Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:52 | Putinas paaiškino tariamo apsilankymo Chersone priežastis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas papasakojo, kodėl neva keliavo į laikinai okupuotas Ukrainos Chersono ir Luhansko sričių teritorijas. Anot jo, pagrindinis tikslas buvo susitikti su Rusijos kariškiais, kad jie ilgam neatsitrauktų nuo dislokacijos vietos.
„Tikriausiai žinote, kad vos prieš dieną lankiausi ir Chersono, ir Luhansko srityse. Klausimų daug, prie jų negrįšiu. Kelionės tikslas buvo susitikti su kariškiais, kurių nenorėjau atplėšti ilgam ir toli nuo jų vadovaujamų dalinių dislokavimo. Situacija reikalauja, kad jie būtų ten“, – propagandinis leidinys „RIA Novosti“ cituoja V. Putiną.
23:31 | Rusija apšaudė autobusų parką Chersone
Rusai toliau apšaudo Chersoną ir griauna miesto infrastruktūrą. Balandžio 19 dieną okupantai apšaudė miesto autobusų parką.
Tai paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.
Jis pridūrė, kad tarp piliečių aukų nėra.
23:13 | JK: Rusijos programišiai siekia atakuoti pagrindinę infrastruktūrą
Jungtinės Karalystės vyriausybės pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad Rusijos ir jai prijaučiantys programišiai siekia sutrikdyti arba sunaikinti Britanijos ypatingos svarbos infrastruktūrą, o šalies pastangos juos sustabdyti kol kas yra nepakankamos.
Britanijos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė oficialų pranešimą apie grėsmę JK elektros, vandens ir kitų ypatingos svarbos sistemų operatoriams, ragindamas juos sustiprinti savo apsaugą.
„Manau, kad vis dar nepakankamai darome, kad apsaugotume savo infrastruktūrą nuo kibernetinių grėsmių, kylančių iš Rusijai prijaučiančių grupuočių“, – sakė centro vadovė Lindy Cameron.
Ministrų kabineto narys Oliveris Dowdenas teigė, kad grėsmę kelia Rusijai simpatizuojantys programišiai, tačiau nebūtinai vadovaujami Rusijos valstybės. Jis apibūdino juos kaip kibernetinę „Wagner“ grupę – Rusijos samdinių bendrovės, kovojančios Ukrainoje, atitikmenį.
Jis sakė, kad nors įtariami programišiai šiuo metu nėra pajėgūs padaryti didelės žalos JK sistemoms, grėsmė didėja.
„Atskleisti šią grėsmę nėra lengva“, tačiau tai būtina, kad „įmonės suprastų dabartinę riziką, su kuria susiduria, ir imtųsi veiksmų, kad apsaugotų save ir šalį“, Belfaste vykusioje kibernetinio saugumo konferencijoje sakė O. Dowdenas.
„Šios įmonės atsakingos už mūsų šalies veiklos palaikymą. Jos rūpinasi, kad šviesa degtų, – sakė jis. – Mūsų bendra gerovė priklauso nuo to, ar jos rimtai rūpinasi savo saugumu.“
JK elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ padalinys Nacionalinis kibernetinio saugumo centras teigė, kad užsitęsus karui kibernetiniai įsilaužėliai gali pradėti daugiau dėmesio skirti ne tik Ukrainai, bet ir Vakarų šalims.
22:55 | Ukrainoje sulaikytas prokremliškame naujienų portale dirbęs vyras
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad sulaikė vyrą, kuris dirbo prokremliškame naujienų portale ir skleidė melagingas naujienas apie Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Kyjive sulaikytas vietinis gyventojas, padėjęs Rusijai skleisti melagingą informaciją apie socialinę ir politinę padėtį sostinėje“, – platformoje „Telegram“ teigė SBU.
SBU šį vyrą apibūdino kaip prokremliškos žiniasklaidos priemonės Bel.ru, nušviečiančios įvykius Bilhorodo regione, įsikūrusiame netoli Ukrainos sienos, darbuotoją.
„Jis pateikė Rusijos „žurnalistams“ išgalvotą ir iškraipytą informaciją apie Ukrainą“, – teigiama išplatintame pranešime.
SBU nurodė, kad sulaikytas vyras, kurio tapatybė nėra atskleidžiama, kaltinamas Maskvos agresijos Ukrainoje pateisinimu.
SBU pareiškė, kad šis vyras taip pat viešai remia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir neigia jos padarytus nusikaltimus Bučoje, Irpinėje ir Iziume.
