Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:45 | JAV tikisi, kad susitarimas dėl grūdų eksporto bus įgyvendintas
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad nepaisant Rusijos išpuolio prieš Odesą, jie „ir toliau tikisi“, jog susitarimas, leidžiantis Ukrainai eksportuoti grūdus ir trąšas, „bus įgyvendintas“, rašo CNN.
„Nepaisant šių išpuolių, mes suprantame, kad šalys toliau rengiasi atverti Ukrainos Juodosios jūros uostus maisto produktų ir trąšų eksportui“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Aiškiai žvelgiame į ateitį, tačiau taip pat ir toliau tikimės, kad susitarimas dėl Juodosios jūros bus įgyvendintas“, – kalbėjo jis.
N. Price‘as pridūrė, kad išpuolis prieš Odesą „pakerta Rusijos įsipareigojimų kitoms šio susitarimo šalims patikimumą“ ir kad JAV „kartu su savo partneriais visame pasaulyje sieks užtikrinti, kad Maskva liktų atsakytų už pasiektą susitarimą“.
23:26 | Ukrainoje jau patvirtinos 358 vaikų žūtys
Nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 358 vaikai, dar 686 buvo sužeisti, praneša šalies generalinė prokuratūra. Manoma, kad skaičiai dar nėra galutiniai ir iš tiesų gali būti gerokai didesni.
23:06 | Kaukia pavojaus sirenos
Beveik visoje Ukrainoje įsijungė pavojaus sirenos, praneša skirtingi socialinių medijų kanalai.
22:51 | Zelenskis: Rusija pradėjo „dujų karą“ prieš Europą, todėl reikia jai smogti atgal
Rusija prieš Europą pradėjo dujų karą, prilygstantį tam tikrai teroro formai, todėl būtina Rusijai į tai atsakyti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“.
„Šiandien pamatėme dar vieną dujų grėsmę Europai. Net nepaisant nuolaidos dėl „Nord Stream“ turbinos, Rusija nesiruošia atnaujinti dujų tiekimo į Europos šalis, kaip tai yra įsipareigojusi padaryti pagal sutartį“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusija taip elgiasi specialiai dėl to, kad europiečiams būtų kuo sunkiau pasiruošti žiemai.
„Ir tai yra atviras dujų karas, kurį Rusija kariauja prieš suvienytą Europą – būtent taip ir reikia suvokti. Ir jiems nesvarbu, kas bus su žmonėmis, kaip jie kentės – nuo bado dėl uostų blokavimo ar nuo žiemos šalčio ir skurdo... Ar nuo okupacijos. Tai tik skirtingos teroro formos“, – tęsė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad dėl to reikia paruošti atsaką Rusijai.
„Ir dėl to reikia smogti atgal. Negalvokite, kaip grąžinti kokią nors turbiną, o sustiprinkite sankcijas. Darykite viską, kad apribotumėte Rusijos pajamas ne tik iš dujų ir naftos, bet ir iš bet kokio likusio eksporto. Ir kiek įmanoma nutraukti prekybinius ryšius su Rusija, nes kiekvienas toks ryšys yra potenciali spaudimo Rusijai priemonė.
Europos dujų šantažas, kuris kas mėnesį tik stiprėja, reikalingas teroristinei valstybei, kad pablogintų kiekvieno europiečio gyvenimą. Ir tai iš tikrųjų gali būti vertinama kaip paskata, kad aštuntasis ES sankcijų paketas būtų gerokai stipresnis nei neseniai patvirtintas septintasis“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
22:22 | Ukraina skelbia kontroliuojanti kelias transporto artilerijas Chersono srityje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja kelias transporto arterijas Chersono srityje, pranešė pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk.
„Dabar kontroliuojame tuos transporto kelius, kurie labai svarbūs gyventojams. Dėl to jie negali laisvai judėti, manevruoti, kurti naujų smogiamųjų grupių“, – sakė ji.
Anot jos, tai taip pat demoralizuoja rusų personalo vidinę būseną.
22:06 | Skuodis: Lietuva pasiruošusi galimoms tolesnėms Rusijos provokacijoms dėl tranzito
Pagal Europos Komisijos rekomendacijas atnaujinus dalies prekių tranzitą tarp Rusijos pagrindinės dalies ir Kaliningrado srities, Lietuva yra pasiruošusi galimoms tolesnėms Rusijos provokacijoms, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
LRT televizijai jis pabrėžė, kad iš Rusijos „retorikos arba iš propagandos turbūt galima bet kada bet ko tikėtis“.
„Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia grėsmė turbūt yra mūsų geografinė padėtis, ir jos nepakeisime. Visų institucijų pareiga ir atsakomybė yra tiesiog numatyti tas grėsmes ir būti pasiruošusioms reaguoti“, – sakė ministras.
„Mes esame pasiruošę maksimaliai ir geležinkeliai savo klientus yra labai aiškiai informavę, kaip skaičiuojami vidurkiai, kiek, pagal kokius prekių kodus, ar jie artėja prie viršijimo, ar jau yra ir viršyti, kas gali važiuoti, kas ne, kaip vyksta procedūros“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Skuodžio, Lietuva yra atvira ir pateikia visus krovinių vežimo duomenis Rusijai ir tai „paliekama kitai pusei vertinti“.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ penktadienį pranešė atnaujinusi nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, kaip tai numato Europos Komisijos paskelbtos gairės.
Sankcijomis draudžiamų prekių tranzitas leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu ar prekybos modeliu ir kurios neapeina ribojimų.
Krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius, paraiškos bus atmetamos.
