Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:54 | Borrelis: Kinija nenori būti Rusijos sąjungininke
Kinija neperžengia „raudonų linijų“ bendradarbiaudama su Rusija – jų „beribė draugystė“ turi ribas, sako ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Pasak jo, Europa turėtų sveikinti bet kokius Pekino bandymus atsiriboti nuo Maskvos ir atsisakyti aprūpinti šalį agresorę ginklais, rašo „The Guardian“ .
„Atrodo, kad ši beribė draugystė turi tam tikrų ribų“, – sakė J. Borrellis.
23:38 | Dalyje Ukrainos skamba oro pavojus, pranešama apie sporgimus
Rytiniuose Ukrainos regionuose skamba oro pavojaus sirenos, praneša Ukrainos žiniasklaida.
Pranešama, kad Slavijanske ir Kramatorske girdėjosi sprogimai. Kol kas oficialios insitucijos to nepatvirtina.
23:33 | Armėnija ketina ratifikuoti Romos statutą, galės suimti Putiną
Armėnijos valdžios institucijos ketina ratifikuoti Romos statutą, kurio pagrindu veikia Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje . Apie tai pranešė Armėnijos leidinys „Armenpress“.
Armėnijos Konstitucinis Teismas išnagrinėjo šalies vyriausybės kreipimąsi ir patvirtino, kad Romos statutas atitinka Armėnijos konstitucijos normas.
Leidinio teigimu, Armėnijos valdžia tikisi pasinaudoti Romos statutu ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu savo akistatoje su Azerbaidžanu. Taip pat reikia pabrėžti, kad Romos statuto ratifikavimas įpareigos Armėniją suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įkels koją į Armėnijos teritoriją.
23:10 | Kuleba: Putinas turėtų būti nuteistas už tai, kas vadinama „visų nusikaltimų motina“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , įtariamas karo nusikaltimais , turėtų būti nuteistas už tai, kas vadinama „visų nusikaltimų motina“.
D. Kuleba tai pasakė per pokalbį su žurnalistu Vadimu Karpjaku. Užsienio reikalų ministras kalbėjo apie skirtumą tarp Tarptautinio baudžiamojo teismo ir būsimo specialaus tribunolo, kuris bus sukurtas bausti už agresijos nusikaltimą.
„TBT gali smerkti viską, išskyrus agresijos nusikaltimą. Todėl mums reikia agresijos nusikaltimų tribunolo. Nepakanka pasmerkti Putiną už tai, kad jis yra atskingas už vaikų grobimą, karo belaisvių žudymą, civilių naikinimą, civilių ir kariškių egzekucijas ir kankinimus. Putinas turėtų būti smerkiamas už tai, kas vadinama „visų nusikaltimų motina“, o „visų nusikaltimų motina“ yra agresijos nusikaltimas“, – sakė D. Kuleba.
Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad dėl daugelio priežasčių TBT jokiu būdu negalės to padaryti.
„Todėl kai sakoma: specialusis tribunolas Putinui nuteisti už karo nusikaltimus yra neteisingas. Tai yra specialus tribunolas, skirtas nuteisti už vieną nusikaltimą – agresijos nusikaltimą. Bet ne tik Putinas, bet ir visi, kurie dalyvavo priimant šį sprendimą", – sakė jis.
22:55 | Rusija atsisako minėti Žemės valandą, nes Pasaulio gamtos fondą laiko „užsienio agentu“
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusija praleis šį savaitgalį vyksiantį kasmetinį pasaulinį Žemės valandos renginį po to, kai Maskva Pasaulio gamtos fondą (WWF) paskelbė „užsienio agentu“.
Šį žingsnį Rusija žengė tęsdama griežtą kovą su daugeliu su užsieniu susijusių grupių, įskaitant su klimatu susijusias organizacijas, dar labiau suintensyvėjusią jai pasiuntus karius į Ukrainą.
Žemės valanda, kurią organizuoja WWF, skatina žmones visame pasaulyje 60 minučių išjungti šviesą ir taip atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.
Rusija šiame renginyje, kuris vyks šį šeštadienį, dalyvavo 14 metų.
„Šiemet priėmėme sprendimą nedalyvauti šiame renginyje“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Taip yra todėl, kad jie tapo užsienio agentais“, – pridūrė jis.
Šį mėnesį Rusijos teisingumo ministerija WWF padalinį Rusijoje įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą.
22:31 | Kyjive viešintis Landsbergis: paramos Ukrainai šulinio dar nesame išsėmę
Kyjive viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, parama Ukrainai savo ribų dar nepasiekė ir ji turi tęstis.
