Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
20:49 | Netoli Bachmuto verda aršios kovos
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų padalinio atstovas Sergejus Čerevatijus pateikė daugiau detalių, kokia šiuo metu yra padėtis karo fronte Bachmuto kryptimi.
Kaip rašo UNIAN, šiuo metu netoli Bachmuto verda itin aršios kovos, o Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostolių.
S. Čerevatijaus teigimu, kiekviena dieną netoli Bachmuto žūsta nuo 50 iki 100 rusų karių, o sužeistųjų skaičius taip pat yra panašus.
19:31 | Sekmadienio įvykių Ukrainoje apžvalga – TV3 žinių reportaže
Britų pareigūnai sulaikė rusų oligarchą Michailą Fridmaną. Dar neseniai vadintą turtingiausiu žmogumi Londone, kuris prasidėjus karui bandė išsisukti nuo sankcijų žadėdamas pinigus Ukrainai ir prašydamas jos pilietybės.
O pas Lukašenką bandydamas įtraukti jį tiesiogiai į karą Putino lėktuvu atskrido Rusijos gynybos ministras Šoigu. Maskva ieško pagalbos, nes puolimas lėtėja.
Ukrainiečiai jau iškėlė savo vėliavą kairiajame Dnipro krante, o Amerikiečių žvalgybos vadovė prognozuoja didesnį Ukrainiečių proveržį pavasarį.
16:41 | Daugiau nei 500 Ukrainos vietovių neturi elektros energijos – ministerija
Po kelias savaites trukusių Rusijos oro smūgių į Ukrainos elektros tinklus daugiau kaip 500 šalies vietovių sekmadienį tebebuvo be elektros energijos, pranešė ukrainiečių vidaus reikalų ministro pavaduotojas.
„Priešas ir toliau puola svarbiausią šalies infrastruktūrą. Šiuo metu 507 vietovės aštuoniuose mūsų šalies regionuose yra atjungtos nuo elektros energijos tiekimo“, – Ukrainos televizijai sakė vidaus reikalų viceministras Jevhenas Jeninas.
„Labiausiai nukentėjo Charkovo sritis, kurioje yra 112 izoliuotų kaimų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dar 90 kaimų be elektros liko Donecko ir Chersono srityse, kiti kaimai – Mykolajivo, Zaporožės ir Luhansko regionuose.
Šeštadienį Ukrainos valdžios institucijos, įskaitant Mykolajivo srities gubernatorių Vitalijų Kimą, dar kartą paragino gyventojus atsilaikyti prieš nuolat blogėjančias žiemos pradžios sąlygas ir nuolatinius elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Dėl kasdien pasikartojančių elektros tiekimo nutraukimų milijonai žmonių liko be šilumos ir apšvietimo, o lauko temperatūra pastarosiomis dienomis nukrito žemiau nulio laipsnių Celsijaus.
Karui įžengus į jau dešimtą mėnesį, plačiai tikimasi tolesnių Maskvos pajėgų atakų, nukreiptų į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Ukrainiečiai baiminasi sunkios užsitęsusios žiemos ir karo pabėgėlių antplūdžio.
Privatus Ukrainos energetikos operatorius DTEK ketvirtadienį pareiškė, kad beveik pusė šalies elektros tinklų tebėra sugadinti po to, kai spalį Rusija, patyrusi kelis žeminančius pralaimėjimus mūšio lauke, pradėjo atakuoti Ukrainos energetikos objektus.
16:30 | S. Šoigu susitiko su A. Lukašenka
UNIAN skelbia, kad Rusija ir toliau ieško galimybių, kaip būtų galima pasiekti bent minimalų laimėjimą karo fronte Ukrainoje. Jei vasarį Kremlius planavo užimti Kyjivą per tris dienas, dabar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas supranta, kad jam nepavyks išsiversti be kitų valstybių pagalbos.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai aptarė, kodėl Rusijos Federacija vykdo slaptus susitikimus su Irano ir Baltarusijos šalių atstovais.
Teigiama, kad būtent Rusija siekia tokiu būdu pasiekti susitarimą ir gauti naujų dronų bei raketų, taip pat priversti Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką aktyviai įsitraukti į karinę invaziją Ukrainoje.
