„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.
ES, G-7 ir Australija išvakarėse sutarė dėl 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinės rusiškos naftos barelio kainos ribos.
Rusiškos naftos kainos viršutinė riba įsigalios pirmadienį arba netrukus po to, kartu su ES embargu Rusijos žalios naftos tiekimui jūra, todėl Rusijos karinis iždas gali netekti milijardų eurų.
Embargas numato draudimą gabenti rusišką žaliavą į ES tanklaiviais.
Tokiu būdu tiekiama nafta sudarydavo du trečdalius importo, tuo metu likusi dalis atkeliauja vamzdynais.
Kijevas palankiai įvertino kainų „lubas“, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir yra skirtas tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.
„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Kremlius šeštadienį taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „su laiku“ apsilankys Rytų Ukrainos Donbaso regione, kaip vadinamos Donecko ir Luhansko sritys, kurį jis teigia aneksavęs.
Vis dėlto Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas nenurodė, kada tai gali įvykti.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.
Sulėtins Kremliaus „karo mašiną“
Anksčiau Lenkija atsisakė pritarti kainų viršutinei ribai, nes nuogąstavo, kad 60 JAV dolerių „lubos“ yra per aukštos, tačiau penktadienio vakarą uždegė žalią šviesą.
A. Jermakas pažymėjo, kad „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“.
Pagrindinės Rusijos parduodamos naftos „Urals“ kaina šiuo metu siekia maždaug 65 JAV dolerių už barelį – ji tik šiek tiek didesnė nei nustatytoji riba, o tai rodo, kad priemonė trumpuoju laikotarpiu gali turėti tik nedidelį poveikį.
G-7 sakė vykdanti savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.
JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.
Maskva anksčiau yra perspėjusi, kad neeksportuos naftos į šalis, kurios laikysis kainų viršutinės ribos.
G-7 šalys ir Australija pareiškė esančios pasirengusios prireikus koreguoti viršutinę kainų ribą.
Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas (Fukas Vinis Ngujenas) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų iš naftos, parduotos klientams ES.
Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivui remti, šalia jos atrodo visiškai maža.
Pasak ES, Vokietijai ir Lenkijai nusprendus nutraukti tiekimą vamzdynais iki metų pabaigos, Rusijos eksportas į bloką sumažės daugiau nei 90 procentų.