„Nepaisant to, kad sumos dabar tikrai atrodo įspūdingos, mes esame anksčiau dalyvavę – ir Lietuva taip pat – kariniuose veiksmuose, siekiant stabilizuoti padėtį viename ar kitame regione, tikrai didesniuose savo apimtimi“, – LRT radijui penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergio teigimu, 60 mlrd. eurų siekianti parama Kyjivui yra gerokai mažesnė nei, pavyzdžiui, Vakarai skyrė misijai Afganistane.
„Dar mes nesame viso to šulinio išsėmę“, – sakė ministras.
Taip jis kalbėjo po to, kai Europos Sąjungos (ES) narės šią savaitę patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių šaliai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių.
Įvairiais vertinimais, Ukrainos pajėgos kasdien paleidžia 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių – maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.
„Amunicija yra tai, ko šiandien reikia labiausiai Ukrainos kariams“, – sakė G. Landsbergis.
22:01 | Rusijos puolimas žlunga, Kremlius ieško dar 400 tūkst. karių – „Bloomberg“
Žlugus žiemos puolimui Ukrainoje, Rusijos vadovybė ketina pereiti į gynybą, rinkdama pastiprinimą armijai. Kremlius šiais metais tikisi surasti iki 400 tūkst. karių, remdamiesi „Bloomberg“ skelbia „UNIAN“.
Pranešama, kad apie tai „Bloomberg“ pranešė šaltiniai, susipažinę su Rusijos vadovybės planais.
Pažymima, kad Kremlius ketina ieškoti savanorių, kad nereikėtų imtis dar vienos priverstinės mobilizacijos, kuri galėtų pakenkti planams kitų metų kovą perrinkti Vladimirą Putiną Rusijos Federacijos prezidentu.
Pasak Ukrainos ir Vakarų žvalgybos šaltinių, beveik visi 300 tūkst. karių, kuriuos Rusija mobilizavo praėjusį rudenį, jau yra Ukrainos mūšio laukuose. Tačiau šios jėgos nepakako pasiekti reikšmingos sėkmės žiemos kampanijoje.
Rusai, norėdami išspręsti jėgų trūkumo problemą, planuoja rasti šimtus tūkstančių karių. Vyrai iškviečiami į karių registracijos ir įdarbinimo tarnybas, o tada bandoma įtikinti juos pasirašyti sutartį su gynybos ministerija. Pagrindinis dėmesys skiriamas ginkluotųjų pajėgų veteranams ir kaimo gyventojams.
Tačiau ekspertai jau dabar išreiškia abejones dėl Kremliaus planų ir sako, kad šiais metais rasti 400 000 karių yra nerealu. Šis skaičius prilygsta bendram Rusijos kariuomenės karių, turėjusių sutartis, skaičiui invazijos į Ukrainą išvakarėse.
„Nematau galimybės jiems padaryti dar vieną didelį postūmį Ukrainoje, nebent jie pereis prie karo laikų ekonomikos ir karo padėties“, – sakė buvusi Rusijos karinių pajėgumų analitikė JAV gynybos departamente Dara Massicot.
21:35 | Švedijos parlamentas pritarė karinės pagalbos teikimui Ukrainai
Švedijos parlamentas priėmė sprendimą suteikti papildomą karinę pagalbą Ukrainai, skelbia „Ukrinform“.
Pagalba apims tankus, artilerijos sistemas, taip pat amuniciją.
21:11 | Kuleba: 20 šalių jau dalyvauja bendrame amunicijos pirkime Ukrainai
Šiandien prie susitarimo dėl bendros šaudmenų gamybos Ukrainai jau prisijungė 19 Europos Sąjungos valstybių narių ir Norvegija.
Apie tai pranešė užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, skelbia „Ukrinform“.
„Labai vertiname kovo 20 dieną Europos gynybos agentūros pasirašytą projektą dėl bendros 155 mm šaudmenų gamybos. Šiuo metu prie šio projekto jau prisijungė 19 ES valstybių narių ir Norvegija. Tai yra 20 šalių, kurios vienaip ar kitaip dalyvaus bendroje gamyboje, kuri Ukrainai yra itin reikalinga“, – sakė A. Kuleba.
Jis pridūrė, kad tai yra revoliucinis žingsnis, nes visos šios šalys sieks, kad pagalba Ukrainai su amunicija taptų strateginė.
20:40 | Zelenskis: kiekviena sunaikinta rusų pozicija yra mūsų žmonių išgelbėtos gyvybės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime išskyrė padėką kariams, kurie kovoja už Ukrainos laisvę.