M. Skuodis teigė, kad pirminę prekių patikrą atlikus geležinkeliams, traukiniai yra stabdomi Lietuvos pasienyje su Karaliaučiumi, juos tikrina muitinės atstovai. Anot jo, viršijus vidurkius, „Lietuvos geležinkeliai“ tiesiog atmes paraiškas.
„Pirmiausia geležinkeliai nederintų tokios paraiškos ir teoriškai traukinys negali atvažiuoti. Na, o jeigu taip atsitiktų, kad jis atvažiuoja, tiesiog būtų sustabdytas ir išsiųstas atgal. Čia nieko naujo, yra kaip ir su bet kuria trečiąja šalimi. Tokios procedūros yra įprastos“, – tvirtino jis.
Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, birželio viduryje įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.
Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis. Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.
Liepos 13-ąją Europos Komisija išleido gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais.
21:40 | Ukraina: rusai patyrė didelių nuostolių Charkivo srityje
Ukrainos kariai padarė didelių nuostolių rusų pajėgoms Charkivo srityje, Cupivkos-Dementjevkos kryptimi, remdamasi naujausiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimu, rašo UNIAN.
Pranešama, kad Charkivo kryptimi Rusija toliau vykdo atakas netoli Charkivo, Udovo, Verchnij Saltovo, Malinovkos, Borščevos ir daugelio kitų gyvenviečių. Rusai taip pat smogė iš oro netoli Prudyankos ir Petrovkos.
„Vykdant kovinius veiksmus Tsupovkos-Dementjevkos kryptimi, Ukrainos kariai padarė didelių nuostolių okupacinėms pajėgoms“, – sakoma pranešime.
21:20 | Rusai pasistūmėjo Donecko srityje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pripažino, kad Rusijos pajėgoms pavyko šiek tiek pasistūmėti į priekį Donecko regione Rytų Ukrainoje, rašo CNN.
„Priešas vykdė oro antskrydžius prie Solidaro, Pokrovske, Niujorke ir Vuhlehirsko TPP (elektrinės – aut. past.) teritorijoje. Jis rengė puolamąsias operacijas Klynovės–Pokrovskės ir Volodymyrivkos–Pokrovskės kryptimis, patyrė nuostolių ir pasitraukė“, – cituojamas generalinio štabo pranešimas.
„Vuhlehirska TPP rajone atskiri priešo daliniai pasiekė dalinės sėkmės“, – priduriama.
Generalinio štabo duomenimis, apie intensyvų apšaudymą buvo pranešama palei fronto liniją visoje Donecko srityje, ypač prie Siversko, Slovjansko, Bachmuto ir Kramatorsko. Ukraina teigia, kad Rusija taip pat bandė stumtis link Spirnės ir Ivano-Dariivkos.
„[Rusijos pajėgos] sulaukė stipraus pasipriešinimo ir pasitraukė“, – informauoja Ukraina.
Anot ukrainiečių, rusų pajėgos yra demoralizuotos, o „Rusijos vadovybė kai kuriomis kryptimis į puolimą juos meta kaip gyvulius, kurių nedengia šarvuočiai“.
21:03 | Ukrainiečiai numušė dar vieną rusų lėktuvą
Ukrainos desantininkai numušė dar vieną karinį rusų lėktuvą – Su-25, rašo UNIAN.
„Užbaigsime dieną geromis naujienomis! Dar vienas priešo Su-25 nuėjo perniek dėl Sičeslavo brigados priešlėktuvinės gynybos padalinio filigraniško (juvelyriško – aut. past.) darbo!“ – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų pranešimas.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, iki liepos 25 d. Ukrainoje jau sunaikinti 188 priešo sraigtasparniai ir 222 lėktuvai.
20:23 | JT: pirmieji laivai su Ukrainos grūdais iš šalies suostų gali pajudėti per kelias dienas
Pirmieji laivai, eksportuosiantys Ukrainos grūdus iš šalies Juodosios jūros uostų, gali pajudėti per kelias dienas, pranešė JT atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Haqas, rašo „The Guardian“.
Anot jo, bendras koordinavimo centras palaikys ryšius su laivybos pramonės atstovais ir artimiausiu metu paskelbs išsamias procedūras laivams.
Rusija su Ukraina penktadienį pasirašė sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo.
19:50 | Padėdama Ukrainai Britanija sustabdė „neesminę“ pagalbą užsieniui – spauda
Po pranešimo, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą Jungtinė Karalystė sustabdė „neesminę“ pagalbą užsieniui, Londonas pirmadienį pareiškė „teikiantis prioritetą esminiam užsienio pagalbos finansavimui“, apimančiam, pavyzdžiui, pagalbą Kyjivui.
Verslo dienraštis „Financial Times“ rašė, kad JK finansų ministerija „likusiai vasaros daliai“ užblokavo „neesminius naujus išmokėjimus“, kilus susirūpinimui, kad teikiant pagalbą Ukrainai bus viršytas išlaidų užsienio pagalbai limitas.
Darbą baigiantis ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) 2020 metais nusprendė sumažinti Britanijos metinį pagalbos plėtrai užsienyje biudžetą, priežastimi nurodydamas dėl COVID-19 pandemijos smarkiai išaugusią skolą.
Biudžetas buvo sumažintas nuo 0,7 proc. iki 0,5 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų – iki 10 mlrd. svarų (11,8 mlrd. eurų).
Atsakydamas į „Financial Times“ straipsnį B. Johnsono atstovas sakė, kad „vyriausybė šiuo metu teikia prioritetą esminiam užsienio pagalbos finansavimui, tokiam kaip humanitarinės pagalbos teikimas Ukrainos žmonėms“.
