Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:46 | Ukraina patvirtino sulaukusi naikintuvų MiG-29 iš Slovakijos
Slovakija perdavė Ukrainai keturis MiG-29 naikintuvus. Šią informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, skelbia UNIAN.
„Pirmieji keturi naikintuvai MiG-29 saugiai perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Perkėlimą atliko Ukrainos pilotai, padedami Slovakijos oro pajėgų“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad naikintuvai buvo pristatyti pagal tarpvyriausybinį susitarimą tarp Slovakijos ir Ukrainos. Pagal šį susitarimą Slovakija perduos 13 sovietų gamybos naikintuvų, taip pat dalį priešlėktuvinių raketų sistemos.
23:24 | Nausėda: Baltarusiškų trąšų klausimas EVT nebuvo keltas
Išimčių baltarusiškoms trąšoms klausimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketvirtadienį nebuvo keltas, po posėdžio sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Ponas Antonio Guterresas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, nekėlė klausimo dėl baltarusiškų trąšų, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas. – Na, galbūt mes ir šiek tiek patys dramatizavome, tartum numanydami, kad tokia tema diskusija gali būti pakelta, bet manau, kad žinodami tai, kad prie stalo sėdi Lietuvos prezidentas, o ir kitų panašiai mąstančių valstybių vadovai, vis dėlto turbūt jie nenorėjo kelti šitos idėjos, ji tikrai nebūtų sulaukusi pritarimo.“
ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms buvo įvestos per kelis kartus dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pernai. Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.
Šis tranzitas nutrauktas pernai vasarį, argumentuojant tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.
Vis dėlto sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.
23:05 | Virš Odesos numuštos dvi rusų raketos
Oro gynyba virš Odesos numušė dvi rusų valdomas raketas Kh-59.
„Oro gynybos pajėgos numušė dvi „oras-žemė“ valdomas oro raketas Kh-59, paleistas Rusijos naikintuvų Su-35 iš Juodosios jūros virš Odesos“, – nurodė Ukrainos pajėgos.
22:48 | Meloni pratrūko ant parlamentaro, raginusio nustoti remti Ukrainą: gal tai pasakysite Putinui?
Italijos premjerė Giorgia Meloni parlamentarams emocinga paaiškino, kodėl reikia remti Ukrainą, o ne stabdyti karinės pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms teikimą, skelbia UNIAN.
Vienas iš parlamentarų paragino G. Meloni liautis remti Ukrainą, į ką ji atsakė: „Gal, parlamentare, tai pasakysite Putinui?“ Šiuos premjerės žodžius publika palaikė gausiomis ovacijomis.
Italijos vyriausybės vadovė pažymėjo, kad ją nustebino toks parlamentarų prašymas, ir paklausė, ar tai nėra jų pozicijos išdavystė.
„Nes tai reiškia, kad mes pritariame invazijai į Ukrainą. Nes jei nustojame [remti, tai pritariame [invazinai], vadinkime daiktus tikraisiais vardais! Jei nustosime, pritarsime invazijai į Ukrainą“, – sakė G. Meloni.
Premjerė pridūrė, kad ji „nėra tokia veidmainiška, kad supainiotų žodį „invazija“ su žodžiu „taika“: „Būtent todėl manau, kad neturėtume pritarti invazijai į Ukrainą. Tai nereiškia, kad nereikia dirbti su taikos planu ar spręsti konfliktus. Bet ar manai, kad kam nors patinka karas? Kaip manai, ar tai kam nors patinka? Ne! Tačiau situacija yra šiek tiek sudėtingesnė, nei teigia propaganda, kai kalbama apie idealų pasaulį“, – griežtus žodžius iš tribūnos bėrė G. Meloni.
Premjerė paklausė parlamentarų, ar jie mato sąlygas, kuriomis šis karas gali baigtis.
„Ar manote, kad Maskvai reikia atiduoti teritorijas, kurias ji okupavo ir dėl kurių vyko „referendumai“? Ar ne? Tai aš norėčiau išgirsti, jei kalbame apie taiką. Priešingu atveju jūs darote propagandą suverenios tautos, laisvos tautos ir tarptautinės teisės kaina. Ir tai yra neatsakinga!“, – kalbėjo ji.
22:12 | Sprogimai Odesoje
„Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimų, kad Odesoje pasigirdo sprogimai. Kol kas oficialiai ši informacija nepatvirtinta.
„Freedom“ praneša, kad Odesos karinės administracijos atstovas dėkojo oro gynybos pajėgoms: „Ačiū oro gynybai už kovinį darbą“.