Pasak jo, per paskurinę dieną pasiektas rezultatas verčia didžiuotis.
„Pirmiausia – Donecko srityje. Šlovinga 72-oji atskira mechanizuota brigada – ačiū, vaikinai! 36-osios brigados jūrų pėstininkai – gerai padaryta! 55-oji atskiroji artilerijos brigada – ačiū, kariai, už nuolatinį taiklumą, už tikrą karišką širdį!“, – kalboje dėstė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas sako, kad norėtų išskirti visus kovotojus, nes jie padeda išsaugoti žmonių gyvybes.
„Norėčiau išskirti visus mūsų kovotojus, kurie smogia okupantui, reaguodami į terorą, kurie skaičiuoja priešo pozicijas, iš kurių puolami mūsų miestai. Kiekviena sunaikinta teroristų pozicija yra mūsų žmonių išgelbėta gyvybė.
Dėkoju ginkluotosioms pajėgoms, žvalgybai, Saugumo tarnybos kariams – kiekvienam, kuris prisideda prie šios užduoties vykdymo... Už sąžiningą ugnies atsaką tiems, kurie yra siaubo šaltinis“, – sakė V. Zelenskis.
20:19 | Ukrainoje užfiksavo 133 seksualinio smurto aukas: tarp jų 85 vyrai ir 48 moterys
Naujojoje Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitoje skelbiama, kad šalyje užfiksuotos 133 seksualinio smurto aukos, tarp kurių 48 moterys ir 85 vyrai.
Penktadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad baisią kainą, kurią žmonės moka už karą, įrodo ir su konfliktais susiję seksualinio smurto atvejai.
Anot jos, JT užfiksavo 133 aukas – 85 vyrus ir 48 moteris.
Kaip pranešime teigė JT pareigūnai, apie 109 atvejus greičiausiai įvykdė Rusijos kariuomenės, teisėsaugos ir kalėjimų darbuotojai.
JT žmogaus teisių stebėjimo misijos duomenimis, apie 24 atvejus greičiausiai įvykdė Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai, Ukrainos policija, Ukrainos civiliai arba teritorinės gynybos nariai.
Seksualinis smurtas dažnai pasitaikydavo sulaikant civilius ar karo belaisvius, taip pat Rusijos okupuotose teritorijose.
19:54 | Ukrainiečiai pridarė rusams nuostolių: 20 kartų sudavė į personalo ir technikos zonas
Ukrainiečių pajėgos per paskutinę parą pridarė nemenkų nuostolių rusams. Skelbiama, kad kariams pavyko numušti 2 rusų dronus ir sunaikinti 2 priešlėktuvinių raketų kompleksus, 20 kartų smūgiuota į personalo ir karinės technikos zonas.
Ukrainos gynėjai per paskutinę dieną numušė du nepilotuojamus okupantų orlaivius, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Gynybos pajėgų aviacija per dieną surengė 16 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas“, – rašoma pranešime.
Ukrainos gynėjai numušė du priešo nepilotuojamas orlaivius.
„Ukrainos raketos ir artileristai vienu metu pataikė į 2 komandų postus, 4 priešo darbo jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonas, 2 priešlėktuvinių raketų kompleksus, šaudmenų sandėlį, artilerijos dalinį šaudymo pozicijoje ir 2 elektronines kovos stotis“, – teigiama suvestinėje.
19:30 | Seimo pirmininkė: migrantų krizė buvo dalis Kremliaus plano destabilizuoti regioną
Rusija kėlė grėsmę Lietuvos saugumui gerokai iki karo Ukrainoje pradžios, tą įrodo ir migrantų krizė, esanti didesnio Kremliaus plano destabilizuoti regioną, dalis, penktadienį kalbėdama Vilniaus saugumo forume sakė Seimo pirmininkė.
„Rusijos neišprovokuota invazija į Ukrainą ir jos pasekmės Ukrainai, Europai ir visai tarptautinei sistemai yra tokios plačios, kad saugumo klausimas plačiąja prasme jau ištisus mėnesius reikalauja mūsų nuolatinio dėmesio, ir mažai tikėtina, jog tai greitu metu pasikeis, – penktadienį atidarydama renginį Seime sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. – Tiesą sakant, saugumo klausimai kėlė mums, lietuviams, nerimą gerokai iki pernai vasario 24-osios.“
„Žvelgiant iš šiandienos perspektyvų atrodo, kad migrantų spaudimas palei mūsų rytinę sieną 2021-ųjų vasarą buvo dalis didesnio Kremliaus plano destabilizuoti situaciją mūsų regione, sukurti politinį nestabilumą, įkalti pleištą tarp Europos Sąjungos šalių“, – kalbėjo ji.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva laiko tai Minsko hibridine ataka ir teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
Seimo pirmininkės vertinimu, taip siekta nukreipti dėmesį nuo Rusijos pasirengimo pulti Ukrainą.