„JK vyriausybė reikšmingos nacionalinės skolos, kurią sukėlė pasaulinė pandemija, laikotarpiu privalo veikti neviršydama biudžeto“, – pridūrė jis.
Nevyriausybinės organizacijos sukritikavo sprendimą sustabdyti neesmine laikomą užsienio pagalbą.
„Negalime sutikti su neteisingu pasirinkimu atsakyti į Ukrainos [krizę] arba vykdyti savo įsipareigojimus skurdžiausiems žmonėms, susiduriantiems su badu Rytų Afrikoje ir daugelyje kitų pasaulio vietų“, – sakė labdaros organizacijos „Christian Aid“ kampanijų vadovas Pete'as Moorey (Pitas Muris).
Jis paragino vyriausybę „atkurti tarptautinės pagalbos biudžetą ir užtikrinti, kad visas finansavimas Ukrainai būtų esamų JK pagalbos įsipareigojimų papildymas“.
Nevyriausybinės organizacijos „WaterAid' tarptautinių reikalų direktorius Bernardas Aryeetey (Bernardas Arjitis) taip pat paragino vyriausybę atkurti savo užsienio pagalbos biudžetą iki lygio, buvusio prieš pandemiją, „o ne atsukti nugarą milijonams pažeidžiamų žmonių likusioje pasaulio dalyje“.
19:08 | Paskirtas naujas specialiųjų operacijų pajėgų vadas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadą Hryhorijų Halaganą, praneša NEXTA. Vietoje jo paskirtas Viktoras Chorenka.
18:58 | Virš Voluinės numušti dronai atskrido iš Baltarusijos, išaugo sužeistųjų skaičius
Kiek anksčiau pranešta, kad virš Voluinės buvo numušti du rusų bepiločiai. Sužeistųjų skaičius išaugo iki penkių, trys iš jų yra vaikai, praneša UNIAN.
„Vienas žmogus mirė, penki žmonės buvo hospitalizuoti – du suaugusieji ir trys vaikai. Visiems buvo suteikta medicininė pagalba, jų gyvybei pavojus negresia. Du suaugusieji šiuo metu yra ligoninėje“ – cituojamas Voluinės srities karinės administracijos vadovas Jurijus Pohuliako.
Anksčiau šiandien Voluinėje buvo numušti du bepiločiai orlaiviai, vieno iš jų nuolaužos apgadino privačius namus. Vakarų operatyvinė grupė praneša, kad dronai į Ukrainos oro erdvę pateko iš Baltarusijos.
18:18 | Meras: eilėje Vasiljevkos kontrolės punkte mirė 5 žmonės
Rusijos pajėgos neleidžia ukrainiečiams evakuotis iš okupuotų teritorijų Zaporižios regione, rašo UNIAN. Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas praneša, kad Vasylivkos kontrolės punktuose laukia apie 1,2 tūkst. transporto priemonių ir daugiau kaip penki tūkst. ukrainiečių.
Anot jo, okupantai per dieną evakuotis leidžia tik 20–150 automobilių, skaičiuojama, kad tokiais tempais evakuotis gali apie 500 žmonių. Todėl eilė tik didėja.
Mero teigimu, laukdami eilėje jau mirė penki žmonės.
„Visiškai siaubingi dalykai, kai rašeivos kreipiasi į mūsų žmones ir sako: „Jei kuris nors sunkus ligonis norės čia kelti mitingą, mes galime jį nušauti dabar pat“, – cituojamas I. Fiorodovas.
Dar anksčiau liepą buvo pranešta, kad Ukraina planuoja evakuoti žmones iš okupuotų Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų.
18:00 | „Gazprom“ dar labiau sumažins per „Nord Stream 1“ tiekiamų dujų srautą
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą.
Bendrovė nurodė, kad turės sustabdyti dar vieną dujų pumpavimo turbiną dėl „variklio techninės būklės“.
Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.
Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, pareiškė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių - Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.
Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.
Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.
Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40 proc. dujotiekio pajėgumu.
17:54 | Rusai „KamAZ“ pervažiavo automobilį su žmonėmis, žuvo vaikas
Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižios srityje pirmadienį rusai įvykdė dar vieną kruviną išpuolį, rašo „Kanal 24“.
Pranešama, kad rusai kariniu „KamAZ“ pervažiavo automobilį su civiliais. Viduje buvo trys žmonės: du suaugusieji ir vienas vaikas, visi jie žuvo vietoje.
Anot Melitopolio mero Ivano Fiodorovo, šį išpuolį rusai įvykdė greitkelyje Melitopolis–Berdjanskas.
Jungtinių Tautų liepos 4-osios duomenimis, nuo karo pradžios Rusija Ukrainoje nužudė bent 4889 žmones. Iš jų 1862 vyrai, 1264 moterys, 137 mergaitės, 157 berniukai, 41 vaikas ir 1428 suaugusieji, kurių lytis nenustatyta.
Dar bent 6 263 sužeisti, iš jų 1 246 vyrai, 881 moteris, 138 mergaitės ir 193 berniukai, taip pat 190 vaikų ir 3 615 suaugusiųjų, kurių lytis dar nenustatyta.
17:10 | Ukrainiečiai numušė 16 mln. dolerių kainuojantį rusų sraigtasparnį
Ukrainos desantininkai numušė 16 mln. JAV dolerių vertą Rusijos atakos sraigtasparnį, savo „Facebook“ puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„25-osios atskirosios oro desanto brigados „Sičeslav“ desantininkai tiksliu šūviu iš Igla MANPADS „nutupdė“ priešo atakos sraigtasparnį Ka-52“, – rašoma pranešime.
„Igla“ yra nešiojama oro gynybos sistema.
