Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:14 | Ukrainos puolimas, regis, prasideda – analitikai
Ukrainos kariuomenė, regis, pradeda ilgai lauktą puolimą, Kyjivui bandant pralaužti Maskvos gynybą ir susigrąžinti savo teritorijas.
Kyjivas pastaruoju metu miglotai kalbėjo apie savo planus ir, mėgindamas išnaudoti karo miglą savo naudai, sakė, kad oficialaus pareiškimo apie kontrpuolimą nebus.
Ukrainos gynybos ministerija birželio 4-ąją socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip kareiviai, vilkintys uniformas, prideda pirštą prie lūpų.
„Planai mėgsta tylą“, – sakoma vaizdo įraše, kuris, kaip plačiai manoma, yra apie kontrpuolimą.
Tačiau ketvirtadienį Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo“.
„Pradinės Ukrainos kontrpuolimo operacijos gali būti sunkiausios ir lėčiausios, nes jos susijusios su įsiskverbimu į parengtas gynybines pozicijas“, – sakė ISW.
„Šiame etape taip pat gali būti patirti didžiausi Ukrainos nuostoliai“, – pažymėjo institutas.
Karinis analitikas Michaelas Kofmanas laikraščiui „The Financial Times“ ketvirtadienį sakė, kad „remiantis vakarykščiais veiksmais ir panaudotomis Vakarų sistemomis, atrodo, kad Ukrainos puolimas vyksta“.
Rengdamasis puolimui, Kyjivas jau kelias savaites ėmėsi veiksmų: be kita ko, dronų būrys smogė Maskvai, buvo surengtos atakos Rusijos teritorijoje ir vykdoma žvalgyba siekiant patikrinti Rusijos gynybą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo, tačiau Kyjivui kol kas, anot jo, nepavyko pasiekti savo tikslų.
„Galime užtikrintai pareikšti, kad šis Ukrainos puolimas prasidėjo“, – sakė V. Putinas vaizdo interviu, kurį platformoje „Telegram“ paskelbė vienas Rusijos žurnalistas.
„Tačiau Ukrainos pajėgos nepasiekė savo tikslų nė viename mūšio rajone“, – pridūrė jis.
Turėdamas naujos karinės įrangos iš Vakarų, įskaitant vokiškus tankus, Kyjivas jaučia spaudimą įrodyti, kad gali pasiekti sėkmę.
Komentuodamas Ukrainos pasirengimą puolimui, vienas prancūzų aukšto rango karininkas naujienų agentūrai AFP sakė: „Ukrainiečiai patiria didelį spaudimą ir gali būti, kad esame karo posūkio taške.“
Būsimos derybos su Maskva yra svarbiausia Ukrainos lyderių mintis, sakė karininkas.
Ukrainos sėkmė mūšio lauke reiškia, kad į būsimas derybas jie žengs „iš jėgos pozicijų“.
Geopolitinis vaizdas ir Vakarų lyderių planai per dvejus metus gali pasikeisti – 2024 metais Jungtinėse Valstijose vyks rinkimai, o Vakarų ginklų atsargos senka.
„Ukrainiečiai tai pernelyg gerai žino“, – sakė karininkas naujienų agentūrai AFP.
Zaporižioje, kur Maskva teigia atrėmusi puolimą, „frontas daugiausia įtvirtintas, bet ne taip tankiai kaip Donecke", agentūrai AFP šią savaitę sakė prancūzų karo istorikas Michelis Goya.
Kyjivo ir Maskvos prizas yra pietinis Melitopolio miestas, aiškino jis.
„Bet jei pasieksite Melitopolį, jis yra strategiškai svarbus: jūs perskelsite frontą į dvi dalis".
Su anonimiškumo sąlyga su agentūra AFP kalbėjęs šaltinis prancūzų kariuomenėje sakė, kad Rusijos gynyba turi "šešias gynybines linijas".
Kai kurie rusų tinklaraštininkai Rusijos gynybą pašaipiai praminė „Faberžė linija“, turėdami omenyje XIX amžiuje carams gamintus imperatoriškus velykinius kiaušinius.
„Iš viso ji yra maždaug 30 kilometrų“, – sakė prancūzų karininkas.