SBU paviešino jo įrašų socialiniuose tinkluose ekrano kopijas, kuriose teigiama, kad „Rusijos kariuomenė nešaudo į civilius gyventojus“, ir dėl šių išpuolių kaltina „Ukrainos sadistiškai nusiteikusią kariuomenę“.
Tokios pozicijos laikosi Maskva, neigianti, kad Rusijos pajėgos surengė egzekucijas civiliams Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose.
22:41 | Dnipre yra numuštų dronų
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas skelbia, kad Dnipre oro gynyba numušė kovinius okupantų dronus.
Kol kas nėra informacijos apie nuostolius ar aukas.
22:23 | Oro pavojus Kyjivo srityje
Ukrainos žiniasklaida skelbia apie oro antskrydį Kyjive ir keliuose Ukrainos regionuose.
Prieš paskelbiant pavojaus signalą, Kyjivo gyventojai pranešė apie ryškų blyksnį danguje ir sprogimo garsus.
22:00 | Analitikai: Zelenskis Avdijivkoje buvo vos 3 kilometrai nuo fronto linijos
Antradienį Avdijivkoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi vos 3 kilometrai nuo fronto linijos, skelbia „GeoConfirmed“ analitikai.
Analizuodami geografinę vietą, kurioje vakar buvo Zelenskis, ir karo veiksmų žemėlapį, ekspertai konstatavo, kad Ukrainos lyderis iš tikrųjų buvo pusiau apsuptyje.
Iš paskelbtų nuotraukų analitikams pavyko nustatyti tikslią geografinę vietą, kurioje Avdijivkoje lankėsi V. Zelenskis.
21:30 | Oro pavojus Dnipre
Dnipro miese veikia oro pavojaus sirenos, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija.
21:24 | Landsbergis su Lichtenšteino kolege aptarė paramą Ukrainai, NATO viršūnių susitikimą
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ir ir Lichtenšteino užsienio reikalų ministrė Dominique Hasler trečiadienį Vilniuje aptarė paramą Ukrainai, pasirengimą liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, susitikimo metu taip pat aptarti Ukrainos atstatymo, saugumo ir gynybos regione, dvišalių ryšių ir bendradarbiavimo daugiašaliuose formatuose klausimai.
Ministrai sutarė dėl būtinybės ir toliau remti Ukrainą. G. Landsbergis padėkojo Lichtenšteinui už bendradarbiavimą dėl Specialaus tarptautinio tribunolo, sutarė aktyviai veikti šiuo klausimu daugiašaliuose formatuose.
„Griežtos atsakomybės už karo nusikaltimus, taip pat ir agresijos nusikaltimą, klausimas mums yra labai svarbus. Nebaudžiamumas skatina tolesnę agresiją, ir priešingai – aiškus suvokimas, kad už agresiją teks atsakyti, pasitarnautų kaip atgrasymo priemonė“, – pranešime cituojama D. Hasler.
Ministrai taip pat aptarė abiejų šalių pirmininkavimo Europos Tarybai prioritetus. Tarybai Lichtenšteinas pirmininkaus nuo šių metų lapkričio 15 dienos, po to tą darys Lietuva.
21:04 | Pulkininkas: Vakarų lauks rimtas iššūkis, jei Ukrainos kontrpuolimas bus nesėkmingas
Ukrainos liaudies deputatas, Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius, Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pulkininkas Romanas Kostenko sako, kad jei Ukrainos kontrpuolimas nebus sėkmingas, Vakarų partneriams bus sunkiau padėti Ukrainai antruoju bandymu, skelbia UNIAN.
Tačiau, kaip sakė pulkininkas, tai nereiškia, kad pagalbos nebebus.
„Nesakau, kad tai paskutinė galimybė, bet kitas bandymas bus sunkesnis“, – sakė R. Kostenko.
Pulkininkas pažymėjo, kad dėl karo veiksmų rusai jau sunaikino daug Ukrainoje buvusios technikos. Be to, buvo prarasta daug partnerių išteklių.
„Dabar jie duoda mums įrangą, kuri turėtų padėti ką nors pakeisti mūšio lauke. Kai sako, kad tai „paskutinė galimybė“, paskutinė galimybė yra tai, jei mes eisime (kontrpuolimui – red.) ir priešas sunaikins mūsų techniką, kurią turime, tada bus sunki padėtis“, – sakė R. Kostenko.