Gruodžio 3 d. tapo žinoma, kad Rusijos Federacijos gynybos viceministras generolas pulkininkas Aleksandras Fominas susitiko su Irano generalinio štabo viršininku generolu majoru Mohammadu Begheri. Priduriama, kad abiejų valstybių vadovų susitikimas įvyko Teherane.
Ir nors Rusija apie šį susitikimą tyli, Iranas savo ruožtu pateikė daugiau detalių.
ISW atstovų analitikų teigimu, kurie remėsi Irano valstybinės žiniasklaidos pranešimais, abiejų valstybių atstovai aptarė galimą karinį bendradarbiavimą. Manoma, kad taip pat galėjo būti diskutuojama ir dėl dronų bei raketų perdavimo Rusijai, kuri savo ruožtu vėliau šias karines priemones panaudotų prieš Ukrainą.
Šeštadienį taip pat skelbta, kad V. Putino lėktuvas buvo pastebėtas skrendantis virš Baltarusijos. Kiek vėliau paaiškėjo, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu dalyvavo susitikime su Baltarusijos gynybos ministru Viktoru Chreninu. Abiejų valstybių atstovai pritarė „Sutarties dėl bendro regioninio saugumo užtikrinimo karinėje srityje“ pataisoms.
Priduriama, kad S. Šoigu taip pat susitiko ir su Baltarusijos diktatoriumi A. Lukašenka. Kiek vėliau diktatorius patikino, kad Baltarusija toliau tęs Rusijos karių parengimą.
Visgi ISW analitikai neatmeta, kad S. Šoigu savo ruožtu taip pat ragino A. Lukašenką aktyviai įsitraukti į karą Ukrainoje.
Tačiau dalis ekspertų tikina, kad yra vidinių veiksnių, kurie varžo A. Lukašenką, todėl tikėtina, kad jis nedidins karinės eskalacijos.
15:59 | Kremliaus propagandistė Simonian pratrūko ir rėžė: dėl Krymo gali kilti Trečiasis pasaulinis karas
Kremliaus propagandistė Margarita Simonian skleidžia melagystes ir tvirtina, kad Ukrainos sostinės Kyjivo kontrolė jau perimta Rusijos žinion, o dėl Krymo neva gali kilti Trečiasis pasaulinis karas.
Rusijos diktatoriaus ištikima propagandistė M. Simonian pasidalijo absurdiškais pastebėjimais.
Jos teigimu, Rusija daugiau nebebombarduos Kyjivo, nes ten neva yra [Kremliaus] šventovė.
Melagysčių skleidėja M. Simonian taip pat dar kartą pagrasino Vakarų valstybėms dėl galimų branduolinių smūgių, kuriuos neva galėtų suduoti Rusija. Visgi ji atmetė galimybę, kad toks ginklas galėtų būti panaudotas prieš Kyjivą.
„Mes įveikėmė Kyjivą jau pirmąją [karinės invazijos] savaitę. Mes (aš primenu, kad tuo metu jau buvome Hostomelyje, visur), mes iš tiesų atsiėmėme [Kyjivą]. Pažįstu kariškius, kurie ten buvo, ir kurie pasibaisėjo, kad jiems buvo liepta išvykti.
<...> Mes nekovojame su Kyjivu, bet su Vakarais. Tad kodėl mums reikia paleisti branduolinį ginklą į Kyjivą? Mes nekariaujame su Kyjivu. Mes jokiu būdu nebombarduosime Kyjivo, pirmiausiai, dėl to, kad ten yra mūsų šventovė“, – propagandinius pastebėjimus skleidė M. Simonian.
Kremliaus ruporė užsimena, kad branduolinis ginklas galėtų būti panaudotas prieš Vašingtoną, Berlyną, Londoną.
Be to, ji taip pat pabrėžė, kad Krymas nebus atiduotas Ukrainai, o jeigu bus kovojama dėl šio pusiasalio, gali prasidėti Trečiasis pasaulinis karas.
15:18 | Ukrainos gynėjai nukovė rusų karininką
Ukrainos kariuomenė nukovė bataliono vadą, Rusijos specialiųjų pajėgų karininką Michailą Samorukovą, skelbia UNIAN.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas tvirtino, kad apie rusų okupanto likvidavimą pranešė Rusijos propagandistai, laikantys save „kariniais komisarais“.