„Pirmoji linija leidžia matyti, kas vyksta, antroji linija skirta puolimui sustabdyti ir yra smarkiai užminuota.“
„Tada (trečiojoje linijoje) yra artilerija, tankai kontratakoms, tada (ketvirtoji) rezervai, tada (penktoji) vadavietės ir logistika.“
Vienos Vakarų žvalgybos tarnybos šaltinis agentūrai AFP praėjusią savaitę sakė neįsivaizduojąs, „kad kuri nors iš šalių galėtų įgyti persvarą“.
Vienas dalykas yra tikresnis – tai faktas, kad iš abiejų pusių bus sulaukta daug pareiškimų ir atsakomųjų pareiškimų, kuriuose bus kalbama apie pasiektą pergalę, net ir nesėkmės atveju.
22:48 | Ukrainiečių pajėgų kontrpuolimas prasidėjo, sako V. Putinas
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas esą jau prasidėjo, tačiau Kyjivas neva nepasiekė savo tikslų.
„Galime užtikrintai pareikšti, kad šis Ukrainos puolimas prasidėjo“, – pareiškė V. Putinas vaizdo interviu, kurį platformoje „Telegram“ paskelbė vienas rusų žurnalistas.
„Tačiau ukrainiečių pajėgos nepasiekė savo tikslų nė viename mūšių rajone“, – pridūrė jis.
21:20 | Rusijoje kilo gaisras
UNIAN skelbia, kad Rusijos mieste – Ufoje – penktadienį kilo didelis gaisras netoli geležinkelio stoties, matyti į dangų kylantys dūmai.
Teigiama, kad užsidegė apie 10 degalų rezervuarų.
Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat paviešinti vaizdo įrašai ir fotografijos iš įvykio vietos.
20:46 | Vengrijai perduota grupė ukrainiečių karo belaisvių: Rusijos Ortodoksų Bažnyčia
Vengrijai buvo perduota grupė Ukrainos karo belaisvių, pranešė Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, tačiau Kyjivas penktadienį pareiškė, kad apie tai nebuvo informuotas.
Perdavimas su Rusijos ortodoksų lyderio patriarcho Kirilo „palaiminimu“ įvyko ketvirtadienį „pagal bažnyčių bendradarbiavimo sistemą ir Vengrijos pusės prašymu“, rašoma Bažnyčios paskelbtame pranešime.
Perduotieji, pasak Bažnyčios, yra karo belaisviai, kilę iš Užkarpatės – Vakarų Ukrainos regiono, besiribojančio su Vengrija, kuriame gyvena apie 100 tūkst. etninių vengrų, rašoma pranešime, kuriame priduriama, kad perdavimas įvyko dėl „krikščioniško humaniškumo“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka sakė, kad iš Vengrijos viešų pareiškimų buvo sužinota, jog Rusija Budapeštui perdavė vienuolika vengrų kilmės ukrainiečių.
Nors ukrainiečių karo belaisvių paleidimas „visada yra gera žinia“, Kyjivas nebuvo informuotas apie Vengrijos ir Rusijos derybas, sakė O. Nikolenka.
Anot jo, Ukrainos užsienio reikalų ministerija pakvietė Vengrijos reikalų patikėtinį „dalykiniam pokalbiui“, kad gautų daugiau informacijos apie savo piliečius ir galėtų su jais susitikti.
„Susitikimo metu jie pabrėžė būtinybę koordinuoti bendradarbiavimą tokiais jautriais klausimais kaip karo belaisvių paleidimas“, – parašė A. Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“.
Vengrijos vicepremjeras Zsoltas Semjenas perdavimą pavadino „Rusijos Ortodoksų Bažnyčios gestu Vengrijos atžvilgiu“.
„Šie žmonės yra jai skolingi už savo laisvę“, – sakė jis vietos naujienų portalui atv.hu.
Už bažnyčios reikalus atsakingas Z. Semjenas atsisakė pateikti daugiau detalių, aiškindamas, jog tai daro suinteresuotų asmenų „interesais“.
Praėjusiais metais Vengrijai dėl „religijos laisvės“ paprieštaravus sankcijoms, ES nesiryžo įtraukti patriarcho Kirilo, ištikimo prezidento Vladimiro Putino šalininko, į juodąjį sąrašą.