„Ka-52“ yra rusų atakos sraigtasparnis, dar kitaip žinomas kaip „aligatorius“. Internete skelbiama, kad šis sraigtasparnis gali nuskristi virš 1000 km, yra stipriai apginkluotas.
Dar vieną tokį sraigtasparnį ukrainiečiai paskelbė numušę birželio 26-ąją, rašo UNIAN.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo liepos 25 d. Ukrainoje jau buvo sunaikinti 188 rusų sraigtasparniai.
16:46 | Lavrovas: Rusijos tikslas – nuversti Ukrainos prezidentą
Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pareiškus, kad svarbiausias Maskvos tikslas yra nuversti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, viešai deklaruojama Maskvos pozicija atrodo kardinaliai pasikeitusi.
Rusams iš artilerijos pabūklų ir karo lėktuvų toliau apšaudant Ukrainos miestus, S. Lavrovas pasiuntiniams per Arabų Lygos susitikimą Kaire vėlai sekmadienį sakė, kad Maskva yra pasiryžusi padėti ukrainiečiams „nusikratyti šio absoliučiai nepriimtino režimo naštos“.
Jo komentaras pasirodė Ukrainai stengiantis atnaujinti grūdų eksportą iš savo Juodosios jūros uostų, turintį švelninti pasaulinę maisto krizę. Grūdai iš Ukrainos turi būti plukdomi pagal naują susitarimą, jau turėjusį atlaikyti savaitgalį Odesai Rusijos suduotą smūgį.
S. Lavrovas apkaltino Kyjivą ir jo „sąjungininkus Vakaruose“ propaganda siekiant paversti Ukrainą „amžina Rusijos prieše“.
„Rusai ir ukrainiečiai toliau gyvens drauge, mes tikrai padėsime ukrainiečiams nusikratyti režimo, absoliučiai prieštaraujančio žmonių interesams ir istorijai“, – pareiškė jis.
Komentaras kardinaliai prieštarauja karo pradžioje Kremliaus deklaruotai linijai, kai Rusijos pareigūnai ne kartą pabrėžė nesiekiantys nuversti V. Zelenskio vyriausybės.
S. Lavrovas tvirtino, kad Rusija kovo mėnesį buvo pasirengusi derėtis dėl susitarimo nutraukti karo veiksmus, kai Kyjivas pakeitė taktiką ir deklaravo savo ketinimus sutriuškinti Rusiją mūšio lauke. Jo teigimu, Vakarai skatino Ukrainą kovoti toliau.
„Vakarai tvirtina, kad Ukraina negali pradėti derybų, kol Rusija nenugalėta mūšio lauke“, – sakė S. Lavrovas.
Kol kas neaišku, kada Ukraina vėl pradės išvežti grūdus pagal penktadienį Stambule Rusijos ir Ukrainos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasirašytus atskirus, bet identiškus susitarimus. Pagal juos Juodojoje jūroje turi būti nustatyti saugūs koridoriai milijonų tonų grūdų eksportui iš trijų Ukrainos uostų ir palengvintos sąlygos rusiškų grūdų bei trąšų eksportui.
Ukrainiečių infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, vadovavęs Ukrainos delegacijai Stambule vykusiose derybose dėl grūdų eksporto, pirmadienį išreiškė viltį, kad pirmieji javų kroviniai turėtų būti išplukdyti artimiausiomis savaitėmis.
Kremlius savo ruožtu pirmadienį tvirtino, kad praeitą savaitgalį surengto raketų smūgio Odesos uostui taikiniai buvo kariniai ir kad tai nepaveiks grūdų eksporto.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas reporteriams sakė, kad minimas smūgis yra susijęs „tik su karine infrastruktūra“.
„Tai niekaip nesusiję su infrastruktūra, reikalinga įgyvendinant susitarimus ir eksportuojant grūdus. Taigi, tai negali ir neturėtų kaip nors paveikti gabenimo proceso pradžios“, – sakė D. Peskovas.
Jis taip pat teigė, kad Maskva nesuinteresuota stabdyti visą dujų tiekimą Europai ir kad pastarojo meto rusiškų dujų tiekimo Europos šalims suvaržymai „paprasčiausiai yra europiečių įvestų suvaržymų pasekmės ir patys europiečiai kenčia nuo šių suvaržymų“.
„Rusija yra atsakinga dujų tiekėja, ir nesvarbu, kas ką sako Europos Komisijoje, Europos sostinėse, Jungtinėse Valstijose. Rusija buvo ir yra šalis, didele dalimi užtikrinanti Europos energetinį saugumą“, – teigė D. Peskovas.
16:12 | Ukrainiečiai numušė du rusų dronus
Pirmadienį Voluinės srityje nugriaudėjo sprogimai. Kaip rašo UNIAN, sprogimai įvyko dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos darbo. Buvo numušti du rusų bepiločiai orlaiviai.
Krentant dronų nuolaužoms vienas žmogus žuvo, yra sužeistų, „Telegram“ pranešė Voluinės srities valstybinės administracijos vadovas Jurijus Pohuliako. Anot jo, keli sužeistieji yra gydomi ligoninėje.
„Šiandien, liepos 25 d., Voluinėje pasigirdo sprogimai. Tai priešlėktuvinės gynybos darbas. Visų pirma kariškiai numušė du bepiločius orlaivius. Vieno iš jų nuolaužos apgadino privačius namus...“, – pažymėjo J. Pohuliako.
Šiuo metu yra tiriamos visos įvykio aplinkybės, sako vietos valdžia.