Pirminiais duomenimis, M. Samorukovas buvo nukautas Donecko srityje, Maryjinkoje.
Rusų propagandistai netyla ir tvirtina, kad neva M .Samorukovas mirė herojiškai, kai vykdė sužeistų ir mirusių asmenų evakuaciją.
15:03 | OPEC+ susitarė nekeisti dabartinio naftos gavybos lygio – šaltiniai
Vyraujant neapibrėžtumui, didžiųjų naftos gamintojų ministrai sekmadienį susitarė laikytis esamos strategijos ir nekeisti dabartinio gavybos lygio, naujienų agentūrai AFP pranešė du neįvardyti susitikimo dalyviai.
Trylikos naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC), vadovaujama Rijado, ir dešimt jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamasis OPEC+ kartelis), nusprendė laikytis spalį sutarto kurso – iki 2023 metų pabaigos sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Kremlius šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.
„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.
ES, G-7 ir Australija išvakarėse sutarė dėl 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinės rusiškos naftos barelio kainos ribos.
Rusiškos naftos kainos viršutinė riba įsigalios pirmadienį arba netrukus po to, kartu su ES embargu Rusijos žalios naftos tiekimui jūra, todėl Rusijos karinis iždas gali netekti milijardų eurų.
Embargas numato draudimą gabenti rusišką žaliavą į ES tanklaiviais.
14:38 | Rusų kariuomenė naudoja uždraustus sprogmenis
Rusijos okupantai naudoja uždraustas chloropikrino granatas K-51, skelbia UNIAN.
Teigiama, kad Ukrainos rytinėje dalyje rusų okupantai draudžiamus sprogmenis paleidžia iš bepiločių orlaivių.
„Teroristinė valstybė naudoja uždraustus cheminius ginklus – K-51 aerozolines granatas. Chloropikrino grantos mėtomos iš dronų rytinėje dalyje ant mūsų šalies gynėjų“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų karinių jūrų pajėgų spaudos tarnybos pranešime.
13:55 | „Psichologinė parama“
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė daugiausia atakuodavo Ukrainos infrastruktūrą, tęsė puolimą Ukrainos rytuose netoli Bachmuto miesto ir apšaudydavo Chersono miestą, kurį ukrainiečių pajėgos išvadavo lapkritį, po aštuonis mėnesius trukusios rusų okupacijos.
Vakarų paramą Ukrainos pastangoms atremti Rusijos kariuomenę bei tvarkytis su karo pasekmėmis šią savaitę pademonstravo ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos politikos reikalams Victorios Nuland dviejų dienų vizitas Ukrainoje.
Ji susitiko su Ukrainos aukšto rango pareigūnais ir šeštadienį dalyvavo vienos ukrainiečių pagalbos organizacijos, padedančios šalies viduje persikėlusiems pabėgėliams, veikloje.
V. Nuland drauge su vaikais iš Chakivo, Chersono, Donecko ir kitų regionų gamino iš lėlytes iš mėlynų ir geltonų – Ukrainos vėliavos spalvų – siūlų.
„Tai psichologinė parama jiems absoliučiai kritiniu laikotarpiu“, – sakė V. Nuland.
Ji pridūrė: „Kaip geriausiai žino prezidentas Putinas, šis karas galėtų pasibaigti šiandien, jei jis nuspręstų jį sustabdyti ir išvesti savo pajėgas... Tuomet galėtų prasidėti derybos.“
13:33 | Rusai nužudė 5 gruzinus savanorius
Grupė savanorių gruzinų, dalyvaujančių kare Ukrainoje prieš Rusiją, buvo apsupti okupantų ir nužudyti netoli Bachmuto, Donecko regione, skelbia UNIAN.
Šią žinią per Gruzijos opozicinį televizijos kanalą pranešė vienas iš savanorių Romeo Parulava. Jis patikslino informacija ir sakė, kad 5 žuvę gruzinai dalyvavo kare prieš Rusiją nuo kovo mėnesio.
Pasak savanorio, situacija Bachmute labai sudėtinga, tačiau jis taip pat patikino, kad žuvusių karių kūnai bus išgabenti.
Šeštadienį Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišbvili išreiškė užuojautą dėl žuvusių šalies piliečių.