19:06 | Ukrainos žvalgyba: rusai pradeda savo bendrininkų evakuaciją iš Krymo
Rusijos okupacinė valdžia pradėjo evakuaciją iš laikinai okupuoto Krymo, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.
Apie tai skelbia „Interfax-Ukraine“.
Skelbiama, kad pusiasalio Rusijos vadovybė ir okupacinė administracija labai aktyviai parduoda nekilnojamąjį turtą ir išveža savo šeimas iš Krymo.
„Bet kitiems, eiliniams sako: nesijaudink, viskas ramu, viskas kontroliuojama... Su rusais susijusios šeimos išvežamos, labai aktyviai išvyksta, kol yra tokia galimybė“, – sakė A. Jusovas televizijos kanalo „Freedom“ eteryje.
Anot jo, dieną prieš tai vietos gyventojai radijo stotyse išgirdo įspėjimą, kad reikia ruoštis išvykimui. Žvalgybos atstovas mano, kad įspėjimas galioja tiems Krymo gyventojams, kurie bendradarbiavo su okupacine valdžia.
„Kad būtų taika ir tvarka, pusiasalis turi būti deokupuotas ir į jį sugrąžinta teisėta Ukrainos valdžia. Tiesą sakant, Krymas turi būti grąžintas Ukrainai, o tai tikrai įvyks artimiausiu metu. Todėl visiems tiems, kurie dirbo Rusijai, tikrai netolimoje ateityje geriau išvykti iš Krymo teritorijos“, – sakė A. Jusovas.
18:41 | JAV sankcijomis nusitaikė į Lukašenkos lėktuvą, bendroves „BelAZ“ ir „MAZ“
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos tarnybiniam lėktuvui ir dviem didžiausioms šalies automobilių gamintojoms už antivyriausybiniuose protestuose dalyvavusių darbuotojų bauginimą.
JAV iždo departamentas, administruojantis sankcijas, išskyrė A. Lukašenkos prezidentinį lėktuvą „Boeing 737“, pažymėtą numeriu EX-001PA.
Šiuo lėktuvu A. Lukašenka ir jo šeima naudojasi oficialioms tarnybinėms ir asmeninėms kelionėms, įskaitant keliones į užsienį.
Dėl sankcijų, kuriomis draudžiama JAV fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti sandorius su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, orlaivio operatoriui gali būti sunkiau gauti paslaugų ir atsarginių dalių.
Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas „BelAZ“ ir „MAZ“ – stambiems automobilių ir sunkvežimių gamintojams.
18:19 | Ekspertai: Vakarų parama lems, ar Ukraina pasieks pergalę kare prieš Rusiją dar šiemet
Vakarų paramos apimtys lems, ar Kyjivui pavyks pasiekti pergalę kare prieš Rusiją dar šiais metais, sako Vilniaus saugumo forumo dalyviai.
„Kad tai įvyktų, mums reikia jūsų pagalbos, – BNS penktadienį teigė buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. – Mums reikia vis daugiau ir daugiau ginklų, kad išlaisvintume savo teritorijas.“
Ukraina šiuo metu ruošiasi pradėti kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje, kur vyksta ilgiausias mūšis per Maskvos invaziją.
Kyjivas sako, kad Bachmutas labai svarbus siekiant sulaikyti Kremliaus pajėgas visame rytiniame fronte.
Siekiant padėti Rusijos užpultai Ukrainai, Europos Sąjungos (ES) narės šią savaitę patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių šaliai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių.
Įvairiais vertinimais, Ukrainos pajėgos kasdien paleidžia 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių – maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.
O. Arestovyčius pabrėžė negalintis prognozuoti, ar karas baigsis dar šiais metais, vis dėlto jis teigė esantis tikras, kad pergalę galiausiai iškovos ukrainiečiai.
17:54 | Indija: Rusija nepajėgi įvykdyti karinės technikos užsakymų
„Šiais metais buvo numatytas didelis siuntinys (karinės technikos, – red. past.). Rusai pranešė mums laišku, kad negalės jo įvykdyti“, – CNN cituojamas Indijos kariuomenės atstovas.
Paviešintoje ataskaitoje nėra skelbiama, kokią konkrečiai ginkluotę Rusija turėjo perduoti. CNN primenam, kad Indija 2018-aisiais už 5,4 mlrd. dolerių įsigijo oro gynybos sistemų S-400 „Triumf“. „Reuters“ duomenimis, trys iš užsisakytų sistemų buvo pristatytos, o dar dviejų yra laukiama.