15:09 | Pirmi grūdų kroviniai iš Ukrainos bus išplukdyti „šią savaitę“ – ministras
Nepaisydamas Rusijos smūgių Odesai Kyjivas tikisi, kad pirmieji grūdų kroviniai pagal Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytą susitarimą iš Ukrainos uostų bus išplukdyti „šią savaitę“, pirmadienį pranešė ukrainiečių infrastruktūros ministras.
„Tikimės, kad susitarimas pradės veikti artimiausiomis dienomis... Rengiamės viską pradėti šią savaitę“, – spaudos konferencijoje sakė Oleksandras Kubrakovas, vadovavęs Ukrainos delegacijai Stambule vykusiose derybose dėl grūdų eksporto.
14:43 | „Remontas truks labai ilgai“: ukrainiečiai iš „Bayraktaro“ smogė rusų kariniam kateriui
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai apgadino rusų katerį „Raptor“, praneša Odesos karinės administracijos atstovas Serhijus Bračukas.
„Įsibrovėlių „Raptor“ tipo kateris P-275 buvo apgadintas „Bayraktar‘u“ TB2 ir išgabentas į vieną iš kontroliuojamų Rusijos Federacijos uostų“, – „Telegram“ rašė jis.
„Pramušta po brezentu, bet, sprendžiant iš bendro katerio vaizdo, remontas truks labai ilgai“, – pridūrė S. Bračukas.
14:23 | Lukašenka liepė apginkluoti baltarusių miškininkus: „Dėl viso pikto“
Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ne tik jau daugelį mėnesių rengia vis atnaujinamas karines pratybas pasienyje su Ukraina. Šiandien jis liepė apginkluoti miškininkus, anksčiau buvo duotas nurodytas apmokyti ir apginkluoti gelbėjimo tarnybų darbuotojus.
Pasak paties diktatoriaus: „Jeigu kas nutiktų, neduok Dieve“.
Planus apginkluoti gelbėjimo tarnybų darbuotojus A. Lukašenka įvardijo dar iki Rusijos karo Ukrainoje pradžios, vasario 7-ąją, sakydamas, kad turimų 65 tūkst. karių neužteks, o „gaisrininkai konflikto atveju ne tik gaisrus gesins“.
13:52 | Vienu smūgiu – 100 likviduotų rusų karių: ukrainiečiai smogė į vadavietę viešbutyje
Liepos 24-osios naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į viešbutį Luhansko srities Krasnyj Luč mieste ir likvidavo 100 rusų karių, praneša Ukrainos Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Pažymima, kad Ukrainos kariai pateko į rusų vadavietę, kurią jie buvo įsikūrę viename iš Krasnyj Luč miesto viešbučių.
Komunikacijos departamento teigimu, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko likviduoti 100 rusų karių. Sužeistųjų skaičius dar tikslinamas.
13:31 | Lenkija perdavė Ukrainai tankus „Twardy“
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas paskelbė, kad Lenkija Ukrainai perdavė tankus „Twardy“. Tiesa, jis nepatikslino, apie kokį konkrečiai tankų skaičių kalbama.
„PT-91 Twardy iš Lenkijos jau yra Ukrainoje. Ačiū mūsų draugams“, – „Telegram“ rašė A. Jermakas.
PT-91 Twardy yra pagrindinis Lenkijos kariuomenės kovinis tankas. Tai modernizuoti sovietiniai tankai T-72. Lenkija balandį Ukrainai perdavė 200 tankų T-72.
Taip pat pirmadienį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad į Ukrainą iš Vokietijos jau atvyko trys savaeigiai priešlėktuviniai pabūklai „Gepard“.
„Šiandien oficialiai atvyko pirmieji trys „Gepard“. Tai priešlėktuvinės raketų sistemos, su jomis mums buvo perduota kelios dešimtys tūkstančių amunicijos. Iš viso tikimės 15 „Gepard“ instaliacijų. Trys jau šiandien įskrido į Ukrainą, ir jos jau yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinioje“, – sakė O. Reznikovas.
Primename, kad gegužės pabaigoje Vokietija paskelbė, kad iki liepos vidurio Ukrainai bus perduota 15 „Gepard“ sistemų.
12:57 | Kremlius: smūgiai Odesos uostui neturėtų paveikti grūdų eksporto
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainos Juodosios jūros Odesos uostui „neturėtų paveikti“ Jungtinėms Tautoms tarpininkauto Maskvos ir Kyjivo susitarimo dėl grūdų eksporto atblokavimo.
„Tai negali ir neturėtų turėti įtakos krovinių gabenimo pradžiai“, – praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva smogė šiam uostui, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis tvirtino, kad Maskvos smūgiai buvo nukreipti „išimtinai“ į karinę infrastruktūrą ir „nesusiję su susitarimu dėl grūdų eksporto“.
Rusijos kariuomenė ir Užsienio reikalų ministerija po šių smūgių irgi tvirtino, kad taikytasi į karinius taikinius, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
12:30 | Zelenskio kabinetas įvardijo sąlygas, prie kurių Ukraina pereis į kontrpuolimą
Ukrainos prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius prakalbo apie tai, kada Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereis prie kontrpuolimo. Jo teigimu, pirmiausiai Ukrainos kariai taip išsekins rusų pajėgas, kad šios tiesiog nebegalės pulti.
„Pagrindinė kontrpuolimo sąlyga – sustabdyti priešo galimybes atakuoti. Priešingu atveju pulti nėra prasmės, nes susidursime su priešpriešinėmis kontratakomis ir visas sukauptas pajėgas išleisime artėjančioms kovoms“, – Čikagos radijui sakė O. Arestovyčius.
Jis taip pat išsamiau paaiškino, kokios taktikos imasi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, siekdamos išsekinti rusų karius.