Remiantis portalo „Novosti-Georgia“ duomenimis, iš viso Ukrainoje prieš Rusijos okupantus kovoja iki 1,5 tūkst. gruzinų, dalis jų gyveno Ukrainoje dar prieš prasidedant karui, o kai kurie atvyko kaip savanoriai.
Priduriama, kad nuo invazijos pradžios mūšių metu iš viso žuvo 33 iš Gruzijos kilę kariai.
Five #Georgian volunteers who were fighting on the side of #Ukraine were killed near #Bakhmut. This was reported by Mtavari.
— NEXTA (@nexta_tv) December 4, 2022
The names of the dead are known: Avto Rurua, Romeo Pirchakhia, Roland Kvaratskhelia, Badri Markelia, and Merab Aladashvili. pic.twitter.com/E53S8MCPi2
12:23 | Vis mažiau rusų palaiko pradėtą karinę invaziją Ukrainoje
Britų žvalgyba sekmadienį pranešė, kad Rusijos kariuomenė, vargu ar sugebės per artimiausius kelis mėnesius Ukrainos teritorijoje pasiekti naujų karinių laimėjimų, todėl vis daugiau rusų gali nepritarti vykdomiems Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino veiksmams.
Remiantis paskutinėmis apklausomis, pastebima, kad parama V. Putino pradėtai „specialiajai karinei operacijai“ Ukrainoje smarkiai mažėja.
Britų žvalgyba cituoja Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vidinę informaciją, kurią paviešino nepriklausoma rusų žiniasklaida, kad 55 proc. šalies gyventojų palaiko idėją surengti taikos derybas su Ukraina ir tik 25 proc. mano, kad reikia tęsti pradėtą karą Ukrainoje.
Šie paviešinti rezultatai iš esmės atitinka spalio mėnesį atliktos apklausos duomenis, kuomet 57 proc. respondentų palaikė idėją pradėti derybas su Ukraina. O štai dar balandį apie 80 proc. rusų palaikė pradėtą „specialiąją karinę operaciją“.
„Nepaisant rusų pareigūnų pastangų sustiprinti skleidžiamos informacijos kontrolę, konfliktas daugeliui rusų tapo vis artimesnis po to, kai rugsėjį buvo pradėta dalinė mobilizacija. Mažai tikėtina, kad Rusijai per artimiausius kelis mėnesius pavyks pasiekti tam tikrų laimėjimų mūšio lauke, todėl Kremliui bus vis sunkiau išlaikyti visuomenės palaikymą pradėtam karui [Ukrainoje]“, – teigiama žvalgybos pranešime.
12:05 | JAV žvalgybos vadovė optimistiškai vertina Ukrainos pajėgų galimybes
nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šeštadienį sakė, kad karo veiksmai Ukrainoje vyksta „sumažintu tempu“, bet ukrainiečių pajėgos galbūt turės geresnių perspektyvų ateinančiais mėnesiais.
A. Haines užsiminė apie anksčiau reikštas nuomones, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai galbūt neperduoda jam blogų naujienų apie karo įvykius, ir sakė, kad jis „vis geriau informuojamas apie kariuomenės iššūkius“.
„Tačiau mums vis tiek neaišku, ar jis šiuo etapu mato visą vaizdą dėl to, su kokiais iššūkiais jie susiduria“, – sakė A. Haines šeštadienį vakare, buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano fondo ir instituto organizuotame nacionalinės gynybos forume Simi Valyje Kalifornijoje.
Kalbėdama apie ateities perspektyvas, A. Haines sakė, kad „matome lyg ir sumažintą tempą“ Rusijos kare Ukrainoje. JAV žvalgyba mano, kad abi konflikto šalys rūpinsis atsigauti ir apsirūpinti galimam ukrainiečių kontrpuolimui pavasarį, nurodė ji.
„Tačiau iš tikrųjų gan skeptiškai vertiname tai, ar rusai... bus tam pasirengę, – teigė A. Haines. – Aš optimistiškiau galvoju dėl ukrainiečių šiuo periodu.“
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė daugiausia atakuodavo Ukrainos infrastruktūrą, tęsė puolimą Ukrainos rytuose netoli Bachmuto miesto ir apšaudydavo Chersono miestą, kurį ukrainiečių pajėgos išvadavo lapkritį, po aštuonis mėnesius trukusios rusų okupacijos.