20:35 | Landsbergis: ukrainietiškų grūdų eksportas per Klaipėdą būtų didelė galimybė
Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe ir papildomai investavus eksportuoti per Klaipėdą daugiau ukrainietiškų grūdų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Lietuva gali prisidėti išvežant grūdus iš Ukrainos tranzitu per Lenkiją, apimtys yra ribotos kol kas dėl bėgių keitimo poreikio, nes bėgiai Lenkijoje skiriasi nuo bėgių Ukrainoje ir Lietuvoje, tačiau su papildomomis investicijomis tie kiekiai gali stipriai augti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G. Landsbergis.
Ukrainietiškų grūdų eksportą per Klaipėdą ministras vadino „didele galimybe“.
„Lietuva paskutinius metus siekė šio tranzito ir manau, kad tai yra tikrai didelė galimybė tiek mūsų uostui, tiek transporto kompanijoms, geležinkeliui, kurie galėtų bent jau dalį Ukrainos grūdų per Lenkijos teritoriją vežti į Klaipėdą ir eksportuoti per ten“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis pridūrė, kad Lietuvos institucijos turėtų dirbti siekiant išnaudoti šią galimybę: „Tikiuosi, kad kolegos ministerijose kitose (...) nesnaudžia ir šia proga pasinaudos.
Anot jo, eksportas per Lietuvą būtų naudingas ir Ukrainai bei Lenkijai.
„Tai tikrai yra naudinga visiems: ir Ukrainai, be abejonės, dėl to, kad tai yra pajamos, Lietuvai – dėl to, kad yra tranzito pajamos, ir transporto, ir uosto pajamos. Na, ir Lenkijai, kuri taip pat, nepaisant vidinių galbūt spaudimų, rado išeitį taip pat iš tos situacijos išeiti, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
20:10 | Baltieji rūmai paskelbė apie naują artilerijos amuniciją Ukrainai
Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė apie naują artilerijos amunicijos paketą Ukrainai, šiai provakarietiškai šaliai ruošiantis numatomam kontrpuolimui prieš Rusijos invaziją.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad į paketą bus įtraukta didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS šaudmenų ir artilerijos sviedinių. Išsamesnę informaciją Pentagonas turėtų pateikti vėliau.
Į paketą, kuris yra „mūsų nuolatinių pastangų padėti Ukrainai apsiginti nuo žiaurios Rusijos invazijos dalis“, „bus įtraukta daugiau šaudmenų JAV teikiamoms raketų sistemoms HIMARS ir prieštankinėms sistemoms, taip pat papildomi artilerijos sviediniai“, sakė K. Jean-Pierre.
Jungtinės Valstijos vadovauja precedento neturinčioms NATO ir kitų sąjungininkių pastangoms tiekti Ukrainai ginkluotę ir kitą pagalbą, šaliai stengiantis atremti 2022-ųjų vasarį prasidėjusį Rusijos puolimą.
Ukraina ruošiasi kontrpuolimui, siekdama išstumti rusus iš okupuotos teritorijos šalies rytuose ir pietuose.
19:44 | JAV per artimiausią parą paskelbs apie naują pagalbos Ukrainai paketą
Baltieji rūmai pranešė, kad per artimiausias 24 valandas paskelbs apie naują pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtraukta HIMARS ir kita artilerija.
19:20 | JK prognozė – be vilčių: mano, kad karas tęsis ir 2024 metais
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as ragina į karą žvelgti realistiškai ir nemano, kad greitu metu Ukraina galėtų pasiekti pergalę.
„Esu nusiteikęs optimistiškai, kad nuo šių metų iki kitų metų, manau, kad Ukraina ir toliau įgaus pagreitį ir tvirtą poziciją“, – žurnalistams Vašingtone sakė B. Wallace'as.
„Taip pat manau, kad turėtume būti realistai: neatsitiks taip, kad pamojuosime burtų lazdele ir Rusija žlugs“, – pridūrė jis.
18:54 | „Jei Ukrainoje viskas blogai, pas mus gali būti dar blogiau": Rusijos elitas su baime laukia Ukrainos kontrpuolimo
Rusijos valdžia ruošiasi Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui. Leidinys„Meduza“, remdamasis šaltiniais vyriausybės sluoksniuose, skelbia, kad „dabar visas Rusijos elitas laukia žadėto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo“.
Skelbiama, kad Maskvos vadovybė nėra tikra, ar Rusija yra pasirengusi tokiems Ukrainos gynybos pajėgų veiksmams.
„Krašto apsaugos ministerija sako, kad mes atlaikysime kontrpuolimą, bet kas žino, kaip yra iš tikrųjų. Net jei Ukrainoje viskas blogai, pas mus gali būti dar blogiau", – pastebėjo „Meduzos“ pašnekovai.