„Mes tai darome vykdydami manevrinę gynybą tose vietose, kur jie bando atakuoti, kur 60 proc. Rusijos pajėgų yra sutelktos nuo Iziumo iki Bachmuto ir iki Luhansko ir Donecko sričių sienos. Tai trikampis.
Dabar maždaug 60 proc. iš 130–150 tūkst. rusų karių kovoja ten. Taigi, Rusijos kariuomenė pasiekė plynaukštę maždaug prieš tris savaites ir ši plynaukštė pradėjo pamažu svyruoti, o mes, priešingai, pradėjome įsibėgėti. Kai šie du grafikai susikirs, eisime į puolimą“, – aiškino prezidentūros kanceliarijos vadovo patarėjas.
11:57 | Ukraina sunaikino rusų vadavietę Chersone
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos nacionalinės gvardijos, kuri bandė vykdyti kontrpuolimo operacijas Chersono kryptimi, vadovybės ir stebėjimo postą.
„Nestovime vietoje, o judame į priekį, bet šiuos rezultatus galima skelbti tik tada, kai jie yra fiksuoti. Tuo pat metu būtent informacijos nestabilumas pas kai kuriuos asmenis lėmė vakarykštį kontrpuolimą, kurį [Rusijos] okupantai bandė pradėti dviem kryptimis Berislavo rajone, bet nepavyko.
Mūsų pozicijos išliko tvirtos,. Mes tęsiame savo darbą, o jie atsitraukė į savo pozicijas, į kraštutinę gynybos liniją, kurią ten pastatė ir sutvirtino betoninėmis konstrukcijomis“, – Ukrainos televizijai sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro viršininkė Natalija Humeniuk.
11:37 | Ekspertas įvardijo tris Putino tikslus Ukrainoje ir pasaulyje
Ukraina jau pasiekė pergalę prieš Rusiją strateginiu lygiu, tačiau galutinai įtvirtinta ji bus vėliau ir pareikalaus žmonių aukų, įsitikinęs ukrainiečių politologas Viktoras Andrusivas. Jo manymu, V. Putino išsikelti tikslai – tiek Ukrainoje, tiek ir pasauliniu lygiu – yra neįgyvendinami.
Jo teigimu, šiuo metu Kremliaus režimas išsikėlęs tris tikslus: užgrobti Donbasą iki gruodžio, tęsti Europos dujų tiekimo šantažą, proukrainietiškų pažiūrų politikų Europoje silpninimas ir JAV demokratų nušalinimas nuo valdžios Kongrese.
Tačiau, kaip pažymi ekspertas, V. Putino galimybės pasiekti šių tikslų yra menkos.
„Okupanto veržimosi Donbase dinamika, paraleliai augant mūsų galiai, apskritai kelia abejonių dėl tolimesnės Rusijos kariuomenės sėkmės. Ypač turint omenyje milžiniškas netektis netgi bandant užimti nedideles gyvenvietes. Maža to, Ukrainos kontrpuolimas, prasidėsiantis artimiausiu metu, gali nulemti tai, kad Putinas 22-uosius metus užbaigs su gerokai mažesne okupuota teritorija už dabartinę. Neturi perspektyvų ir dujų šantažas. Taip, Europa negali apsieiti be rusų dujų, tačiau teisybė yra tokia, kad Putinas negali nutraukti dujų tiekimo, nes tai turėtų katastrofiškų pasekmių Rusijos biudžetui, ir suduos technologinę žalą šiam procesui ateityje“, – pažymėjo jis.
V. Andrusivo manymu, bandymas nuversti proukrainietiškai nusiteikusią valdžią Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje gali pasisukti netikėta Kremliui linkme atėjus ten į valdžią dar labiau proukrainietiškai nusiteikusiems politikams.
„Apibendrinant galiu pasakyti taip: mūsų pergalė išlieka neišvengiama. Taip, dar labai toli iki Rusijos kariuomenės ir ekonomikos išsekimo. Taip, mes dar sumokėsime didele kaina nekaltomis aukomis. Tačiau 5 mėnesiai – tai jau pakankamas laikas, kad pamatytume aiškų istorinį Putino pralaimėjimo braižą“, – teigė jis.
11:08 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 39 700 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 222 lėktuvus, 188 sraigtasparnius, 1730 tankų, 3950 šarvuočių, 876 artilerijos pabūklus, 257 raketų sistemas, 15 laivų, 2832 mašinas, 719 bepiločių orlaivių, 116 priešraketinės gynybos sistemų, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 73 specialiosios įrangos vienetus bei 174 sparnuotąsias raketas.
10:36 | Rusijos pajėgos atakavo Čuhujivo miestą Charkivo srityje
Pranešama, kad sužalota 46 metų moteris.
„2022 m. liepos 25 d., apie 3.00 val., Rusijos kariai pradėjo raketų ataką prieš Čuhujivą ir sugriovė kultūros salę. Sužalota 46 metų moteris“, – „Telegram“ pranešė Charkivo apygardos prokuratūra.
Pirminiais duomenimis, po griuvėsiais įstrigo dar trys civiliai. Vėliau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas per „Telegram“ pranešė, kad trys civiliai buvo išgelbėti iš po griuvėsių.
10:22 | Rusų opozicionierė: Putinas blefuoja kalbėdamas apie Trečiąjį pasaulinį karą
Komentuodama Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo pareiškimą apie „besikeičiančią Rusijos plėtros Ukrainoje geografiją“ rusų opozicionierė Olga Kurnosova pareiškė, kad iš Rusijos režimo jau niekas nesitiki adekvačių kalbų, todėl Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai turėtų tik augti.
