Šis duomenų nutekinimas sukėlė pareiškimų audrą, dėl kurios JAV su sąjungininkais ėmėsi skubių žalos mažinimo darbų. Dokumentuose išsamiai aprašomos amerikiečių abejonės dėl Ukrainos pavasario kontrpuolimo, teigiama, kad ji šnipinėjo Pietų Korėją ir kaltino Egiptą remiant Rusijos karą.
Vis dėlto Europa dokumentų paviešinimo avalanče nukentėjo gana nežymiai. Tačiau tai nereiškia, kad nutekintuose dokumentuose nėra žinių apie Europos indelį į karą Ukrainoje.
Nutekintuose failuose pateikiama įžvalgų apie viską – nuo Jungtinės Karalystės dominuojamos specialiųjų pajėgų grupės Ukrainoje iki to, kaip (ir kada) Prancūzija ir Ispanija į mūšio lauką pristatys pagrindinę raketų sistemą. Dokumentuose taip pat yra įtarimų, kad Turkija yra potencialus Rusijos samdinių ginklų šaltinis.
„Politico“- savarankiškai netikrino dokumentų, buvo požymių, kad kai kurie nutekinti puslapiai kiek pakeisti. Tačiau JAV pripažino žvalgybinės informacijos nutekinimą ir praeitą savaitę sulaikė įtariamąjį. Štai keletas išvadų, padarytų peržiūrėjus nutekintus failus.
Europos šalių specialiosios pajėgos yra Ukrainoje
Remiantis dokumentais, Ukrainoje veikia Europos specialiųjų pajėgų grupė. Jungtinė Karalystė dominuoja 97 žmonių jungtiniame „JAV/NATO“ kontingente, kuriame yra 50 britų specialiųjų pajėgų narių. Grupėje taip pat yra 17 žmonių iš Latvijos, 15 iš Prancūzijos ir vienas iš Olandijos. Taip pat yra keturiolika JAV specialistų.
Nutekintoje informacijoje nenurodoma, kokią veiklą pajėgos vykdo ir kokia jų užduotis Ukrainoje. Dokumentai taip pat nurodo, kad iš viso Ukrainoje dirba apie 100 JAV darbuotojų. Galima nuspėti, kad vyriausybės šiuo klausimu nieko nekomentuos.
Britai atsisakė komentuoti, o Baltieji rūmai pripažino, kad JAV ambasadoje Ukrainoje yra „nedidelės JAV karinės pajėgos“, ir pabrėžė, kad kariai „nekariauja mūšio lauke“. Prancūzija anksčiau neigė, kad jos pajėgos „dalyvauja operacijose Ukrainoje“. Likusios šalys į prašymą pakomentuoti neatsakė.
Europa tiekia didžiąją dalį tankų
Tankai yra viena sritis, kurioje Europa lenkia Ameriką. Viename bylos puslapyje pateikiama 200 tankų, kuriuos JAV sąjungininkai įsipareigojo išsiųsti Ukrainai, apžvalga, tai 53 mažiau nei teigiama, kad Ukrainai reikia pavasario puolimui. Remiantis vasario 23 d. atliktu vertinimu, Lenkija ir Slovėnija, atrodo, yra didžiausios tiekėjos, mat jos atidavė beveik pusę visų reikalingų tankų.
Tada yra „Leopard 2“ įgula, kuri dovanoja modernių vokiečių kovinių tankų versijas, kurių Ukrainai labai reikia. Į šią grupę įeina Vokietija, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Suomija.
Dokumente teigiama, kad Vokietija pažadėjo tik keturis „Leopard 2“ – pačios aukščiausios klasės modelį, bet Berlynas kovo pabaigoje pranešė, kad Ukrainai jie pristatė 18 „Leopardų“.
Taip pat matyti, kad Švedija pažadėjo 10 „nežinomo tipo“ tankų, kurie, kaip teigia žiniasklaida, gali būti Leopardai. Atskirai JAV pranešė, kad atsiųs Ukrainai 31 savo modernų tanką, tačiau manoma, kad jie bus atgabenti rudenį.
Ginklų tiekimas iš Europos taip pat vėluoja
Europa pirmauja tankų tiekimo srityje, todėl, kad ji gali greitai nugabenti tankus į Ukrainą ir pasiruošti juos mūšiui – idealiu atveju pavasario puolimui. Tačiau dokumentas rodo, kad vasario 23 d. į mūšio lauką pateko tik 31 procentas iš 200 žadėtų tankų, likusieji 120 tankų dar buvo gabenami.
Atskirai kitame nutekintame puslapyje rašoma, kad Prancūzija vasario 22 d. pasakė Italijai, jog bendra raketų sistema Ukrainai bus paruošta tik birželio mėn. Tai termino, kurį Italijos gynybos ministerija nustatė vasarį, pabaiga, mat pareigūnai teigė, kad priešlėktuvinės gynybos sistema Ukrainai bus pristatyta „2023 metų pavasarį“.
