Pasak testus atlikusio komisijos nario Renaldo Gabarto, kuriam talkino „Vilnius Tech“ mokslininkai, skirtumas tarp geriausiai ir prasčiausiai sustojusio modelio siekė beveik 12 metrų – tai yra daugiau nei du automobilio kėbulo ilgiai.
Daugiau naujienų apie „Lietuvos metų automobilis“ konkursą – specialioje rubrikoje.
„Jei kalbėtume apie pėsčiųjų perėją, blogai stabdantis automobilis jau būtų kitoje jos pusėje“, – rezultatus komentavo R. Gabartas.
Siekiant maksimalaus objektyvumo, visi 33 automobiliai buvo bandomi vienodomis sąlygomis: juos vairavo tas pats vairuotojas, automobiliai buvo apauti žieminėmis „Continental“ padangomis, o ekstremalus stabdymas buvo atliekamas pasiekus maždaug 80 km/val. greitį. Su kiekvienu automobiliu buvo atliekami du avarinio stabdymo bandymai.
Lėtėjimo pagreičio teste – netikėti rezultatai
Avarinio stabdymo testo rezultatai, vertinant pagal svarbiausią rodiklį, lėtėjimo pagreitį, pateikė nemažai staigmenų. Kuo lėtėjimo pagreitis didesnis, tuo automobilio stabdymas yra efektyvesnis.
Absoliučiu lyderiu tapo elektrinis pikapas „KGM Musso“, pasiekęs vidutinį 9,73 m/s² lėtėjimo pagreitį stabdant nuo 80 km/h iki visiško sustojimo – tai beveik 1 g lėtėjimo jėga, arba laisvojo kritimo pagreitis (9,81 m/s²). Į geriausiųjų trejetą taip pat pateko „Xpeng G6“ (8,38 m/s²) ir „Audi Q5“ (8,31 m/s²).
Skirtumai klasėse
Analizuojant avarinio stabdymo testo rezultatus pagal kainų kategorijas, paaiškėjo viena ryškiausių tendencijų – automobilio kaina neturi beveik jokios įtakos pačiam stabdymo efektyvumui.
Absoliučiai geriausią stabdymo kelią visame konkurse pademonstravo automobiliai iš vidutinės kainų kategorijos (iki 55 000 eurų). Čia nugalėjo elektrinis pikapas „KGM Musso“, sustojęs vos per 29,48 metro. Jam nedaug nusileido „Xpeng G6“ (30,49 m) ir „Lynk & Co 08“ (31,32 m).
Didelė staigmena užfiksuota pigiausių (iki 35 000 eurų) automobilių grupėje. Čia lyderiu tapo „Dongfeng Box“, kurio distancija (29,88 m) buvo geresnė nei daugelio gerokai brangesnių konkurentų. Gerus rezultatus šioje grupėje parodė ir „Lynk & Co 02“ (32,82 m) bei „Toyota Corolla Cross“ (33,85 m).
Brangiausių (virš 55 000 eurų) automobilių kategorijoje geriausiai pasirodė „Audi Q5“ (32,67 m) ir septynvietis „Hyundai IONIQ 9“ (35,5 m).
Svarbus ne tik stabdymo kelias
Testus atlikęs Renaldas Gabartas pastebėjo, kad skirtumas tarp brangių ir pigesnių automobilių atsiskleidžia ne pačiame stabdymo kelyje, o antrinėse saugumo sistemose – pasiruošime smūgiui.
„Kai tu stabdai maksimalia jėga, smūgiuodamas į stabdžio pedalą, [brangesnis automobilis] tave priveržia su saugos diržu ir užfiksuoja toje vietoje, kuri pagal inžinierių sumanymą yra pati saugiausia ir tu turi daugiausiai galimybių išvengti sunkių traumų“, – įžvalgomis dalinosi R. Gabartas.
Sumuojami rezultatai, ruošiamasi paskelbti finalininkus
Pasibaigus intensyviai „Lietuvos metų automobilis 2026“ bandymų stovyklai Druskininkuose, dabar prasideda nematoma, bet ne mažiau svarbi konkurso dalis – duomenų analizė.
Dešimties narių komisija, kartu su jiems talkinusiais partneriais, turės susisteminti visus specializuotų bandymų rezultatus ir palyginti juos su subjektyviais įspūdžiais, sukauptais per savaitę.
Šios analizės pagrindu bus priimtas vienas svarbiausių sprendimų – kurie automobiliai pateks į finalinį etapą.
Kaip ir praėjusiais metais, konkurso dalyviai varžosi trijose pagrindinėse kainų kategorijose: iki 35 000 eurų, iki 55 000 eurų ir virš 55 000 eurų. Kurie modeliai taps šių kategorijų bei kitų nominacijų nugalėtojais, paaiškės iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu, lapkričio 28 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
