Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad „Wagner“ kovotojai ne tik nepadėjo Malio valdžiai, bet ir dar labiau pablogino saugumo situaciją šalyje. Ką veikia „Wagner“ kovotojai Malyje ir kas jiems vadovauja? Pastaruosius 10 metų Malio valdžia kovojo su islamistiniais separatistais, kurie užėmė teritorijas šiaurinėje šalies dalyje.
Prancūzijos kariuomenė ir JT taikos palaikymo pajėgos šalyje dirba nuo 2013 m. Nuo 2020 metų Malyje įvyko du valstybės perversmai, dėl kurių Assimi Goita tapo laikinuoju šalies prezidentu. 2022 m. rugpjūtį, pablogėjus santykiams tarp Prancūzijos kariuomenės ir Malio karinės chuntos, paskutiniai prancūzų kariai, dalyvavę Malio antiteroristinėse operacijose, paliko šalį.
2021 metų rugsėjį pasklido žinia, kad nutrūkus santykiams su Vakarų sąjungininkais, Malio vadovybė svarsto susitarti su „Wagner“ dėl pagalbos. Remiantis Vakarų žiniasklaidos pranešimais, Rusijos samdiniai turėjo mokyti Malio karius ir užtikrinti aukšto rango pareigūnų saugumą. Rusijos gynybos ministerija netgi patvirtino sandorio egzistavimą, tačiau pabrėžė, kad Rusijos valdžia su tuo neturi nieko bendra.
Vakarai pasmerkė sprendimą dislokuoti „Wagner“ dalinius Malyje. O ataskaitos autoriai pažymi, kad politikai ir organizacijos, susijusios su „Wagner“ įkūrėju Jevgenijumi Prigožinu, pradėjo ruošti visuomenę naujai realybei dar iki „Wagner“ samdinių atvykimo. Vienoje prorusiškoje kampanijoje buvo plakatai, kuriuose Asimis Goita vaizduojamas kartu su Vladimiru Putinu. Jie abu apsirengę karinėmis uniformomis, laiko ginklus, o plakato tekste sakoma, kad Malio žmonės juos „palaiko“.
Gegužę atsakydamas į žurnalistų klausimus, Prigožinas neigė, kad „Wagner“ grupė yra Malyje, ir pavadino jos egzistavimą „legenda“.
„Visur, kur yra rusų samdiniai, tikri ar įsivaizduojami, jie nepažeidžia žmogaus teisių“, – pridūrė jis. Ataskaitoje cituojami žiniasklaidos pranešimai, kad su Prigožinu siejamos bendrovės „Alpha Development“ ir „Marko Mining“, kurios buvo pradėtos veikti po „Wagner“ dislokavimo šalyje, aktyviai tyrinėjo aukso kasyklas Malyje.
Šios naujienos po ankstesnių pranešimų, kad su „Wagner“ susijusios įmonės tiria ir plėtoja aukso kasyklas kitose Afrikos šalyse, kuriose buvo matyti „Wagner“ naikintuvai.
Remiantis ataskaita, 42 metų Primorskio krašto gyventojas Ivanas Maslovas (kodinis pavadinimas Mironas) ir dar du neįvardinti vadai vadovavo Malyje dislokuotiems „Wagner“ samdiniams. Ukrainos saugumo tarnyba anksčiau pranešė apie Maslovo ryšius su Wagner. Ukrainos interneto svetainės „Myrotvorets“, kurios specializacija yra Rusijos samdinių sekimas, duomenų bazė rodo, kad Maslovas dalyvavo 2014 m. šturmuojant Luhansko oro uostą ir galėjo būti 2018 m. Rusijos žurnalistų nužudymo Centrinėje Afrikos Respublikoje, liudininkas arba dalyvis.
Tyrėjai nustatė, kad pirmoji „Wagner“ bazė Malyje buvo įkurta netoli nuo oro uosto šalies sostinėje Bamake. Palydovinės nuotraukos rodo, kad stovykla buvo pradėta statyti 2021 m. lapkritį, o 2022 m. rugsėjo pabaigoje šioje teritorijoje buvo matomi įvairūs statiniai, įskaitant kareivines, kelis centrinius pastatus ir sandėlius.
Rusijos samdinių buvimas Malyje per metus išaugo. Iki liepos vidurio šalyje buvo devynios PMC bazės, o operacijos, kuriose dalyvavo Rusijos samdiniai, buvo vykdomos daugiau nei 32 vietose centriniame ir šiaurės rytų Malyje.
