auga ir dėl kritinio medicinos lygio okupuotame Mariupolyje. Trūksta gydytojų, gydymo įstaigos neturi reikiamos įrangos, vaistų. Todėl Mariupolio gyventojai neturi galimybės gauti normalaus gydymo“, – cituojamas pranešimas.
16:18 | Neraminantys ženklai iš Juodosios jūros
Rusijos pajėgos iki 11 padidino savo laivų Juodojoje jūroje skaičių, rašo UNIAN.
Anot Pietų operatyvinės vadovybės, jūroje yra vienas povandeninis laivas, taip pat du antvandeniniai laivai, galintys paleisti raketas.
Ukrainos skaičiavimu, šiuo metu rusai gali paleisti apie 20 „Kalibr“ raketų.
Rusijos pajėgos jau ne kartą atakavo Ukrainą iš Juodosios jūros.
15:58 | Suomija tapo 31-ąja NATO nare
Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.
Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto įteikė oficialius stojimo dokumentus JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui – NATO steigiamosios sutarties saugotojui.
Šią ceremoniją parodė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Netrukus mėlynos ir baltos spalvų Suomijos vėliava bus iškelta prie kitų sąjungininkių vėliavų – tarp Estijos ir Prancūzijos – priešais NATO būstinę Briuselyje.
15:36 | Balandžio 5–6 dienomis A. Lukašenka lankysis Rusijoje
Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka balandžio 5–6 dienomis su darbo vizitu lankysis Rusijoje, antradienį valstybinei naujienų agentūrai BELTA panešė jo spaudos tarnyba.
Numatoma, kad trečiadienį A. Lukašenka susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį dalyvaus Sąjunginės valstybės aukščiausiosios tarybos posėdyje Maskvoje.
Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginės valstybės sutartį, numatančią glaudžius politinius, ekonominius ir karinius ryšius.
V. Putinas neseniai pareiškė apie planus savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų.
15:22 | A. Blinkenas Suomijos prisijungimą prie NATO vadina istorine diena
14:59 | Šoigu skelbia apie Baltarusijos apginklavimą
Baltarusijai jau perduota raketų sistema „Iskander-M“, galinti smogti ir įprastiniais, ir branduoliniais užtaisais. Tai antradienį per konferencinį pokalbį su Rusijos kariuomenės vadovybe paskelbė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Operatyvinis-taktinis raketų kompleksas „Iskander-M“ perduotas Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms. Jis gali naudoti ir įprastas, ir branduolines raketas“, – sakė Rusijos ministras.
Kremlius pažadėjo, kad liepą Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija, dislokuos branduolinius ginklus.
14:15 | Putino apsauginis pabėgo į Turkiją vizito užsienyje metu: papasakojo ir apie šarvuotą traukinį
13:53 | Baltarusija kaltina Baltijos šalis rengiant teroristus
Baltarusijos Valstybės saugumo komiteto pirmininkas Ivanas Tertelis praneša, kad Lenkijos ir Baltijos šalių piliečiai buvo sulaikyti dėl „slaptų operacijų Baltarusijoje“, praneša Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
Jis taip pat sakė, kad KGB šį pavasarį tikisi „teroristinės veiklos suaktyvėjimo“.
„Mums aktualiausias išlieka teroristinio konglomerato išpuolio atmušimas iš gretimų valstybių teritorijos. Konstatuojame, kad Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Čekijos teritorijoje yra kovotojų rengimo stovyklos“, – pareiškė Baltarusijos KGB vadovas.
Ar buvo sulaikyti Lietuvos piliečiai, laukiama Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos komentaro. Jį gavę, tekstą papildysime.
13:24 | „Absoliutus idiotas“: Rusijos žiniasklaida išsiaiškino, kodėl Putinas atleido savo generolą
12:43 | Kremlius Suomijos narystę NATO vadina pasikėsinimu į saugumą
Kremlius antradienį Suomijos narystę NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“ ir pareiškė, kad tai yra „naujausias padėties pablogėjimas“.