Kirilas giria Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris Rusijos stačiatikių bažnyčios padaliniui Vengrijoje dosniai skiria valstybės lėšų, ir vadina jį "tvirtų įsitikinimų lyderiu".
Vengrija siekia palaikyti glaudžius ryšius su Kremliumi, nepaisydama jo invazijos į Ukrainą.
Dėl ilgai besitęsiančių nesutarimų su Kyjivu dėl mažumų teisių Vakarų Ukrainos Užkarpatės regione Budapeštas taip pat yra pažadėjęs trukdyti Kyjivo pastangoms integruotis į ES ir NATO.
Z. Semjenas sakė, kad Budapešte įsikūrusi katalikiška pagalbos organizacija – Vengrijos maltiečių labdaros tarnyba – padėjo įvykdyti karo belaisvių perdavimą.
Ši grupė naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime nurodė, kad „buvo paprašyta dalyvauti gelbstint žmonių gyvybes“, tačiau atsisakė išsamiau komentuoti, „siekdama apsaugoti mums patikėtus žmones“.
Vengrijos vyriausybė neatsakė į AFP prašymą pateikti komentarą.
Pernai rugsėjį popiežius Pranciškus interviu vienam jėzuitų leidiniui teigė tarpininkavęs, kad Rusija paspartintų maždaug 300 ukrainiečių belaisvių paleidimą.
20:12 | Rusija rengiasi kitąmet pradėti gaminti iranietiškus dronus
Rusija iš Irano gauna medžiagų dronų gamyklai savo teritorijoje statyti ir ši gamykla galėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje, penktadienį įspėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.
Baltieji rūmai paskelbė iš palydovo darytą galimos gamyklos vietos nuotrauką. Ta vieta yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, už maždaug 900 km į rytus nuo Maskvos.
„Rusijos ir Irano karinė partnerystė, regis, gilėja“, – pareiškime sakė J. Kirby, paminėjęs JAV žvalgybos informaciją.
Baltieji rūmai pareiškė, jog paskelbs naują vyriausybės rekomendaciją, skirtą padėti įmonėms ir vyriausybėms "užtikrinti, kad jos netyčia neprisidėtų prie Irano (dronų) programos“.
Vašingtono skaičiavimais, Rusija iš Irano gavo šimtus atakos dronų ir susijusios įrangos.
JAV duomenimis, dronai gaminami Irane, gabenami per Kaspijos jūrą „ir tada Rusijos pajėgų operatyviai naudojami prieš Ukrainą“, sakė J. Kirby.
„Pastarosiomis savaitėmis Rusija naudojo Irano dronus, kad smogtų Kyjivui ir terorizuotų Ukrainos gyventojus“, – pridūrė jis.
Vašingtonas pareiškė nerimaujantis dėl, jo teigimu, Maskvos pastangų pačiai pradėti gaminti iranietiškus dronus.
„Turime informacijos, kad Rusija iš Irano gauna medžiagų, reikalingų bepiločių orlaivių gamyklai Rusijoje statyti“, – sakė J. Kirby.
Savo ruožtu Iranas, pasak Baltųjų rūmų, siekia iš Rusijos įsigyti naikintuvų Su-35, atakos sraigtasparnių, radarų ir kovinių mokomųjų lėktuvų YAK-130.
"Ir toliau skelbsime sankcijas subjektams, susijusiems su Irano karinės įrangos perdavimu Rusijai, kad ši ją panaudotų Ukrainoje", – sakė J. Kirby.
Iranas ne kartą neigė JAV kaltinimus dėl karinių reikmenų siuntimo Rusijai per jos karą prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau antrus metus.
19:20 | Luhanske griaudi sprogimai
Pranešama apie nugriaudėjusius sprogimus Luhansko regione, kurį šiuo metu yra okupavusi rusų kariuomenė.