Vakarų paramą Ukrainos pastangoms atremti Rusijos kariuomenę bei tvarkytis su karo pasekmėmis šią savaitę pademonstravo ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos politikos reikalams Victorios Nuland (Viktorijos Nuland) dviejų dienų vizitas Ukrainoje.
Ji susitiko su Ukrainos aukšto rango pareigūnais ir šeštadienį dalyvavo vienos ukrainiečių pagalbos organizacijos, padedančios šalies viduje persikėlusiems pabėgėliams, veikloje.
V. Nuland drauge su vaikais iš Chakivo, Chersono, Donecko ir kitų regionų gamino iš lėlytes iš mėlynų ir geltonų – Ukrainos vėliavos spalvų – siūlų.
„Tai psichologinė parama jiems absoliučiai kritiniu laikotarpiu“, – sakė V. Nuland.
Ji pridūrė: „Kaip geriausiai žino prezidentas Putinas, šis karas galėtų pasibaigti šiandien, jei jis nuspręstų jį sustabdyti ir išvesti savo pajėgas... Tuomet galėtų prasidėti derybos.“
11:20 | Skelbia, kiek žuvo Ukrainos karių
Ukraina skelbia, kad nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios žuvo nuo 10 iki 13 tūkst. šalies gynėjų, rašo „SkyNews“.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Mychailo Podoliako, žuvusių karių skaičius yra gerokai mažesnis, negu skelbė Vakarai.
M. Podoliako pridūrė, kad žuvusių civilių skaičius yra itin didelis.
10:58 | Rusų oligarchas M. Fridmanas sulaikytas dėl įtariamo pinigų plovimo – žiniasklaida
Rusų milijardierius Michailas Fridmanas Londone buvo sulaikytas dėl įtariamo pinigų plovimo, pranešė JAV leidinys „Politico“, Jungtinės Karalystės Nacionalinei kovos su nusikalstamumu agentūrai (NCA) paskelbus apie „turtingo rusų verslininko“ areštą.
NCA šeštadienio pranešime šio verslininko pavardė nenurodoma, bet sakoma, kad jis buvo areštuotas ketvirtadienį savo namuose Londone, dėl įtariamo pinigų plovimo, sąmokslo apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir sąmokslo melagingai liudyti. Taip pat sakoma, kad vėliau šis vyras, kaip ir du kiti drauge su juo areštuoti asmenys, buvo paleistas už užstatą.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS šeštadienį pranešė, kad šis verslininkas yra M. Fridmanas.
M. Fridmanas, vienos didžiausių Rusijos privačių investicinių grupių „Alfa Group“ steigėjas, yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sąrašus.
„Alfa Group“ šeštadienio pareiškime teigiama, kad M. Fridmanas nėra areštuotas, bet jame nekalbama apie tai, ar jis buvo paleistas už užstatą.
10:42 | Ukrainos kariuomenė sudavė smūgius prieš okupantus
Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas teigė, kad sekmadienio naktį rusų kariuomenė sudavė smūgius vienam iš kaimų, esančių Zaporižios regione, rašo UNIAN.
Tačiau Ukrainos kariuomenė rusų okupantams už įvykdytą ataką atsakė tuo pačių.
„Mūsų vyrai [kariai] taip pat sudavė smūgius, beveik 300 [rusų okupantų] buvo sužeisti arba mirę. Taigi [Ukrainos kariai] pasakė: sveiki, čia už apšaudytus mūsų miestus“, – kalbėjo administracijos atstovas.
10:03 | Rusija sunaudoja daugiau amunicijos, nei gali pagaminti
„NBC News“, remdamasi JAV nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haynes teigimu, rašo, kad Rusijos kariuomenė naudoja amuniciją greičiau, nei Kremlius yra pajėgus ją pagaminti.
Be to, priduriama, kad rusų kariuomenė dažniau naudoja kur kas tikslesnę amuniciją nei įprastą.