18:38 | Naujus NATO gynybos planus Landsbergis vadina reikšmingu žingsniu į priekį
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO valstybių atstovams pristatyti nauji Baltijos šalių gynybos planai yra reikšmingas žingsnis į priekį.
„Pristatytų gynybos planų analizė tebevyksta, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Turbūt lengviausia pasakyti, kad tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, pripažįstant naujas grėsmes, išryškėjusias grėsmes regionui ir numatant aiškų atsaką į tas grėsmes.“
Apie tai, kad NATO parengė naujus gynybos planus ir juos pristatė Aljanso narių atstovams, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“.
Planus patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo, jis liepos mėnesį vyks Vilniuje.
G. Landsbergio teigimu, gynybos planai yra „labai aiškus signalas, kad užpuolimo atveju NATO turi sudėliotą aiškų, konkretų planą, kaip būtų ginamos rytų flango valstybės“.
18:05 | Rusija įspėja Pietų Korėją nesiųsti ginklų Ukrainai
Rusija trečiadienį perspėjo Pietų Korėją nesiųsti ginklų Ukrainai po to, kai Seulas pasisakė apie galimą karinę pagalbą Kyjivui didelio masto atakos prieš civilius atveju.
Seulas, Vašingtono sąjungininkas, teikia Ukrainai neletalinę ir humanitarinę pagalbą, tačiau kol kas atmeta galimybę teikti karinę pagalbą.
Tačiau Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad „jei susiklostys situacija, kuriai tarptautinė bendruomenė negali pritarti, pavyzdžiui, bet koks plataus masto išpuolis prieš civilius gyventojus,.. mums gali būti sunku atsisakyti teikti daugiau nei tik humanitarinę ar finansinę paramą“.
Kremlius teigė, kad ginklų tiekimo pradžia reikštų netiesioginį dalyvavimą kare.
„Deja, Seulas užėmė gana nedraugišką poziciją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Ginklų tiekimo pradžia netiesiogiai reikš tam tikrą dalyvavimo šiame konflikte etapą“, – pridūrė jis.
Dėl šių Seulo pastabų pasisakė ir buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas, kuris 2008–2012 metais ėjo prezidento pareigas.
D. Medvedevas sakė, kad Maskva galėtų atsilyginti ir nusiųsti ginklų Šiaurės Korėjai, oficialiai vadinamai Korėjos Liaudies Demokratine Respublika (KLDR).
„Įdomu, ką pasakys šios šalies gyventojai, kai pamatys naujausią Rusijos ginkluotę pas artimiausius kaimynus – mūsų partnerius iš KLDR, – pridūrė jis ir paminėjo lotynišką posakį, kuris reiškia „paslauga už paslaugą“. – Quid pro quo...“
17:40 | Ukraina pradėjo kontrpuolimo veiksmus: ruošiasi visiškam teritorijų išlaisvinimui
Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar sako, kad Ukrainos kontrpuolamieji veiksmai jau vyksta, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošiasi visiškam Ukrainos teritorijų išvadavimui.
Apie tai skelbia UNIAN.
Anot jos, kontrpuolimas apima strateginį tikslą išlaisvinti visas Ukrainos teritorijas ir sustabdyti okupantus.
„Kontrpuolimas apima technikos paruošimą, žmonių mokymą, rezervus. Tai tam tikros taktikos planavimas", – sakė ji.
Viceministrė teigė, kad Ukrainos vadovybė turi keletą puolimo planų, kurie pirmiausia priklauso nuo informacijos apie priešo būklę, gynybos pajėgumus.
„Reikia suprasti, kad ginkluotosios pajėgos ruošia ne vieną dalyką viena siaura kryptimi. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuolat, kasdien ruošiasi visiškam mūsų teritorijų išvadavimui, ir tai yra didžiulis priemonių rinkinys, o ne tiesiog kontrpuolimas“, – pridūrė H. Maliar.
Ji pažymėjo, kad tai, kas jau vyksta mūšio lauke, taip pat gali būti vadinama kontrpuolimu.
„Iš tikrųjų visa tai jau vyksta. Dabar vyksta kontrpuolimo veiksmai", – aiškino viceministrė.
17:07 | Lietuva įteikė griežtą protesto notą Baltarusijai dėl sienos pažeidinėjimo atvejų
Lietuva ketvirtadienį įteikė griežtą protesto notą Baltarusijai dėl tyčinių ir sistemingų Lietuvos valstybės sienos pažeidimo atvejų.
Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad nota buvo įteikta į ministeriją iškviestam Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovui.
Per pastarąją savaitę Lietuvos pasieniečiai du kartus fiksavo, kaip Baltarusijos pareigūnai buvo įžengę į Lietuvos teritoriją. Vieną kartą neteisėtai įžengta Švenčionių rajone, kitą – Šalčininkų rajone.