19:03 | JAV skelbia apie naują 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų paketą Ukrainai
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 2,1 mlrd. JAV dolerių (1,95 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Šiame pakete, apie kurį paskelbta tuo metu, kai Kyjivas, regis, pradeda ilgai lauktą kontrpuolimą, kuriuo siekiama išstumti iš šalies Rusijos pajėgas, bus šaudmenų oro gynybos sistemoms „Patriot“, artilerijos sviedinių, bepiločių lėktuvų ir lazeriu valdomų raketų sistemų šaudmenų.
Naujoji ginkluotė rodo „nuolatinį įsipareigojimą užtikrinti ir svarbiausius Ukrainos pajėgumus, kurie bus reikalingi artimiausiu metu, ir ilgalaikį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumą ginti savo teritoriją ir ilguoju laikotarpiu atgrasyti Rusijos agresiją“, – rašoma Pentagono paskelbtame pranešime.
Įskaitant naująjį paketą, bendra nuo 2021 metų pradžios Jungtinių Valstijų Ukrainai suteiktų karinių reikmenų vertė padidėja iki 40,4 mlrd. JAV dolerių (37,5 mlrd. eurų). Didžioji dalis šių priemonių buvo skirta po to, kai Rusija 2022 metų vasario 24 dieną įsiveržė į šalį.
Apie naująjį paketą paskelbta lemiamu karo momentu. Ukraina pastaruoju metu kaupė ginkluotę ir vykdė pajėgų mokymą, rengdamasi tikriausiai varginančiai sausumos kampanijai, per kurią bus bandoma priversti Rusijos pajėgas pasitraukti iš jų okupuotų didelių teritorijų Ukrainos pietryčiuose ir pietuose.
Beje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgų kontrpuolimas jau prasidėjo.
18:40 | Islandija rugpjūtį sustabdys ambasados Rusijoje veiklą
Islandija penktadienį tapo pirmąja šalimi, pranešusia, kad sustabdys savo ambasados Rusijoje darbą, ir paprašė Rusijos apriboti savo veiklą Reikjavike.
Skelbiama, kad Islandijos ambasada Rusijoje darbą sustabdys rugpjūčio 1 dieną.
„Dabartinė situacija tiesiog neleidžia nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai laikyti veikiančią ambasadą Rusijoje“, – sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.
Naujienų agentūros AFP biuras Maskvoje teigė, kad Islandija yra pirmoji šalis, žengusi tokį žingsnį.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia diplomatinių santykių nutraukimo.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad komerciniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai su Rusija yra pasiekę žemiausią lygį, ambasados išlaikymas Maskvoje, anot ministerijos, yra nebepateisinamas.
Islandija pranešė, kad buvo iškviestas rusų ambasadorius ir kad buvo „paprašyta Rusijos apriboti savo ambasados Reikjavike veiklą bei sumažinti diplomatinio atstovavimo lygį“.
T. Gylfadottir išreiškė viltį, jog sąlygos „kada nors leis mums palaikyti normalius ir produktyvius santykius su Rusija“, tačiau pridūrė, kad tai priklauso nuo Kremliaus sprendimų.
Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Islandija turi 18 ambasadų užsienio šalių sostinėse, o spręsdama dėl jų išdėstymo atsižvelgia į ekonominių, politinių ir kultūrinių ryšių arba bendradarbiavimo plėtros srityje mastą.
17:20 | V. Putinas skelbia, kada bus dislokuoti branduoliniai ginklai Baltarusijoje
Penktadienį Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad kitą mėnesį Maskva dislokuos dalį savo taktinių branduolinių ginklų Baltarusijoje.
Baltarusijos opozicija šį žingsnį pavadino bandymu šantažuoti Vakarus.
Per susitikimą su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka V. Putinas sakė, kad iki liepos 7 ar 8 dienos bus baigti objektų branduolinėms galvutėms laikyti statybos darbai ir netrukus po to šie ginklai bus perkelti į Rusijos kaimynės ir sąjungininkės teritoriją.
Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Ukraina suintensyvino puolimą keliuose fronto linijos sektoriuose ir, kai kurių stebėtojų nuomone, pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą.
2022 metų vasario 24 dieną Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija, kad įžengtų į Ukrainą iš šiaurės, ir savo sąjungininkės teritorijoje laikė savo pajėgas ir ginklus.