„Nemanau, kad galiu įvardyti tikslius skaičius, tačiau [Rusija] pakankamai greitai [naudoja amuniciją], t.y. pernelyg greitai. Mūsų nuomone, [Rusija] nėra pajėgi savarankiškai pagaminti daugiau [amunicijos], nei sunaudoja. Taigi tai [Kremliui] bus iššūkis“, – teigė JAV žvalgybos atstovė.
Dėl šios priežasties, pasak Avril Haynes, Rusijos Federacija priversta prašyti kitų valstybių pagalbos, įskaitant Šiaurės Korėją.
Kiek anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas minėjo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kreipėsi į Šiaurės Korėją, kad ši suteiktų artilerijos amunicijos atsargų. Nors įžvelgiama, kad Šiaurės Korėjos pagalba yra minimali, situacija vis dar stebima.
A. Haynes tikina, kad amunicijos stygius yra tik viena problema iš daugelio, su kuriomis susiduria Rusijos kariuomenė. JAV atstovė taip pat paminėjo, kad rusų kariai susiduria su moraliniais, taip pat logistiniais iššūkiais.
09:38 | Rusų kariai protestuoja karinėje bazėje
Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti protestuojantys mobilizuoti rusų kariai.
Kaip rašo „SkyNews“, remdamasi paviešintu vaizdo įrašu socialiniame tinkle, mobilizuoti asmenys atidarė vartus ir paliko karinės bazės teritoriją, maištavo.
Nepriklausomo ukrainiečių kanalo pastebėjimu, rusų kariai tokiu būdu išreiškia protestą dėl prastų sąlygų karinėje bazėje.
Video has emerged of mobilised Russians allegedly mutinying and forcing their way off a military base in protest at poor conditions. With morale plummeting among Putin’s troops, the Russian army faces a difficult winterpic.twitter.com/wkEpauAnWr
— Business Ukraine mag (@Biz_Ukraine_Mag) December 3, 2022
09:10 | Iškelta Ukrainos vėliava
„Karlsono“ specialiojo padalinio kovotojai pranešė apie iškeltą vėliavą rytiniame (kairiajame) Dnipro upės krante Chersono regione, rašo „Ukrinform“.
Taip pat socialiniame tinkle buvo paviešintas atskiras vaizdo įrašas.
Remiantis paviešinta vaizdine medžiaga, matyti, kad Ukrainos vėliava buvo iškelta stovinčio krano, kuris pastatytas ant Dnipro upės kranto.
„Tai bus kairiojo Chersono regiono kranto deokupacijos placdarmas!“ – rašoma pranešime.
08:36 | Analitikai: artimiausiomis savaitėmis Ukrainos kontrpuolimas sustiprės
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai tikina, kad Ukrainos kontrpuolimas Donbaso regione artimiausiomis savaitėmis gali paspartėti dėl tinkamų oro sąlygų, rašo UNIAN.
Įžvalgose teigiama, kad žemė ties Kreminos ir Svatovės fronto linijos šiuo metu yra įšalusi, todėl tai leis paspartinti vykdomą ukrainiečių karių kontrpuolimą.
Svarstoma, kad dėl numatomų šalčių vykdomų kontrpuolimo operacijų skaičius gali padidėti visame perimetre, ypač rytinėje Ukrainos dalyje.
Taip pat priduriama, kad tiek Rusija, tiek Ukraina tolimesnių puolimų nestabdys, mat dabar yra optimalus metas tęstis karui, kuriame dalyvauja mechanizuoti daliniai.
Visgi ši ISW analitikų prognozė prieštarauja JAV žvalgybos pateiktai informacijai, kad ateinančiaisi mėnesiais vykdomų karinių operacijų skaičius Ukrainos teritorijoje gerokai sulėtės.
Savo ruožtu Ukrainos pajėgos toliau veržiasi į šiaurės vakarus nuo Kreminos, o rusų okupantai tęsė atakas netoli Bachmuto, vakarinėje Donecko srityje ir rytinėje Zaporižios dalyje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „su laiku“ apsilankys Rytų Ukrainos Donbaso regione, kaip vadinamos Donecko ir Luhansko sritys, kurį jis teigia aneksavęs, šeštadienį rusų naujienų agentūroms pranešė Kremlius.
„Žinoma, su laiku tai įvyks. Tai yra Rusijos Federacijos regionas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kada tai gali įvykti.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.