„NATO plėtra yra pasikėsinimas į mūsų saugumą ir Rusijos nacionalinius interesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
12:07 | Oro pavojus
Antradienio popietę didžiojoje dalyje Ukrainos aidi oro pavojaus sirenos.
11:58 | Kremlius eilinį kartą kaltina Vakarus
Rusijos Federacija yra atvira kontaktams dėl ilgalaikio branduolinės rizikos mažinimo vienodais pagrindais, atsižvelgiant į Rusijos interesus, antradienį interviu Rusijos leidiniui „AiF“ sakė S. Lavrovas. Tačiau, jo teigimu, pagrindinė šios problemos sprendimo sąlyga bus „Vakarų agresyvaus priešiško kurso atmetimas“.
Rusija visai neseniai pareiškė, kad vasarą Baltarusijoje, pasienyje su Lenkija, dislokuos branduolinius ginklus. Atpirkimo ožys šiam žingsniui pagrįsti – Didžiosios Britanijos sprendimas aprūpinti Ukrainą sviediniais su nuskurdintuoju uranu. Rusija tokią artileriją melagingai prilygina branduoliniams ginklams.
Taigi, Rusija eilinį kartą kaltina Vakarus keliant jai pavojų. Pasak Rusijos diplomatijos vadovo, Vakarai dar nėra pasiruošę konstruktyviam dialogui su Rusija, nes „visą parą ieško naujų būdų sutramdyti Rusiją“. S. Lavrovas pabrėžė, kad tokio elgesio pavojus yra akivaizdus ir apie jį Rusija visais prieinamais metodais „perspėja Vakarų kolegas“.
„Diplomatijos uždavinys yra rasti ir plėtoti taikius, politinius-diplomatinius tarpvalstybinių prieštaravimų ir konfliktų sprendimo būdus. Įskaitant, žinoma, santykius tarp branduolinių valstybių.
Čia ir iškyla problema, kurią tiksliausiai apibūdina gana senas, bet taiklus posakis – „tango šokamas dviese“, – sakė jis, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie branduolinio susidūrimo rizikos mažinimą.
11:12 | Dėl pirmininkavimo JT Saugumo Tarybai kritikuojama Rusija teisinasi
Dėl balandžiui perimto pirmininkavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai smarkiai kritikuojama Rusija pirmadienį teisinosi ir tvirtino, kad nesinaudos tuo gindama savo invaziją Ukrainoje.
„Mes nepiktnaudžiausime pirmininkavimo prerogatyvomis“, – pareiškė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia.
„Viena yra nacionalinė pozicija. Kitas dalykas yra Saugumo Tarybos pirmininkės vaidmuo“, – sakė jis spaudos konferencijoje, surengtoje Rusijai mėnesiui perimant pirmininkavimą.
Susidariusią situaciją griežtai sukritikavo Ukraina ir jos sąjungininkės. Kyjivas tai pavadino „antausiu tarptautinei bendrijai“.
„Kaip žinote, Rusija užima... Saugumo Tarybos pirmininkės vietą. Nuo balandžio 1-osios. Tai kaip Melagių dienos pokštas“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.
„Šio reikalo tiesa ta, kad tai rotuojama vieta. Tikimės, kad jie elgsis profesionaliai, – sakė ji. – Tačiau taip pat tikimės, kad jie pasinaudodami savo vieta skleis dezinformaciją ir propaguos savo pačių darbotvarkę, kalbant apie Ukrainą... Būsime pasirengę garsiai kalbėti kiekvieną kartą, kai jie bandys tai daryti.“
10:23 | Rusijos karui paskatinus pokyčius, Suomija jungiasi prie NATO
Suomija antradienį tampa 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.
Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.
Sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę.
Praėjusią savaitę Turkijos parlamentas pašalino paskutinę kliūtį Suomijos įstojimui.