Birželio mėnesį „The New York Times“ pranešė, kad maždaug 15 bazių ir kontrolės punktų visame Malyje buvo dislokuota daugiau nei 1000 rusų samdinių. Rusijos samdiniai prisijungė prie Malio ginkluotųjų pajėgų kovos su terorizmu operacijose, įskaitant prieš sukilėlius iš džihadistų grupuotės Jama'at Nusrat ul-Islam wa al-Muslimin (JNIM).
Per šias operacijas buvo ne mažiau kaip šeši atvejai, kai džihadistai nužuvo ar sužeidė jungtinių pajėgų kovotojus. „Wagner“ kariams atvykus į Malį, vietos gyventojai pradėjo kaltinti samdinius žmogžudystėmis, kankinimais, pagrobimais, plėšikavimais, seksualiniu prievartavimu ir bauginimu, dažnai dalyvaujant vietos kariškiams. Malio valdžia tiria kai kuriuos išskirtinius atvejus.
Masinės žmogžudystės per „antiteroristines“ operacijos
Dokumente „All Eyes on Wagner“ yra keletas pranešimų ir liudijimų apie masines žudynes, neteismines egzekucijas, seksualizuotą smurtą (priekabiavimą, prievartavimą), savavališkus areštus, plėšikavimą ir civilių gyventojų bauginimą. Iš viso, pasak tyrinėtojų, „Wagner“ kariai prisidėjo prie 370 tokių epizodų.
Daugeliu atvejų smurtas buvo nukreiptas prieš fulani tautos narius, kurie siejami su ginkluotomis islamo grupuotėmis Malyje. Tarp žinomiausių ir geriausiai žmogaus teisių grupių užfiksuotų incidentų yra civilių gyventojų žudynės Dogofry ir Moura kaimuose, kur, konservatyviausiais skaičiavimais, žuvo daugiau nei 330 civilių gyventojų.
Kovo pradžioje Dogofry mieste buvo aptikti mažiausiai 35 vyrų, tarp jų ir dingusių suimtųjų, kūnai. Vienas iš gyventojų, kurį kalbino žmogaus teisių grupės, sakė, kad kūnai buvo sukrauti į grupes, o kai kurių aukų akys buvo užrištos arba surištos rankos. Anot jo, sužalojimų pobūdis rodė, kad žmonės buvo nužudyti šaunamaisiais ginklais ir peiliais.
Vėliau tą mėnesį per „kontrterorizmo“ operaciją džihadistų kontroliuojamame Mouros mieste žuvo dar mažiausiai 300 žmonių. Liudininkai teigia, kad kovo 27 d. ryte prie miesto turgaus apie 30 džihadistų apsikeitė ugnimi su sraigtasparniu atvykusiais kariais. Dėl to žuvo keli islamistai, vietos gyventojai ir mažiausiai du užsienio kariai – spėjama, rusų samdiniai.
Vėliau liudininkai teigia, kad sukilėlių ieškantys kariai blokavo išėjimus į miestą, nužudė visus bandančius bėgti, suėmė ir tardė šimtus civilių gyventojų, daugiausia vyrų. Sulaikymų metu jie atėmė telefonus ir kitus vertingus daiktus. Tada suimtieji buvo suskirstyti į kelias grupes ir pasirinktinai nužudyti. Išgyvenusieji teigia, kad Bobo (etninė grupė) ir Bella (vardas, istoriškai vartojamas vergams tuaregų visuomenėje) nariai buvo priversti kasti masines kapavietes.
Liudininkų teigimu, tarp žudynių aukų buvo ir civiliai, ir ginklus slėpę džihadistai, mėginę pasislėpti nuo karių.. Operacija baigėsi kovo 31 d. Žmogaus teisių grupių teigimu, joje dalyvavo apie 100 „baltųjų“ karių, nemokančių prancūziškai. Vietos gyventojai teigė, kad tai rusai iš „Wagner“. Džihadistai taip pat mano, kad „Wagner“ ir FAMA kariai buvo atsakingi už žudynes. Malio valdžia pranešė apie sėkmingą „kovos su terorizmu“ organizaciją. Šalies gynybos ministerija pranešė, kad nuo kovo 23 iki kovo 31 d. žuvo 203 „teroristai“, o dar 51 žmogus buvo suimtas. Ministerija apie civilių aukas neužsiminė.
Ataskaitos autoriai taip pat cituoja kelis atvejus, kai Rusijos samdiniai bandė kaltę dėl žudynių perkelti ant prancūzų karių.