Lapkritį Maskva atitraukė karius iš Chersono – pagrindinio to paties pavadinimo regiono miesto ir vienintelės bet kurio regiono sostinės, kurią Rusija buvo užėmusi per puolimą Ukrainoje.
08:14 | V. Zelenskis: rusiškos naftos kainų „lubos“ – nerimtos
Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį – yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V. Zelenskis teigė, kad „tik laiko klausimas, kada vis tiek teks naudoti stipresnes priemones“, ir pridūrė: „Gaila, kad šis laikas bus prarastas.“
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas anksčiau šeštadienį palankiai įvertino kainų „lubas“, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir yra skirtos tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.
„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – šeštadienį pareiškė A. Jermakas.
Kremlius savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su ES, G-7 ir Australijos išvakarėse sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.
„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.
Anksčiau Lenkija atsisakė pritarti kainų viršutinei ribai, nes nuogąstavo, kad 60 JAV dolerių „lubos“ yra per aukštos, tačiau penktadienio vakarą uždegė žalią šviesą.
A. Jermakas pažymėjo, kad „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“.
Pagrindinės Rusijos parduodamos naftos „Urals“ kaina šiuo metu siekia maždaug 65 JAV dolerių už barelį – ji tik šiek tiek didesnė nei nustatytoji riba, o tai rodo, kad priemonė trumpuoju laikotarpiu gali turėti tik nedidelį poveikį.
G-7 sakė vykdanti savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.
JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, kad tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.
Maskva anksčiau yra perspėjusi, kad neeksportuos naftos į šalis, kurios laikysis kainų viršutinės ribos.
G-7 šalys ir Australija pareiškė esančios pasirengusios prireikus koreguoti viršutinę kainų ribą.
Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas (Fukas Vinis Ngujenas) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų iš naftos, parduotos klientams ES.
Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivui remti, šalia jos atrodo visiškai maža.
Pasak ES, Vokietijai ir Lenkijai nusprendus nutraukti tiekimą vamzdynais iki metų pabaigos, Rusijos eksportas į bloką sumažės daugiau nei 90 procentų.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
„Rusija, sąmoningai destabilizuodama energijos rinką, jau padarė milžiniškų nuostolių visoms pasaulio šalims“, – teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi, o sprendimą dėl naftos kainų viršutinės ribos pavadino „silpna pozicija“;
-
Rusijos kariai sąmoningai puola Ukrainos muziejus, bibliotekas ir kitas kultūros įstaigas, teigiama penktadienį paskelbtoje tarptautinės rašytojų organizacijos PEN JAV ir Ukrainos skyrių ataskaitoje;
-
Ukraina sulaikė aštuonis asmenis, kurie Kyjivo priemiestyje bandė pavogti paslaptingojo britų gatvės menininko Banksy (Banksio) ant subombarduoto pastato nupieštą darbą, pranešė pareigūnai;
-
Kremlius šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje;
-
Pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) baigiančios Lenkijos diplomatijos vadovas penktadienį suabejojo jos ateitimi, tvyrant nesutarimams tarp Rusijos ir kitų valstybių narių;
-
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovo Vadymo Skibyckio teigimu, Rusijos kariuomenė jau dabar naudoja strateginį ginklų rezervą, be to, Kremlius jau du mėnesius iš Baltarusijos eksportuoja 122 mm ir 152 mm artilerijos šovinius;
-
Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esančios nusivylusios, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, ir išreiškė norą susitikti nepaisant didelės įtampos dėl karo Ukrainoje;
-
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija paviešino naujausią žvalgybinę informaciją apie karinę situaciją Ukrainoje, rašo „SkyNews“;
-
Lietuva toliau teikia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai – dar dvi Lietuvoje suremontuotos savaeigės „PzH2000“ haubicos perduotos Ukrainos kariuomenei ir atsidurs mūšio lauke atremiant Rusijos karinę agresiją;
-
Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas;
-
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly įspėjo, kad iškeltas taikos derybų klausimas tarp Rusijos ir Ukrainos gali būti panaudotas diktatoriaus Vladimiro Putino tikslams įgyvendinti – sustiprinti ir papildyti savo kariuomenę, o vėliau pradėti naujas atakas Ukrainoje, rašo „Sky News“.
-