Notoje Užsienio reikalų ministerija griežtai pareikalavo Baltarusijos kuo skubiau pateikti pasiaiškinimą dėl abiejų incidentų ir imtis priemonių, kad jie nepasikartotų.
16:41 | Ukrainos generolas apie vis silpnėjančią Rusijos galią: elitinių dalinių beveik neliko
Rusijos elitinių dalinių šiai dienai beveik nebeliko, sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atsargos generolas Mykola Malomužas.
Pasak jo, per pastaruosius du mėnesius buvo sunaikintos apie šešios brigados.
„Šiandien galime sakyti, kad labai susilpninome pagrindines profesionalios Rusijos kariuomenės pajėgas ir priemones. Negaliu sakyti, kad sunaikinome, bet tikrai susilpninome. Ukrainos ginkluotosios pajėgos kasdien sunaikina nuo 500 iki 1100 okupantų. Tai per du mėnesius sunaikinama apie 6 brigadas. Tačiau specialios paskirties brigadas. Tiesą sakant, mes kalbame apie elitinius Rusijos kariuomenės dalinius. Šiandien jų beveik nebėra", – sakė M. Malomužas.
Didžioji dalis elitinių Rusijos kariuomenės karių buvo sunaikinta, tačiau Rusija vis dar turi potencialo agresyviems veiksmams.
„Elitinių pajėgų personalas buvo sunaikintas 70-80 proc. Tačiau priešo niekada negalima nuvertinti. Rusai dar turi jėgų ir priemonių“, – pridūrė generolas.
16:15 | Rusijos teismas paliko galioti nuosprendį Kremliaus kritikui I. Jašinui
Rusijos teismas trečiadienį paliko galioti nuosprendį Kremliaus kritikui Iljai Jašinui, pernai nuteistam kalėti pusdevintų metų už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą po to, kai jis pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje.
„Maskvos Meščansko teismo nuosprendis turėtų būti paliktas nepakeistas“, – sakė teisėjas per posėdį Maskvos miesto teisme.
Žinomas opozicijos politikas ir jo bendražygiai politiškai motyvuotais vadina jam mestus kaltinimus už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą pagal naują įstatymą, priimtą Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.
Kai Kremlius ėmėsi beprecedentėmis priemonėmis slopinti opozicijos balsus, I. Jašinas liko šalyje, tačiau liepą buvo suimtas.
15:57 | Gudkovas: Vakarai turi parengti planą Rusijos pralaimėjimui
Vakarai turi turėti parengtą veiksmų planą, kaip elgsis Rusijai pralaimėjus karą Ukrainoje. Jeigu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyks paversti savo šalį „didžiule Šiaurės Korėja“ su branduoliniais ginklais ir jei nepavyks pašalinti jo iš valdžios, pasauliui netrukus grės naujas karas.
Tokią nuomonę interviu projektui „Orestokratija“ išsakė Rusijos opozicionierius, FSB atsargos pulkininkas Genadijus Gudkovas. Anot jo, visišku kariniu pralaimėjimu rusai laikys „bent du dalykus“ – Putino kariuomenės išstūmimą iš Ukrainos, atkuriant žemėlapį iki 2022 m. vasario 23 d., arba Krymo išlaisvinimą.
Tiesa, G. Gudkovo teigimu, Rusijos pralaimėjimas nereiškia, kad V. Putinas automatiškai netektų valdžios.
„Tai nereiškia automatinio valdžios pasikeitimo, tai nereiškia jo pašalinimo, tai reiškia, kad turi būti specialus planas, prie kurio, deja, kol kas niekas nedirba. Šia tema dabar bandome mąstyti politiniuose Vakarų koalicijos sluoksniuose, bet jie sako „Mūsų užduotis padėti Ukrainai laimėti, o tada žiūrėsime“.
O tada jau gali būti per vėlu, nes jei Putinas pavers Rusiją didžiule Šiaurės Korėja su branduolinėmis galvutėmis ir nepavyks jo pašalinti iš valdžios, tai bus sudėtingiausias variantas, kuris neatneš taikos ir, deja, artimiausiu metu atneš naują karą“, – mano G. Gudkovas.
15:19 | JAV ragina Turkiją ir Vengriją ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO dokumentus
Vašingtonas trečiadienį paragino Turkiją ir Vengriją skubiai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kuri kelis mėnesius blokuojama dėl ginčų su šiomis dviem valstybėmis.