„Viskas vyksta pagal planą, – sakė V. Putinas per televiziją, priimdamas A. Lukašenką savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje. – Liepos 7–8 dienomis bus baigti atitinkamų objektų parengiamieji darbai ir mes nedelsdami pradėsime veiklą, susijusią su šių ginklų dislokavimu jūsų teritorijoje.“
Šių metų pradžioje V. Putinas paskelbė apie planuojamą trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje. Tai buvo laikoma perspėjimu Vakarams, padidinusiems karinę paramą Ukrainai. V. Putinas yra sakęs, kad Rusija išlaikys šių ginklų kontrolę.
Rusija nenurodė, kiek branduolinių ginklų bus išsiųsta į Baltarusiją. JAV vyriausybė mano, kad Rusija turi apie 2 000 taktinių branduolinių ginklų, įskaitant bombas, kurias gali gabenti lėktuvai, trumpojo nuotolio raketų kovines galvutes ir artilerijos sviedinius.
Į užsienį priversta pasitraukti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja griežtai pasmerkė šį žingsnį.
„Putinas ir jo marionetė Lukašenka planuoja dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos mėnesį“, – naujienų agentūrai AP sakė S. Cichanouskaja.
„Tai grubus šantažas, bandymas priversti Europą atsitraukti, tačiau mes negalime leisti diktatoriams išvengti bausmės už branduolinį šantažą“, – sakė ji.
16:36 | Norvegijos seismologai: Ukrainos užtvankos pažeidimo metu užfiksuotas sprogimas
Norvegijos seismologijos institutas penktadienį pranešė, kad užfiksavo sprogimą toje vietoje ir tuo metu, kai Ukrainoje buvo pažeista Kachovkos užtvanka.
Norvegijos žemės drebėjimų tyrimų centro NORSAR pranešimas, kuriame nepateikta jokios informacijos apie sprogimo priežastis, patvirtina prielaidas, kad hidroelektrinės užtvanka, esanti Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos zonoje, griuvo ne dėl žalos, padarytos per kelis mėnesius trukusį intensyvų bombardavimą.
Antradienį griuvus Kachovkos užtvankai, kilo didžiulis potvynis. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą: Kyjivas teigia, kad Rusija iš vidaus susprogdino elektrinės konstrukcijas, o Maskva tvirtina, kad ukrainiečiai apšaudė užtvanką.
Vakarų šalys dėl užtvankos sugadinimo taip pat kaltina Rusiją.
14:59 | Jusovas: buvo keliolika pasikėsinimų į Budanovo gyvybę
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas yra vienas pagrindinių Rusijos Federacijos taikinių. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios jau buvo keliolika bandymų pasikėsinti į jo gyvybę, interviu „Ukrainska Pravda“ pasakojo karinės žvalgybos Andrijus Jusovas.
„Tikrai žinoma, kad būta daugiau nei 10 bandymų. Aišku, kad paskelbtas oficialus de facto fiktyvios valstybės, kokia dabar yra Rusijos Federacija, nuosprendis. Taip, Budanovas yra vienas iš svarbiausių „rusų pasaulio“, rusų propagandos ir Putino režimo taikinių. Jis tai suvokia.
Imamasi visų saugumo priemonių, bet tai neturi įtakos darbui. Galiausiai, manau, kad baimintis turėtų pats Putinas ir jo artimiausias ratas“, – interviu kalbėjo A. Jusovas.
14:41 | Putinas ir jo antrininkai: karinė žvalgyba pasakė, kaip juos atskiria
14:13 | Kachovkos hidroelektrinė buvo susprogdinta – tai atskleidė seisminiai duomenys
13:45 | Į Vilnių pabėgęs rusų karininkas atskleidė, iš kur Rusija traukia kosminius skaičius apie Ukrainos kariuomenės netektis
13:22 | Pažeidus Kachovkos užtvanką žuvo mažiausiai penki žmonės, 13 dingo be žinios
Ukrainoje po Kachovkos užtvankos sprogimo kilus potvyniui žuvo mažiausiai penki žmonės ir 13 dingo be žinios, penktadienį socialiniame tinkle pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
13:00 | Rusų karinių oro pajėgų pilotas paspruko į Lietuvą: pasiprašė prieglobsčio
Lietuvos institucijos kol kas neturi jokių duomenų apie esą į Lietuvą pabėgusį Rusijos oro pajėgų pilotą, leitenantą Dmitrijų Mišovą, bet pareigūnai ieško galimų šio asmens pėdsakų.