Šalies-agresorės pozicija karo metu keitėsi daugybę kartų, todėl pasaulis jau nebelaukia iš Rusijos kažkokio nuoseklumo. Kremliaus bandymas šantažuoti Vakarus naujomis atakomis Ukrainoje baigsis atvirkštiniu rezultatu – išaugusiu Vakarų ginkluotės tiekimu.
Aktyvistės teigimu, nepaisant dabar vykstančio karo su Ukraina ir agresyvių Kremliaus lyderių pareiškimų, V. Putinas nesiruošia pradėti Trečiojo pasaulinio karo.
„Aš manau, kad visa ši bauginanti retorika yra skiriama, pirmiausiai, rusų vartotojui, kad būtų paaiškinta, kodėl „spec. operacija“, kaip jie tai vadina, tęsiasi taip ilgai ir kodėl ji gerokai labiau primena plataus masto karą, negu tai, kas buvo žadama iš pradžių. Vienintelis, kuo tai galima paaiškinti vidaus vartotojui – kariaujama iš tiesų ne su Ukraina, o su visa ta baisinga NATO. Ir todėl viskas taip sunkiai jiems gaunasi. Juk mes pamename – Kremliaus koncepcijoje Ukraina apskritai neegzistuoja“, – „Obozrevatel“ aiškino O. Kurnosova.
Ji taip pat pridūrė, kad nepaisant V. Putino bei jo aplinkos nutolimo nuo realybės, jie supranta, kad pilnaverčiame kare su NATO jų laukia pralaimėjimas.
„Todėl aš negalvoju, kad jie iš tiesų nori išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą“, – pridūrė opozicionierė.
09:52 | Ukraina ruošiasi blogiausiam scenarijui – Baltarusijos įsitraukimui į karą
Ukrainos vidaus reikalų viceministras Jevhenijus Jeninas teigia, kad Ukraina ruošiasi scenarijui, pagal kurį ištikima Rusijos bendražygė Baltarusija įsitrauktų į karą Ukrainoje. Jo teigimu, nors Baltarusija iki šiol oficialiai netapo karo dalyve, ji jau seniai padeda Rusijai kariauti.
Pasak jo, nepaisant to, kad autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka iki šiol vengė dar didesnio įsitraukimo į karo veiksmus prieš Ukrainą, Baltarusijos vaidmuo gali suaktyvėti.
„Baltarusija yra Rusijos mažoji sesuo. Baltarusijos valdžia jau suteikė savo teritoriją [Rusijos] kariuomenės tranzitui, raketų ir artilerijos apšaudymui, sužeistųjų gydymui ir netgi Rusijos grobio išvežimui. Pagal visus karo įstatymus Baltarusija jau seniai prisijungė prie karinės agresijos.
Tačiau Baltarusijos vaidmuo gali būti dar aktyvesnis. Baltarusijos diktatorius visais įmanomais būdais vengia aktyvesnio įsitraukimo į Rusijos karą prieš Ukrainą. Tačiau mums nereikia savęs raminti, kad jis to nedarys. Neatmetame, kad Rusija gali prispausti Baltarusiją, todėl turėtume ruoštis blogiausiam scenarijui“, – interviu „Telegraph“ kalbėjo J. Jeninas.
09:30 | JK žvalgyba: rusams kilo dilema
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija savo naujausioje ataskaitoje nurodo, kad „Donbaso, ir Chersono regionuose tęsiasi nerezultatyvios kovos“ ir „rusų karininkams ir toliau kyla dilema: stiprinti puolimą rytuose ar stiprinti gynybą vakaruose“.
Maža to, Rusijos pajėgos, be to, kad kare susiduria su personalo trūkumo problema, Rusijai, tikėtina, kyla problemų bandant iš Ukrainos parsigabenti tūkstančius savo apgadintos karinės technikos vienetų.
„Liepos 18 dieną Rusijos Belgorodo srityje, 10 km nuo Ukrainos sienos, žvalgyba aptiko Rusijos karinės technikos remonto įstaigą. Ten buvo mažiausiai 300 apgadintų karinių transporto priemonių, įskaitant tankus, šarvuočius, sunkvežimius“, – toliau rašoma ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 25 July 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) July 25, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/0J6jYm2jFf
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/zf26RycMYw
08:38 | Per apšaudymą nukentėjo 10-metė
Pirmadienio naktį Rusijos karinės pajėgos smogė trims Dnipro srities rajonams. Atakos metu buvo sužalota 10 metų mergaitė.
„Rusijos kariai visą naktį atakavo regioną. Jie smogė Nikopolio, Dnipro ir Kryvyj Riho rajonams“, – „Telegram“ paskelbė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.
Pranešama, kad į Nikopolio rajoną rusai paleido iki 40 raketų.
08:10 | Ukrainos pajėgos neteko svarbaus pulkininko
Ukrainos pietuose žuvo 28-osios atskiros mechanizuotos brigados, pavadintos Žiemos žygio riterių vardu, vadas pulkininkas Vitalijus Guliajevas, praneša leidinys „Dumskaja“.
Pažymima, kad jam vadovaujant 28-osios atskiros mechanizuotos brigados kovotojai atmušė Rusijos pajėgų bandymus išlaipinti amfibines puolimo pajėgas Odesos ir Mykolajivo srityse.
Taip pat, jam vadovaujant, Ukrainos kariai sustabdė priešo puolimą prieš Mykolajivą, atstūmė užpuolikus ir išlaisvino Chersono srities gyvenvietes.
Ukrainos karo korespondentas Andrijus Caplienka pasiūlė Odesos gyventojams vieną iš miesto gatvių pavadinti jo garbei.