Indijos žiniasklaidoje skelbiama, kad šalies ginkluotosios pajėgos taip pat yra itin priklausomos nuo rusiškų sraigtasparnių Su-30MKI ir naikintuvų „MiG-29“, kurie sudaro ženklią dalį šalies karinių pajėgų technikos, atsarginių dalių tiekimo.
D. Medvedevas ketvirtadienį surinko Rusijos karinės pramonės vadovus ir priminė jiems 1941-uosius ir J. Stalino represijas už laiku nevykdomus užsakymus šalies kariuomenei.
17:32 | Ekspertas įvardijo pagrindinius ukrainiečių tikslus: gali būti, kad jiems kovoti už Krymą nė nereikės
Karo ekspertas Olegas Ždanovas sako, kad Ukrainos pajėgoms tam tikra prasme gali nė neprireikti kovoti už okupuotą Krymą.
Jis sako, kad jei ukrainiečiams pavyks smogti Krymo tiltui, jiems atsivers galimybė sistemingai šalinti visus ten esančius karinius Rusijos objektus ir pasiekti išlaisvinimą.
Pasak jo, tokiu atveju „nereikės kariauti už Rusijos okupuotą Krymą“.
Ekspertas prisiminė, kad jau yra ryškus tilto griūties pavyzdys: „Gali būti, tiltas nėra toks tvirtas, kaip sakė jį statę asmenys“.
O. Ždanovas išskyrė ir kitą svarbų uždavinį. Pasak jo, labai svarbu smogti geležinkeliui, kuriuo iš Rusijos vyksta logistika.
„Tikslas numeris du yra geležinkelis, kuriuo vykdoma logistika iš Rusijos Federacijos", – sako O. Ždanovas.
17:10 | Zelenskis: Ukraina yra lemiamoje stadijoje kovoje už nepriklausomybę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina šiuo metu yra lemiamoje kovoje už nepriklausomybę ir suverenitetą, kuri tęsiasi šimtmečius, skelbia UNIAN.
Apie tai jis kalbėjo per iškilmes, skirtas Ukrainos nacionalinės gvardijos įkūrimo 9-osioms metinėms.
„Dabar esame lemiamoje kovoje už savo nepriklausomybę, suverenitetą, šimtmečius besitęsiančioje kovoje už Ukrainą <...>. Neabejoju, kad galėsime apginti Ukrainą ir iškovoti ilgalaikį Ukrainos žmonių saugumą, laisvę ir taiką. Turime padaryti viską, kad paspartintume šį rezultatą, paspartintume savo pergalę. Tikiu, kad jūsų veiksmai priartins mūsų bendrą tikslą. Ir tegul jūsų charakteris parodo savo stiprybę kovoje su okupantu“, – sakė V. Zelenskis.
16:51 | Šalia Krymo – britų žvalgybinis lėktuvas ir du naikintuvai
16:33 | Šimonytė: agresorė Rusija nesustos, reikia greitų, realybe grindžiamų sprendimų
Siekiant suvaldyti karą Ukrainoje sukėlusį agresorių, Rusiją, reikia „greitų sprendimų, grindžiamų realybe“, tokių tikimasi per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Turime būti visiškai sąžiningi ir suvokti, kad gyvename karo laikais. Tai nėra krizių valdymo klausimas ar teritorinis ginčas. Nors geografiškai ribotas, tai – plataus masto karas. Mūsų veiksmai turi atspindėti šią tikrovę. Mums reikia greitų ir įžvalgių sprendimų. Sprendimų, grindžiamų ne norais ar akademinėmis diskusijomis, o realybe, kad agresorius nesustos, kol nebus nugalėtas“, – penktadienį dalyvaudama Vilniaus rotušėje vykstančioje Baltijos karinėje konferencijoje teigė Vyriausybės vadovė.
Ji savo kalboje paminėjo ir netrukus Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą bei viltį, kad būtent čia bus priimti progresyvūs sprendimai, padėsiantys užkardyti Rusijos agresiją ir grąžinti saugumo jausmą į NATO šalis, o Ukrainos narystės aljanse klausimas įgaus konkretumo.
16:09 | JT kaltina Rusijos ir Ukrainos pajėgas dėl belaisvių neteisminių egzekucijų
Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė esančios labai susirūpinusios dėl to, ką pavadino Rusijos ir Ukrainos pajėgų mūšio lauke vykdomomis karo belaisvių neteisminėmis egzekucijomis.
JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner sakė, kad pastaraisiais mėnesiais jos vadovaujama organizacija užfiksavo abiejų pusių įvykdytų nužudymų, dažnai mūšio lauke.
„Esame labai susirūpinę dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų iki 25 rusų karo belaisvių ir karo prievolininkų egzekucijų, kurias užfiksavome“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė M. Bogner.
„Dažnai tai būdavo padaroma iškart po suėmimo mūšio lauke. Nors žinome, kad Ukrainos pareigūnai atlieka penkių atvejų, susijusių su 22 aukomis, tyrimus, tačiau nežinome, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pridūrė ji.
M. Bogner taip pat išreiškė gilų JT susirūpinimą dėl „15 ukrainiečių karo belaisvių sušaudymo netrukus po to, kai juos paėmė į nelaisvę Rusijos ginkluotosios pajėgos“.
Ji sakė, kad „Wagner“ samdinių grupė, kuri teigia vadovaujanti Rusijos puolimui dėl Bachmuto – ilgiausio ir kruviniausio karo mūšio invazijos metu – yra atsakinga už maždaug 11 iš šių nužudymų.
Nuo tada, kai prieš daugiau nei metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė į provakarietišką kaimynę savo pajėgas, Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą netinkamu elgesiu su karo belaisviais.
15:41 | Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino Romos statutą, pagal kurį Putinas turėtų būti areštuotas vos įžengęs į šalies teritoriją
14:53 | Medvedevas grasina branduoliniu smūgiu
Buvęs Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą viešai pratrūko grasinimais Ukrainai. Šįkart jis grasina branduoliniu smūgiu mainais į Ukrainos bandymą išvaduoti okupuotą Krymą.
„Jei kalbėtume apie kai kuriuos rimtus puolimus, kurie yra susiję su bandymu atkovoti Krymą, tai visiškai aišku, kad tai yra pagrindas naudoti visas apsaugos priemones, įskaitant tas, kurias numato Branduolinio atgrasymo doktrinos pagrindai, kai bet kokios rūšies ginklų panaudojimas prieš Rusiją kelia grėsmę pačios valstybės egzistavimui“, – Rusijos žiniasklaida cituoja D. Medvedevą.
Anot jo, bandymas atskirti „valstybės dalį“ bus vertinamas kaip kėsinimasis į Rusijos egzistavimą.
„Todėl išvadas darykite patys: čia yra absoliutus pagrindas naudoti bet kokį ginklą. Visiškai bet koks. Ir tikiuosi, kad mūsų „draugai“ už vandenyno tai supras“, – sakė jis.
14:22 | Reikia dvigubai daugiau karių – Rusija gali pradėti naują didelę mobilizacijos bangą
13:56 | Ukraina paviešino Rusijos laivo „Saratov“ sunaikinimo vaizdo įrašą
13:25 | Rusijoje sukurtas „spec. dalinys“ politikams ir elitui: toliau nuo fronto, bet oficialiai „kariauja“
13:00 | Estija išsiunčia iš šalies vieną Rusijos diplomatą
Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikusi jam diplomatinę notą, kurioje teigiama, kad vienas diplomatinį statusą turintis ambasados darbuotojas paskelbtas persona non grata.
Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba sakė, kad šio asmens veikla Estijoje prieštaravo Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių, todėl jis turi išvykti iš šalies ne vėliau kaip kovo 29 dieną.
„Šis diplomatas tiesiogiai ir aktyviai dalyvavo kenkiant Estijos saugumui ir konstitucinei santvarkai, skleidė propagandą, pateisinančią Rusijos karinius veiksmus, ir dalyvavo skaldant Estijos visuomenę“, – sakoma ministerijos pareiškime.
12:26 | Blinkenas siūlo ruoštis visiems scenarijams
Rusija šiuo metu kontroliuoja maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijų. Ir nors galutinis ukrainiečių tikslas yra atsikovoti visas savo žemes, Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas neatmeta scenarijaus, kad Ukraina karinėmis priemonėmis nepajėgs išvaduoti visų savo teritorijų. Tai jis trečiadienį pareiškė per savo kalbą prieš Kongresą, praneša „France 24“.
A. Blinkeno nuomone, negalima atmesti galimybės, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms mūšio lauke nepavyks atkovoti visų Ukrainos teritorijų, tada reikia pasiruošti viskam. Tačiau tuo pat metu sprendimą dėl savo žemių turi priimti išskirtinai Kyjivas, sakė valstybės sekretorius.