12:12 | Ukraina skelbia nukovusi daugiau nei 1 000 rusų karių per parą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo karo pradžios skelbia nukovusios daugiau nei 213 tūkst. Rusijos karių, o per pastarąją parą – 1 010. Tai rekordinis skaičius per pastaruosius kelis mėnesius.
Kaip skelbia generalinis štabas, per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 10 rusų tankų, 24 šarvuočius, 34 artilerijos sistemas, keturias daugkartinio raketų paleidimo sistemas, keturias oro gynybos sistemas, 13 bepiločių orlaivių, 26 automobilius bei du specialiosios įrangos vienetus.
Taip pat naujausioje generalinio štabo suvestinėje skelbia, kad Ukrainos gynėjai Donecke smogė Čečėnijos karių „kadyrovcų“ treniruočių stovyklai, kur, kaip teigia, nukovė 56 čečėnų karius.
11:39 | Rusija naktį smogė Ukrainos kariniams objektams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai
Rusijos pajėgos penktadienio naktį smogė Ukrainos kariniams objektams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai, naudodamos Irano gamybos bepiločius orlaivius „Shahed“ ir sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-55.
Karinių oro pajėgų vadovybės duomenimis, „Shahed“ buvo paleisti iš pietų, o sparnuotosios raketos – iš Kaspijos jūros rajono, iš keturių strateginių bombonešių Tu-95MS.
„Atakos metu buvo paleista iki 16 bepiločių orlaivių ir šešios iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos... Oro gynybos pajėgos... sunaikino keturias sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-55, 10 smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“, „Lancet“ ir keturis bepiločius operatyvinio taktinio lygio orlaivius „Orlan-10“ ir „Supercam“, – teigiama išplatintame pareiškime.
Karinės oro pajėgos nurodė, kad ketvirtadienį apie 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Maskvos pajėgos dviem raketomis „Kalibr“ iš Juodosios jūros rajono smogė civiliniam objektui Čerkasų regione.
11:00 | Pietinėje Ukrainos Zaporižios srityje vyksta intensyvios kovos
Pasak Rusijos šaltinių, penktadienį Pietų Ukrainos Zaporižios srityje vyksta intensyvūs mūšiai tarp Ukrainos ir Rusijos karių.
Pranešimai pasirodė tikintis didelio Ukrainos puolimo, kuris, anot kai kurių analitikų, jau prasidėjo.
„Šiuo metu aktyvi kova vyksta regione tarp Orechovo ir Tokmako“, – platformoje „Telegram“ rašė Maskvos paskirtas pareigūnas rusų okupuotoje srities dalyje Vladimiras Rogovas, paminėdamas vietovę, ukrainietiškai vadinamą Orichivu.
Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Ukrainos kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime nurodė tik tai, kad Zaporižioje rusai toliau ginasi.
10:24 | Sprogimas Rusijoje – skelbia apie į daugiabutį įsirėžusį droną
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos mieste Voroneže penktadienio rytą į daugiabutį esą rėžėsi bepilotis orlaivis. Vietos gubernatorius skelbia apie du sužeistus žmones.
Apie įvykį paskelbė Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas. Pasak jo, nukentėjusiems teikiama pagalba.
Greitosios pagalbos tarnybos vis dar dirba įvykio vietoje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad viename iš daugiaaukščio namo butų langas yra visiškai suniokotas.
09:50 | Ukraina prašo Europos padvigubinti elektros energijos tiekimą
Ukraina ketvirtadienį paragino Europą padvigubinti elektros energijos tiekimą po Rusijos išpuolių prieš jos energetikos infrastruktūrą ir Kachovkos užtvankos, kurios rezervuaras tiekia Zaporižios atominei elektrinei aušinti reikalingą vandenį, sugriovimo.
„Paprašėme Europos padidinti tiekimą nuo dabartinės vieno gigavato importo ribos iki dviejų gigavatų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.