Balandžio 21 d. socialiniuose tinkluose pasklido pranešimai, kad po prancūzų pajėgų pasitraukimo netoli karinės bazės Gossi mieste buvo rasta masinių laidojimo vieta. Ataskaitoje pažymima, kad rusai bandė susieti masinį kapą su žinia, kad per kovos su terorizmu operaciją Prancūzijos pajėgos netoli bazės suėmė šešis žmones.
Prancūzijos vadovybė nurodė, kad po apklausos sulaikytieji buvo paleisti arba perduoti Malio valdžiai. Žurnalistai, analitikai ir Prancūzijos generalinis štabas priėjo prie išvados, kad „Twitter“ paskyra, kuri pirmoji pranešė apie rusišką įvykių versiją, buvo netikra, susijusi arba su Rusijos troliais, arba su samdiniais.
Prancūzišką įvykių versiją, analitikai patvirtina faktas, kad prancūzai iš bazės išvyko balandžio 19 d., perduodami ją FAMA. Po Rusijos bandymo diskredituoti Prancūzijos kariuomenę, Prancūzija paskelbė bepiločių orlaivių nuotraukas, kuriose matomi Malio kariškiai ir rusų samdiniai Gossi mieste balandžio 20 d.
Balandžio 21 d. prancūzų dronas nufilmavo „baltuosius“ žmones, vilkinčius karinę uniformą, atnešančius į bazę kūnus ir juos dengiančius smėliu, o paskui filmuojant masinę kapavietę. Ataskaitos autoriai teigia, kad kai kurie palaikai galėjo būti oficialios FAMA „kovos su terorizmu“ operacijos, kuri vyko balandžio 19 d. Hombori mieste, aukos.
Žudynės, seksualinis smurtas ir civilių bauginimas
Gegužės pradžioje anoniminis šaltinis atsiuntė nuotraukas, kurios prieš kelis mėnesius cirkuliavo uždaruose WhatsApp kanaluose. Jose matomi dviejų nužudytų vyrų kūnai. Šaltinio teigimu, manoma, kad žmogžudystės įvyko kovo 27 dieną kelyje Malio centre. Apie karines operacijas ir smurtą prieš vietos gyventojus buvo pranešta tuo pačiu metu ir tame pačiame regione kaip ir įtariamos žmogžudystės.
Pasak kelių šaltinių iš Malio, „Wagner“ samdiniai plėšė kaimo gyventojus, atiminėjo pinigus ir kitas vertybes. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, „Wagner“ kovotojai kartais užimdavo vietinius namus be jų savininkų sutikimo. Taip pat kai kuriais atvejais, siekdami išvengti informacijos nutekėjimo, samdiniai nutraukdavo komunikacinius ryšius su miestais.
Rugsėjo mėnesį vietiniai „WhatsApp“ kanalai apkaltino Rusijos kovotojus užpuolus auksą gabenusią vilkstinę. Įtariama, kad išpuolio metu buvo sužaloti ir surišti vilkstinės vairuotojai. Manoma, kad Malio valdžia negalėjo kas mėnesį mokėti samdiniams už jų paslaugas, todėl šie ėmėsi saviveiklos.
Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie FAMA kovotojus ir rusų samdinius, užpuolusius moteris Nia Ouro kaime. Pranešama, kad „Wagner“ kovotojai privertė juos nusirengti ir su jais nusifotografuoti, o po to kelios vietinės moterys patyrė seksualinę prievartą. Vėliau Malio kariuomenė paskelbė apie incidento tyrimą.
„Wagner“ kovotojų dalyvavimas Malio valdžios „kovos su terorizmu“ operacijose tikslo nepasiekė. Tiesą sakant, Wagner buvimas pablogino saugumo situaciją šalyje. Gegužės mėn. JT pranešė, kad nuo 2021 m. pabaigos iki 2022 m. pirmojo ketvirčio Malio kariuomenės įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų prieš civilius skaičius išaugo 10 kartų.
FAMA ir PMC „Wagner“ kovotojai nužudė mažiausiai 456 žmones. civilių nuo šių metų sausio iki balandžio mėn. Spalį JAV pranešė, kad teroristinių išpuolių Malyje skaičius tik išaugo – 30 procentų per pastarąjį pusmetį – atvykus rusų samdiniams.
Daugelis Malio gyventojų buvo priversti palikti šalį dėl besitęsiančio konflikto, dauguma apsigyveno kaimyninėje Mauritanijoje.