„Manau, kad Ukrainoje yra teritorijų, dėl kurių ukrainiečiai yra pasiryžę kovoti. Tačiau gali būti ir teritorijų, kurias jie nuspręs sugrąžinti kitais būdais“, – sakė A. Blinkenas.
Taip jis atsakė į Respublikonų partijos atstovo Chriso Stewarto klausimą, ar JAV palaikys Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jam stengiantis susigrąžinti laikinai okupuotą Krymo pusiasalį.
„Ko mes dėl bendros gerovės nenorime, tai, kad ši situacija leistų Rusijai atgauti savo jėgas, apsiginkluoti iš naujo ir vėl pulti“, – pridūrė A. Blinkenas.
11:41 | Britų princas Williamas padėkojo Lenkijos žmonėms už pagalbą Ukrainai
Britų princas Williamas ketvirtadienį pagerbė per ankstesnius karus žuvusių lenkų atminimą ir padėkojo Lenkijos žmonėms už jų teikiamą humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai.
Šis vizitas pabrėžė Jungtinės Karalystės paramą Kyjivui ir Varšuvai, kuri yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkų, priėmusi ukrainiečių pabėgėlius ir padedanti Ukrainai pasipriešinti Maskvos invazijai.
Princas Williamas ant nežinomo kareivio kapo padėjo nacionalinėmis Lenkijos spalvomis – balta ir raudona – puoštą vainiką ir iškilmingai nulenkė galvą. Šiuo paminklu pagerbiami lenkai, žuvę įvairiuose karuose, įskaitant Antrąjį pasaulinį – kai Lenkija ir JK buvo sąjungininkės.
Jo paliktame raštelyje ant vainiko užrašyta: „Tiems, kurie paaukojo savo gyvybę, atminti“.
11:02 | Per Rusijos smūgį Ukrainos rytuose žuvo penki žmonės
Maskvos pajėgoms siekiant užimti pramoninį Donecko regioną, per Rusijos smūgį humanitarinės pagalbos centrui Ukrainos rytuose žuvo penki žmonės, penktadienį pranešė gelbėjimo tarnybos.
„Kovo 24-osios naktį Kostiantynivkos miestas buvo apšaudytas raketomis. Viena iš raketų pataikė į vieno aukšto pastatą“, – platformoje „Telegram“ pranešė gelbėjimo tarnybos ir patikslino, kad žuvo trys moterys ir du vyrai.
10:27 | Rusams naktį atakavus Ukrainos Sumų sritį žuvo du žmonės, dar 10 sužeisti
Rusų pajėgoms naktį į penktadienį atakavus šiaurės rytinę Ukrainos Sumų sritį žuvo du žmonės, dar 10 nukentėjo, pranešė pareigūnai.
„Apie dešimt Su-35 lėktuvų atakavo Sumų regioną valdomomis aviacinėmis bombomis. Taigi, daugiau nei 10 šių valdomų bombų atakavo taikinius Sumų regione. Dabar tai yra ypatinga grėsmė, kai valdomos aviacinės bombos gali nuskrieti toli, o lėktuvai nepatenka į mūsų oro gynybos zoną“, – ukrainiečių žiniasklaidai penktadienį sakė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas.
Sumų regiono administracijos pranešime platformoje „Telegram“ sakoma, kad keliose gyvenvietėse žuvo du žmonės, dar 10 buvo sužeisti. Be kita ko, nukentėjo administracinis pastatas, mokykla, gyvenamieji namai.
J. Ihnatas taip pat sakė, kad naktį rusai panaudojo bepiločius „Shahed“, kurie atakavo ir Kryvyj Riho dalį. Miesto pareigūnų teigimu, aukų ten pavyko išvengti.
Білопілля. Сумщина. Після нічного обстрілу російськими авіабомбами триває розбір завалів. pic.twitter.com/muBPOkOFa3
— Andriy Yermak (@AndriyYermak) March 24, 2023
10:00 | EK vadovė planuoja konferenciją dėl Ukrainos vaikų, išvežtų į Rusiją per karą
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė, kad padės surengti konferenciją, skirtą užtikrinti Ukrainos vaikų, išvežtų į Rusiją per tebesitęsiantį karą, grąžinimą.
„Tai siaubingas tamsiausių mūsų istorijos laikų priminimas – tai, kas ten vyksta deportuojant vaikus. Tai karo nusikaltimas“, – sakė ji po ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo.
09:35 | Suskaičiavo rusų nuostolius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patarėjas ir Amerikos universiteto Kyjive prezidentas Danas Rice‘as pranešė, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos kas mėnesį Ukrainoje praranda apie 25 000 karių, neskaičiuojant sužeistųjų.