„Tikimės, kad netrukus Švedija taps 32-ąja (NATO nare). Ir, kad būtų aišku, tikimės, jog tai įvyks iki (NATO) aukščiausiojo lygio susitikimo liepą. Taigi raginame savo sąjungininkes Turkiją ir Vengriją kuo greičiau ratifikuoti Švedijos įstojimo“ dokumentus, sakė Švedijoje viešintis JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
14:52 | Rusijai neleista dalyvauti vyrų krepšinio olimpinės atrankos papildomuose turnyruose
Rusijos vyrų krepšinio rinktinei neleista dalyvauti papildomos atrankos į 2024 metų olimpiadą turnyruose, antradienį paskelbė Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA).
Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, rusų ir baltarusių sportininkams įvairių sporto šakų institucijos taiko sankcijas.
14:22 | Pavojaus perspėjimas: rusai šmirinėja Baltijos jūroje ir ieško pažeidžiamų NATO šalių vietų
13:58 | Vengrija išplėtė maisto produktų iš Ukrainos importo draudimą
Vengrijos vyriausybė trečiadienį išplėtė laikiną Ukrainos žemės ūkio produktų importo draudimą, įtraukdama medų, vyną, duoną, cukrų ir įvairius mėsos bei daržovių produktus.
Uždraustų prekių sąrašas paskelbtas vyriausybės potvarkiu, Budapeštui šeštadienį paskelbus apie priemonę, skirtą stabdyti ukrainietiškų grūdų, aliejinių augalų sėklų ir kelių kitų produktų importą.
Pastarosiomis dienomis Lenkija, Vengrija ir Slovakija uždraudė grūdų ir kitų maisto produktų importą iš karo niokojamos Ukrainos, kai konkurencijos sukeltas kainų nuosmukis sukėlė vietos ūkininkų protestus.
13:52 | Ukraina sako gavusi pirmąsias oro erdvės gynybos sistemas „Patriot“
Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pranešė, kad Kyjivas gavo pirmąsias sistemas „Patriot“, kurios laikomos vienomis pažangiausių JAV oro erdvės gynybos sistemų.
„Šiandien mūsų gražus Ukrainos dangus tapo saugesnis, nes į Ukrainą atvyko „Patriot“ oro erdvės gynybos sistemos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Oleksijus Reznikovas.
13:19 | CNN: JAV paragino Rusiją „neliesti“ Zaporižios AE įdiegtų technologijų
JAV Energetikos departamentas paragino Rusijos valstybinę branduolinės energetikos korporaciją „Rosatom“ „neliesti“ Zaporižios atominėje elektrinėje įdiegtų „jautrių technologijų“, kurioms taikoma Jungtinių Valstijų vyriausybės eksporto kontrolė, skelbia JAV CNN ir Vokietijos DW.
CNN duomenimis, JAV Energetikos departamento Neplatinimo politikos valdyba prieš mėnesį išsiuntė „Rosatom“ vadovybei atitinkamą laišką, su kurio turiniu transliuotojo žurnalistai susipažino.
Nurodoma, kad Energetikos departamentas įspėjo „Rosatom“, jog Rusijos piliečių ar organizacijų darbas su šiomis JAV technologijos laikytinas neteisėtu – prekėms, programinei įrangai ir technologijoms taikoma JAV eksporto kontrolė, jei jų naudojimas gali pakenkti Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesams.
11:48 | NATO rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę
Vakarų sąjungininkai neatsisakys remti Ukrainą kare prieš Rusijos Federaciją, nepaisant Kremliaus grasinimų panaudoti branduolinį ginklą.
Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 18-ojoje metinėje Aljanso konferencijoje dėl ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo, praneša „Evropeiskaja Pravda“.
J. Stoltenbergas sakė, kad Rusija siekia pakirsti tarptautinės saugumo sistemos pamatus, ignoruodama, pažeisdama arba atsisakydama daugumos tarptautinių ginklų kontrolės susitarimų, kurie saugo pasaulį.
„Tai yra neatsakingi veiksmai, kuriais siekiama sulaikyti NATO sąjungininkus nuo paramos Ukrainai. Bet jie nesuveiks. Nes tol, kol rimtai žiūrime į Rusijos keliamas grėsmes, negalime būti įbauginti“, – patikino NATO generalinis sekretorius.
Jis priminė, kad Rusija sustabdė savo dalyvavimą naujojoje Strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje, nesilaiko utarties dėl vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų panaikinimo ir stiprina provokuojančią branduolinę retoriką, grasindama dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.