09:51 | JAV: Rusijoje suimtam žurnalistui dar neleista susitikti su konsulato atstovais
Amerikiečių žurnalistas Evanas Gershkovichas, suimtas Rusijoje dėl, Vašingtono teigimu, sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu, dar nesusitiko su JAV konsulato darbuotoju, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Labai, labai stengiamasi gauti konsulinę prieigą prie Evano, tačiau mums vis dar nepavyko to padaryti“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Praėjusią savaitę buvo suimtas „The Wall Street Journal“ reporteris, JAV pilietis E. Gershkovichas, o tai dar labiau išaugino ir taip didelę įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono dėl Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą.
08:59 | Rusija rengiasi Krymo gynybai
JAV kompanijos „Maxar“ paviešintos palydovinės nuotraukos atskleidžia, kad Rusijos karinės pajėgos intensyviai ruošiasi okupuoto Krymo gynybai prieš artėjantį Ukrainos kontrpuolimą. Nuotraukos rodo, kad vos per kelias savaites okupantai pusiasalyje pastatė visą griovių ir užtvarų tinklą.
Pasak „The Washington Post“, Juodosios jūros pakrantėje rusai įrengė prieštankinę gynybą, iškasė griovius. Nuotraukoje iš Sivašo ežero pusės matomas visas griovių tinklas, kurio ilgis kai kuriais atvejais viršija 900 metrų. Taip pat įrengtos trys eilės „drakono dantų“ – tai betoninis prieštankinis piramidės pavidalo gynybos statinys.
Leidinys rašo, kad Rusija visai neseniai gerokai sustiprino savo pozicijas Krymo pasienyje su žemynine Ukraina.
„The Washington Post“ pažymi, kad gynybinės konstrukcijos dažniausiai atsiranda šalia natūralių vandens telkinių, tokių kaip pajūris ar kanalai, o tai sukuria papildomų užtvarų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo atveju.
Tuo metu JAV Karo studijų institutas, analizuodamas minėtąsias palydovines nuotraukas, atkreipia dėmesį, kad rusai nutiesė gynybines linijas išilgai sausumos linijų ir logistikos mazgų, įskaitant pagrindinius pusiasalio greitkelius.
08:22 | NYT: Ukraina pasirengė smogti Rusijai, tačiau problemų ima kelti karių motyvacija
07:49 | Ukraina jau turi penkias naikintuvų brigadas
Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi penkias naikintuvų brigadas: dvi Su-27 brigadas ir tris MiG-29 brigadas.
„Lenkijos naikintuvų perdavimas yra pirmas žingsnis. Tai istorinis žingsnis perkeliant tokio tipo ginklus kaip naikintuvai. Kol kas turime penkias tokių orlaivių brigadas“, – Kyjivo televizijos eteryje sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“.
07:00 | Rusija dronais smogė Ukrainos Odesos uostamiesčiui
Rusija praėjusią naktį dronais smogė strateginę reikšmę turinčiam Ukrainos Odesos uostamiesčiui, anksti antradienį pranešė vietos pareigūnai.
„Priešas ką tik smogė Odesai ir Odesos rajonui atakos bepiločiais“, – sakoma vietos administracijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
„Padaryta žalos“, – sakoma jame. Daugiau detalių nepateikiama.
Remiantis srities karinės administracijos vadovu Jurijumi Kruku nurodoma, kad veikė ukrainiečių oro gynyba, įspėta dėl galimos antros atakų bangos.
Ukrainos oro pajėgos vėliau paskelbė, kad buvo sunaikinta 14 Rusijos paleistų atakos dronų „Shahed-136/131“.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Antradienį, kai Suomija taps 31-ąja Aljanso nare, prie NATO būstinės bus iškelta šios Šiaurės šalies vėliava, sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
► Rusijos policija pirmadienį sulaikė moterį, galimai atnešusią bombą, kuriai sprogus žuvo garsus karo temomis rašydavęs ir Maskvos karą Ukrainoje tvirtai rėmęs tinklaraštininkas.
► Rusijos antiteroristinių tyrimų tyrėjai dėl bombos sprogimo apkaltino Ukrainos saugumo tarnybas ir „agentus“, susijusius su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu.
► Lenkija perdavė Ukrainai kelis naikintuvus MiG-29, pirmadienį pranešė prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas Marcinas Przydaczas.