„Vitalijus Guliajevas <...> vakar, liepos 23 d., žuvo pietų Ukrainoje. Kiekvienas naujas žingsnis Chersono link – sudėtingas. Jis padarė viską, kad priartintų pergalę“, – rašė A. Caplienka savo „Telegram“ kanale.
V. Guliajevas Odesos 28-osios brigados vado pareigas pradėjo eiti 2021 m. Jis fronto linijoje yra nuo 2014 m.
07:37 | Rusija stipriai atakavo Charkivą – pranešama apie mažiausiai 20 raketų smūgių
Rusijos karinės pajėgos pirmadienio naktį raketomis smogė rytiniam antrą pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui. Mieste nuaidėjo virtinė sprogimų, skelbia „Suspilne“.
Leidinio duomenimis, raketų smūgių buvo daugiau nei 20. Pažymima, kad sprogimai daugiausia įvyko Charkivo pietryčiuose. Kartu nurodoma, kad dalis sprogimų galėjo nuaidėti ir už miesto ribų.
Oro antskrydis Charkive ir Charkivo srityje truko nuo 03:02 iki 03:47 val. Pirminiais duomenimis, Rusijos pajėgos raketas paleido iš Belgorodo, Rusijos miesto pasienyje su Ukraina.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas perspėjo, kad Rusijos kariai Charkivo srityje bando neleisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasiekti valstybės sienos.
Kartu Charkivo regiono karinės administracijos pirmininkas Olegas Synehubovas pabrėžė, kad Rusijos pajėgos nuo gegužės mėnesio taip ir nepriartėjo prie Charkivo.
07:07 | Karo lūžis – HIMARS
JAV Karo studijų institutas (ISW) pastebi, kad Rusijos žiniasklaida salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS atsiradimą Ukrainoje pavadino karo lūžiu. Yra pranešimų, kad smūgiai Rusijos sandėliams, ryšių centrams ir užnugario bazėms daro niokojančią ir galbūt negrįžtamą įtaką Rusijos puolimui ateityje, teigia JAV analitikai.
Šiuo atžvilgiu įsibrovėliai turi griebtis įvairių slėpimosi nuo HIMARS taktikų, įskaitant maskavimą ir nuolatinį pajėgų perkėlimą, ir šios priemonės neleidžia Rusijos užpuolikams vykdyti masinio artilerijos apšaudymo, rašoma naujausioje ISW analizėje.
Kad HIMARS vaidina reikšmingą vaidmenį šiame karo etape, tvirtina ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas.
Anot jo, šiuo metu Ukrainoje eksploatuojama ilgiausio nuotolio raketų sistema yra sovietinė „Tochka-U“, kurios maksimalus nuotolis yra apie 120 km, tačiau „jų liko labai mažai“. Jas pakeitė HIMARS sistemos.
„Jei gausime tolimojo nuotolio amuniciją, mes ją panaudosime. Ir rusai žino, kad bet kuriuo atveju jie bus pribaigti su šiais ginklais“, – „Washington Post“ sakė K. Budanovas.
06:41 | Zelenkis: Net okupantai pripažįsta, kad laimėsime
Ukraina ir toliau darys viską, ką gali, kad padarytų kuo daugiau žalos Rusijos pajėgoms, sekmadienį savo naktiniame vaizdo kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Net okupantai pripažįsta, kad laimėsime, – sakė jis. – Mes nuolat tai girdime jų pokalbiuose, ką jie sako savo artimiesiems, kai jiems paskambina“.
„Darome viską, kad padarytume kuo didesnę žalą priešui ir surinktume Ukrainai kuo daugiau paramos“, – toliau kalbėjo šalies lyderis.
06:10 | Ukrainoje žuvo kanadietis karys
Per kautynes Ukrainoje žuvo Kanados pilietis. Konsulatas jau susisiekė su jo artimaisiais, praneša „Reuters“. Informaciją apie Kanados piliečio žūtį patvirtino Kanados užsienio reikalų ministerija
„Kanados užsienio reikalų ministerija sužinojo apie kanadiečio mirtį Ukrainoje. Konsulato darbuotojai palaiko ryšį su šeima ir teikia konsulinę pagalbą“, – pranešime skelbė ministerija.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Ukrainos pietinį Chersono regioną, kurį Rusijos pajėgos užėmė invazijos pradžioje, Kyjivo pajėgos atkovos iki rugsėjo, sekmadienį sakė Chersono srities administracijos vadovo padėjėjas.
► Rusijos pajėgoms šeštadienį surengus raketų smūgį Odesos uostui, kuris yra svarbus vos prieš dieną Kyjivo ir Maskvos pasirašytam grūdų eksporto susitarimui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant susitarimus.
► Donbaso regione, kur verda įnirtingi mūšiai, nes Rusija, nesugebėjusi užimti Kyjivo, visą savo dėmesį sutelkė į šią Rytų Ukrainos sritį, žuvo du amerikiečiai, šeštadienį pranešė JAV valstybės departamentas.
► Ukraina šeštadienį pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui, Maskvai ir Kyjivui ankstesnę dieną pasirašius susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiais buvo taikytasi į Odesos uoste esančias grūdų saugyklasl
► Per Rusijos raketų smūgius geležinkelio infrastruktūrai ir kariniam aerodromui Ukrainos centrinėje dalyje šeštadienį žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant vieną kariškį, pranešė Kirovohrado srities administracijos vadovas.
► Jungtinės Valstijos pranešė perduodančios Ukrainai dar 270 mln. dolerių (266 mln. eurų) vertės karinės pagalbos, įskaitant keturias salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS.