„Rusija yra tiesioginė grėsmė mūsų saugumui“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
11:17 | Kyjivas iškvietė konsultacijoms savo ambasadorių Minske
Kyjivas trečiadienį paskelbė, kad iškvietė konsultacijoms savo ambasadorių Minske Ihorį Kyzymą dėl autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro susitikimo su Rytų Ukrainos Donecko regionui Rusijos primestu vadovu Denisu Pušilinu.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smerkia išvakarėse Minske įvykusį susitikimą ir pavadino jį bandymu legitimizuoti Rusijos okupaciją.
„Susitikimą su Rusijos okupacinės administracijos atstovu, kuris slapstosi nuo Ukrainos tyrimo dėl sunkių nusikaltimų padarymo ir kuriam taikomos Ukrainos ir tarptautinės sankcijos, laikome dar vienu akivaizdžiu nedraugišku Baltarusijos Respublikos veiksmu, kuriuo siekiama paremti valstybę agresorę Rusijos Federaciją“, – sakoma Ukrainos URM tinklalapyje paskelbtame pareiškime.
Jame Minskas taip pat raginamas susilaikyti nuo tokių veiksmų ir nustoti remti Rusijos karą prieš Ukrainą.
10:43 | Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo du žmonės
Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo du žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Antradienio vakarą rusų pajėgoms surengus aviacijos smūgį Vovčanske smarkiai nuniokota turgavietė, nukentėjo gyvenamieji namai.
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas trečiadienį platformoje „Telegram“ parašė, kad gelbėtojai Vovčanske rado dviejų civilių – 50-mečio vyro ir 44-erių moters – palaikus.
10:00 | G. Landsbergis: Dūmos kaltinimai rusų diskriminacija Baltijos šalyse neatitinka realybės
Rusijos Dūmai antradienį vienbalsiai priėmus pareiškimą, kuriuo smerkiama Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, kaip teigiama, diskriminacinė politika rusakalbių atžvilgiu, užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis sako, kad tokie vertinamai neatitinka realybės ir primena pačioje Rusijoje vykdomą susidorojimą su kitaminčiais.
Rusijos parlamento pranešime teigiama, jog Baltijos šalys siekia išstumti rusų kalbą iš visų socialinių sričių, žiniasklaidos ir švietimo sistemos, o jų valdžia „neslepia neofašistinių ryšių“.
„Nieko naujo, nieko naujo, tiesą sakant, nematome. Man atrodo, objektyviai žiūrėti į tokią informaciją yra labai sudėtinga, turint galvoje, ką Rusija pati daro su savo žmonėmis“, – trečiadienį komentuodamas pareikšimą teigė G. Landsbergis.
„Dėl to, kad tai yra valstybė, kuri išėmė save iš bet kokio Vakarų pasaulio, civilizacinių viešai priimtų normų, patalpino save į kitą amžių, kitą taisyklių sistemą, todėl visi patarimai, visi vertinamai, kurie išeina iš jos – jie niekaip neatitinka realybės“, – pažymėjo jis.
Rusijos parlamentarų priimtame dokumente teigiama, jog jos nariai „smerkia represinę Latvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybių politiką prieš rusakalbę populiaciją“.
Trys šalys taip pat kaltinamos ilgalaikiu nacionalizmo ir netolerancijos rusams propagavimu, rusofobija, patyčiomis mokyklose ir vaikų darželiuose, kultūros paveldo ir atminimo niekinimu.
09:31 | „The Washington Post“: Rusija bando atjungti ukrainiečių karius nuo interneto
Maskva kelis mėnesius eksperimentuoja su savo elektroninio karo sistemomis „Tobol“, siekdama sutrikdyti palydovinio interneto „Starlink“ duomenų perdavimą Ukrainoje, skelbia „The Washington Post“, cituodamas įslaptintą JAV žvalgybos ataskaitą.
Joje pažymima, kad programa, „tariamai skirta Kremliaus palydovams apsaugoti, gali būti naudojama atakuoti priešininkų naudojamus palydovus“.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Konstantinas Žura sakė, kad Kyjivo pareigūnai žino apie Rusijos pastangas ir „imasi veiksmų jas neutralizuoti“.
Leidinys primena, kad „Starlink“ pasirodė gyvybiškai svarbus Ukrainos kariuomenei, kuri pasikliauja šiuo ryšiu bendraudama karo lauke ir perduoda žvalgybos duomenis. Nors Rusijos pajėgos išjungia kitas ryšio priemones, įskaitant radiją ir mobiliuosius telefonus, palydovinius signalus sunaikinti yra sunkiau.