Vengrija Ameriką laiko priešu, bet gali leisti sąjungininkams naudotis savo oro erdve. Vengrijos pavadinimas kelis kartus sušmėžuoja suglamžytų puslapių krūvoje. Taip šiek tiek daugiau sužinoma apie šalį, kuri nuolat glumina savo sąjungininkus.
Labiausiai akį rėžiantis grynuolis yra paslėptas kovo 2 d. paskelbtame „visiškai slaptame“ CŽV dokumente, kuriame teigiama, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vasario 22 dieną paskelbė JAV „vienu iš trijų didžiausių savo partijos priešininkų“.
Pridėta ir pastaba, sakanti, kad tai reiškia „antiamerikietiškos retorikos eskalavimą“ iš Orbano. Iš tiesų, Orbano vyriausybė karo metu nubrėžė savo unikalų kursą ir toliau propaguoja draugiškus ryšius su Rusijai.
Tačiau nutekinti JAV dokumentai taip pat rodo, kad Vengrija, kuri turi neilgą sieną su Ukraina, gali slapta leisti sąjungininkams naudoti savo oro erdvę ginklų transportavimui į mūšio lauką, nepaisant pažadų drausti tokius pervežimus.
Viename iš nutekintų dokumentų aprašomas Ukrainos pilotų planas skristi dovanotais sraigtasparniais iš Kroatijos į Ukrainą „per Vengrijos oro erdvę“. Jei tai tiesa, ši informacija ne tik parodytų, kad Vengrija leidžia naudotis savo dangumi, bet ir prieštarautų pranešimams, kad sraigtasparniai bus pervežti antžeminiu transportu. Vengrijos ir Kroatijos pareigūnai į prašymus pakomentuoti neatsakė.
Britai sumenkino karinio susidūrimo su rusais reikšmę?
Viešai britai papasakojo nuoseklią istoriją: praėjusį rugsėjį Rusijos naikintuvas „paleido“ raketą „greta“ britų stebėjimo lėktuvo virš Juodosios jūros. Tai buvo pavojingas manevras, bet ne itin didelis incidentas.
Tačiau slaptuose dokumentuose užsimenama apie kai ką rimtesnio. Ten incidentas apibūdinamas kaip „beveik numuštas“ britų lėktuvas.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad rusų pilotas „užrakino“ britų lėktuvą prieš tai, kai raketa, kuri turėjo išauti, neiššovė. Dokumente taip pat aprašomi keli kiti artimi pastaraisiais mėnesiais įvykę Rusijos naikintuvų ir JAV, britų bei Prancūzijos stebėjimo orlaivių susidūrimai – ši tema praeitą mėnesį pateko į naujienas, kai Rusijos naikintuvas taranavo JAV bepilotį orlaivį ir šis nukrito Juodąjį lėktuvą.
Britų gynybos sekretorius nekomentavo nutekinto dokumento aprašymo, o ministerijos atstovas atkreipė dėmesį į ankstesnį pareiškimą, kuriame teigiama, kad atskleistame dokumente yra „rimtų netikslumų“.
Turkija yra karo Europoje tarpininkė
Turkija vaizdavo save kaip Ukrainos ir Rusijos taikytoją, mat ji padėjo derėtis dėl susitarimo, kad grūdų siuntos tekėtų per Juodąją jūrą. Turkija taip pat palaiko diplomatinius ryšius su Rusija ir aprūpina Ukrainą bepiločiais orlaiviais.
Tačiau nutekinta krūva slaptų JAV žvalgybos ataskaitų rodo tamsiąją Turkijos, kaip tarpininkės, poziciją, kuri aiškiai palankiau vertina Rusiją.
Viename puslapyje aprašoma, kaip Turkija padėjo Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai išvengti griežtų Vakarų sankcijų. Baltarusijos dokumente teigiama, kad „Turkijos įmonės pirko prekes, kurioms taikomos sankcijos“, o paskui „pardavė jas Europos rinkose“.
Priešinga kryptimi, priduriama, šios bendrovės „perparduodavo prekes iš Europos į Rusiją“. Dar labiau nerimą kelia kitas nutekintas dokumentas, kuriame aprašomas vasario mėnesį įvykęs „Turkijos kontaktų“ ir „Wagner Group“, privačios kovotojų firmos, kovojančios už Kremlių, susitikimas.
Jame teigiama, kad Wagnerio atstovai siekė „iš Turkijos nusipirkti ginklų ir įrangos“ grupuotės „pastangoms Malyje ir Ukrainoje“.
Informacija, kuri, kaip teigiama dokumente, buvo gauta iš „signalų perėmimo žvalgybos“ – skaitmeninio stebėjimo eufemizmo – nepaaiškina, ar pirkimai įvyko. Turkijos užsienio reikalų ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti.