Jis dalyvavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) organizuotoje konferencijoje netoli Paryžiaus.
09:13 | Okupuotame Berdianske nugriaudėjo sprogimai
Penktadienį kiek po vidurnakčio laikinai okupuotame Zaporižios srities Berdiansko mieste nugriaudėjo galingas sprogimas, dėl kurio kilo gaisras. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Berdiansk Today“.
„Berdianskiečiai pasakoja, kad išgirdo vieną stiprų sprogimą, po kurio prasidėjo stiprus triukšmas. Deda degalinė priešais kepyklą“, – skelbia „Berdiansk Today“.
Taip pat pranešama, kad rusų okupantai iš miesto uosto į kalną gabena techniką, galimai bandydami išvykti iš miesto. Į dangų pakilo malūnsparniai. Rusijos propagandistai pranešė, kad prie degalinės kilo gaisras.
Sprogimą Berdianske patvirtino Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, paskelbęs po sprogimo darytas nuotraukas ir vaizdo įrašą.
„Pranešama, kad Mangušo ligoninėje skubiai įvestas budėjimo režimas, laukiant greitųjų iš Berdiansko“, – rašė jis.
08:29 | Naujausias rusų raketų išpuolis – Ukraina praneša apie žuvusius ir sužeistus
Rusijos karinės pajėgos penktadienį raketomis atakavo Ukrainos Žitomyro sritį. Vietos valdžia praneša apie žuvusį ir sužeistus asmenis.
Per naktinį išpuolį buvo atakuotas Zviahelio miestas. Pirminiais duomenimis, sugriauti šeši privatūs namai, apgadinta dešimtys.
„Deja, vienas žmogus žuvo, yra ir sužeistųjų, kuriems teikiama visa reikiama pagalba. Vietoje dirba bendruomenės vadovybė, greitosios pagalbos tarnybos“, – sakė meras Mykola Borovecas.
Pasak Žitomyro srities karinės apygardos vado Vitalijaus Bunečko, šiąnakt, pirminiais duomenimis, vietos oro gynybai pavyko numušti vieną iš rusų raketų.
„Dėl nukritusių nuolaužų Zviahelio mieste buvo sugriautas vienas gyvenamasis namas ir apgadinta dar 12. Dėl įvykio žuvo vienas žmogus, sužeisti trys žmonės“, – sakė jis, rašo UNIAN.
07:51 | J. Bidenas įsitikinęs, kad JAV finansuos Ukrainą tiek, kiek reikės
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį išreiškė įsitikinimą, kad Jungtinės Valstijos teiks ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, nors kai kurie įstatymų leidėjai iš konkuruojančios Respublikonų partijos šiuo klausimu turi dvejonių.
„Tiesą sakant, manau, kad turėsime reikiamą finansavimą Ukrainai paremti tiek, kiek reikės“, – bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės premjeru Rishi Sunaku sakė J. Bidenas.
07:09 | Zaporižios AE vis dar gauna vandenį iš Kachovkos užtvankos rezervuaro
Zaporižios atominė elektrinė vis dar gauna vandenį iš Ukrainos pietuose esančios sugriautos Kachovkos užtvankos rezervuaro, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), atmesdama užtvankos operatoriaus teiginį, kad jis nebegali tiekti vandens elektrinės reaktoriams aušinti.
„Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė toliau pumpuoja aušinimo vandenį iš Kachovkos rezervuaro“, – teigiama TATENA pranešime.
Anksčiau ketvirtadienį užtvankos operatorės „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Ihoris Syrota teigė, kad šiuo metu vandens lygis yra žemiau kritinės 12,7 m ribos. Tai, anot jo, reiškė, kad Kachovkos užtvankos rezervuaras nebegali aprūpinti Zaporižios AE tvenkinių, naudojamų elektrinei aušinti.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Rusijos karinės pajėgos apšaudė po Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimo patvinusį Chersoną, kuriame taip pat viešėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
► Ukrainos pietuose Kachovkos užtvankos griūties sukeltas potvynis apima 600 kvadratinių kilometrų teritoriją Kyjivo kontroliuojamame dešiniajame Dnipro upės krante ir Rusijos okupuotame kairiajame krante, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