Vis dar neaišku, ar „Starlink“ veiklos sutrikimai, apie kuriuos pranešta Ukrainoje, atsirado dėl Rusijos eksperimentų su „Tobol“ ar kitais trukdymo įrenginiais, tokiais kaip „Tirada-2“.
Ukrainos pajėgos pranešė apie ryšių sutrikimus spalį, kai per sėkmingus atsakomuosius puolimus pietuose ir rytuose artėjo prie Rusijos pozicijų. Tuo metu buvo spėliojama, kad „SpaceX“ apribojo interneto prieigą tose srityse, kad rusai negalėtų juo naudotis.
Analitikai Rusijoje aptiko mažiausiai septynis „Tobol“ kompleksus, kurie visi yra šalia įrenginių, naudojamų palydovams sekti.
Nors Rusijos visoje šalyje dislokuoti „Tobol“ kompleksai gali reikšti, kad jie naudojami gynybos tikslais, trys JAV žvalgybos ataskaitoje nurodytos vietos – viena netoli Maskvos, viena netoli Krymo ir viena Kaliningrade – yra arčiausiai Ukrainos, todėl jie tinkami atakuoti Ukrainos ryšius.
08:59 | Išpuolis Rusijos kariniame komisariate – rusai skelbia apie drono smūgį
08:17 | Dėl ankstesnių pastabų kritikuojamas Brazilijos prezidentas pasmerkė invaziją į Ukrainą
Dėl to, kas vadinama Rusijos ir Kinijos propagandos atkartojimu, sukritikuotas Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva antradienį pasmerkė Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą.
Baltieji rūmai pirmadienį sukritikavo brazilų prezidento pastabas dėl karo Ukrainoje. Per neseniai įvykusius valstybinius vizitus Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose L. I. Lula da Silva sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų „nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką“ Ukrainoje. Jis teigė, kad Kyjivas esą taip pat yra kaltas dėl karo, prasidėjusio 2022 metų vasarį į Ukrainą įsiveržus Rusijos pajėgoms.
07:51 | Lavrovas Venesueloje ragina suvienyti jėgas prieš sankcijas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tęsdamas savo kelionę Lotynų Amerikoje, antradienį paragino tų pačių pažiūrų šalis suvienyti jėgas prieš tai, ką pavadino Vakarų sankcijų šantažu.
Karakase su venesueliečių užsienio reikalų ministru Yvanu Gilu aptarinėdamas Rusijos karą Ukrainoje S. Lavrovas Venesuelą, Kubą ir Nikaragvą pavadino šalimis, pasirenkančiomis savo pačių kelią.
Jos, kaip ir Rusija, patiria žalingas ekonomines sankcijas, pažymėjo S. Lavrovas, kalbėdamas bendroje su Y. Gilu spaudos konferencijoje.
„Būtina suvienyti jėgas prieš bandymus šantažuoti ir neteisėtą vienašališką Vakarų spaudimą“, – sakė ilgametis Rusijos diplomatijos vadovas.
07:00 | Rusija dronais atakavo Ukrainos Odesą
Rusija anksti trečiadienį dronais atakavo Ukrainos pietuose esančią Odesą, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nebuvo, pranešė pareigūnai.
„Naktį priešas „Shahed-136“ tipo bepiločiais atakavo Odesos regioną“, – per platformą „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Jurijus Krukas.
Pasak jo, Ukrainos oro gynyba sunaikino daugumą atakavusių dronų, bet vis tiek buvo padaryta žalos civilinei infrastruktūrai.
„Kaip rodo preliminari informacija, aukų nebuvo. Imamasi priemonių gaisrui suvaldyti, įvykio vietoje dirba Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir kitų struktūrų padaliniai“, – sakė J. Krukas.
⚡️ The russian troops attacked the Odesa region with a kamikaze drone type "Shahed-131/136" at night. 10 of the 12 drones were destroyed by air defense forces, reports the OC “Pivden” (South). pic.twitter.com/fE6G5T89Tr
— FLASH (@Flash_news_ua) April 19, 2023
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė smarkiai apšaudomoje Avdijivkoje, esančioje šalies rytuose, antradienį skelbiama jo oficialioje interneto svetainėje.
► Rusijos teismas antradienį atsisakė paleisti už užstatą JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą, suimtą dėl kaltinimų šnipinėjimu, už kuriuos jam gresia iki 20 metų kalėjimo.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Ukrainos Chersono srityje, antradienį paskelbė Kremlius.
► Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai antradienį įspėjo, jog tie, kas padeda Rusijai kariauti Ukrainoje, patirs skaudžius padarinius, ir pasiūlė laikytis vieningo požiūrio į Kiniją, kuri taip pat kelia politinių iššūkių.