Kaip interviu leidiniui NV sakė D. Rice‘as, Rusijos kariuomenė kovo mėnesį patyrė panašių nuostolių. Tuo metu sužeistų okupantų skaičius Ukrainoje per pastarąjį mėnesį gali siekti 75 000. Taigi bendri Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai gali siekti apie 100 000 karių per mėnesį.
„Manau, kad Bachmutas yra ta vieta, kur Rusijos kariuomenė atvyko mirti“, – sakė D. Rice‘as.
Jo supratimu, pernai pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirinko netinkamą metų laiką, o šiemet jis kartoja tas pačias klaidas.
08:56 | Didesnė pagalba Ukrainai būtų įšaldytą rusų turtą naudojant koordinuotai – viceministras
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad siekiant efektyvesnės pagalbos Ukrainai, pritaikius sankcijas įšaldytą Rusijos piliečių ir įmonių turtą valstybės turėtų naudoti koordinuotai.
Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.
„Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldytas, yra tarptautinės ir europinės. Ir kitos (didesnės – BNS) sumos yra kitose Europos Sąjungos ir Vakarų šalyse, tai siekiant realaus efekto ir realios pagalbos Ukrainai, reiktų tikrai koordinuotų sprendimų – ties kuo yra bandoma dirbti ir ties kuo dedamos pastangos“, – penktadienį LRT radijui sakė M. Liutvinskas.
„Asmeniškai atsargiai vertinčiau iniciatyvas daryti Lietuvai žingsnius vienai pačiai tiek dėl teisinių niuansų ir apribojimų, tiek ir dėl bendro Europos Sąjungos ir Vakarų solidarumo ir vieningumo įgyvendinant sankcijų politiką ir aspektus, kurie iš jos kyla, nes Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje vienybė yra mūsų stiprybė ir šitoje vietoje tą principą reiktų išlaikyti, net jeigu tai reiškia sunkesnę sprendimų paiešką“, – teigė viceministras.
Jo įsitikinimu, bendri sprendimai turi stipresnį poveikį ir didesnį efektą.
Pasak viceministro, naujaisiais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vasario pabaigos duomenimis, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje yra įšaldyta kiek daugiau negu 30 mln. eurų lėšų, priklausančių juridiniams asmenis, kuriems pritaikytos sankcijos.
„Ji, kaip nedidelei šaliai, nėra maža“, – teigė viceministras.
08:28 | Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis lankosi Kyjive
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį lankosi Kyjive, BNS informavo šaltiniai.
Teigiama, jog užsienio reikalų ministras Ukrainos sostinėje turėtų susitikti su šalies pareigūnais.
Pirmasis apie ministro vizitą pranešė LRT radijas.
Ministro atstovė Paulina Levickytė BNS kol kas nekomentavo šios informacijos.
Užsienio reikalų ministras su kitų šalių kolegomis Kyjive lankėsi praėjusių metų lapkritį.
07:51 | ES lyderiai patvirtino susitarimą dėl bendro šaudmenų pirkimo Ukrainai
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijos invazinėms pajėgoms.
Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę 27 šalių narių lyderiai suteikė jai politinį palaiminimą.
„Atsižvelgdama į visų šalių narių saugumo ir gynybos interesus Europos Vadovų Taryba sveikina susitarimą... tiekti šaudmenų „žemė–žemė“ ir artilerijos sviedinių Ukrainai, ir, jei bus paprašyta, raketų“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau vaizdo ryšiu padėkojo lyderiams už šią iniciatyvą.
07:10 | Rusija apšaudė Kryvyj Rihą
Rusijos karinės pajėgos penktadienio naktį atakavo Ukrainos Kryvyj Riho sritį bepiločiais orlaiviais.
Pasak srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Vilkulo, dronai padarė žalos, tačiau daugiau detalių jis nepateikė, kartu skatindamas vietos gyventojus nefilmuoti ir nepublikuoti apšaudytų objektų.
„Kryvyj Rihas. Priešo ataka „Shahed“ dronais. Yra smūgių. Mes nieko nefilmuojame ir neskelbiame socialiniuose tinkluose!“ – „Telegram“ skelbė O. Vilkulas.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Slovakija ketvirtadienį pranešė, kad išsiuntė pirmuosius keturis Ukrainai pažadėtus naikintuvus MiG-29, o kiti devyni bus perduoti artimiausiomis savaitėmis.
► Suomijos prezidentas ketvirtadienį oficialiai užtvirtino istorinį Šiaurės Europos šalies siekį įstoti į NATO ir pasirašė įstatymą, kuriuo patvirtinami narystei Aljanse būtini nacionaliniai teisės aktų pakeitimai.