21:59 | Zelenskis: okupantai turi žinoti, kad mes neatleisime ir neužmiršime teroro
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime kalbėjo, kad Ukrainos kariai kasdien dirba tam, kad rusai žinotų, jog tauta neužmirš ir neatleis teroro.
„Grįžau iš Chersono srities – mano diena visų pirma buvo skirta šiam mūsų regionui. Saugumo padėtis – tai mūsų atsakas į priešo apšaudymą Chersono srityje. Priešpriešinė kova ir visa kita, ką daro mūsų kariai yra tam, kad okupantas žinotų, jog mes neatleisime ir neužmiršime teroro“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat dėkojo visiems, „kurie padeda atkurti normalų gyvenimą po Rusijos blogio“.
„Visiems, kurie net ir sunkiausiose srityse ir toliau dirba ir duoda rezultatus, visiems, kurie padeda mūsų kariams“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad šiandien nuotoliu dalyvavo Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuris vyko Briuselyje.
„[Jame dalyvavo] Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. Jis atkreipė dėmesį į stiprius partnerių žingsnius. Bet jis atkreipė dėmesį į dalykus, kurie, deja, neleidžia paspartinti teritorijų išlaisvinimo, neleidžia paspartinti karo pabaigos. Esu tikras, kad partneriai išgirdo Ukrainos poziciją“, – pažymėjo V. Zelenskis.
21:25 | Baltarusija trejiems metams įkalino žurnalistą už straipsnį apie KGB
Baltarusija ketvirtadienį nuteisė viename Rusijos laikraštyje dirbusį žurnalistą trejų metų laisvės atėmimo bausme už straipsnį, kuriame buvo paminėta galinga šalies slaptoji policija KGB, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Nuo 1994 metų autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdoma Maskvai artima Baltarusija privertė bėgti į užsienį didžiąją dalį žiniasklaidos darbuotojų, o likusius nepriklausomus žurnalistus įkalino.
Žurnalistas Henadzis Mažeika buvo pripažintas kaltu dėl A. Lukašenkos įžeidimo ir nacionalinės bei socialinės nesantaikos kurstymo, pranešė valstybinė naujienų agentūra BELTA.
H. Mažeika dirbo Rusijos prokremliško laikraščio „Komsomolskaja pravda“ Minsko biure.
Jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl 2021 metais parašyto straipsnio apie susišaudymą Minske, kuriame dalyvavo KGB.
Skirtingai nei Rusijoje, Baltarusijoje vis dar išliko sovietmečio institucijų, įskaitant KGB, pavadinimai.
Tuo metu Baltarusijos policija teigė, kad H. Mažeika pabėgo į Rusiją tikėdamasis patekti į trečiąją šalį, tačiau jis buvo deportuotas atgal į Baltarusiją, kur buvo suimtas.
Po jo suėmimo „Komsomolskaja pravda“ uždarė savo Minsko redakciją.
21:05 | Nužmogėjimui nėra ribų: rusai ukrainiečius vaikus verčia aukoti kraują okupantų kariams
Laikinai okupuotose teritorijose ukrainiečių vaikai yra priversti aukoti kraują rusų kariams, skelbia UNIAN.
Apie tai praneša Ukrainos nevyriausybinės organizacijos „Rytų žmogaus teisių grupės“ direktorė Vera Jastrebova.
„Okupuotose teritorijose įsibrovėliai prievarta siunčia ukrainiečių vaikus, moksleivius ir studentus aukoti kraują rusų kariams. Kaip jie mėgsta sakyti: „viskas frontui, viskas pergalei“. Jiems nerūpi vietos gyventojai, jie laiko juos kaip kažkokią medžiagą“, – sakė ji.
Be to, anot žmogaus teisių gynėjos, okupuotose teritorijose yra problemų dėl vaistų tiekimo lėtinių ligų turintiems ligoniams, nėra pakaitinės terapijos vaistų, vaistų diabetui gydyti, antibiotikų, nuskausminamųjų.
„Tai yra, [trūksta] vaistų, kuriuos sergantys žmonės turi vartoti kasdien. Vaistai, kuriuos okupantai atsiveža, yra siunčiami į kariuomenę", – pabrėžė V. Jastrebova.
Žmogaus teisių aktyvistų teigimu, okupuotose teritorijose taip pat nėra gydytojų civiliams gyventojams.
20:36 | Ispanija kitą savaitę į Ukrainą išsiųs tankus „Leopard“
Ispanija jau kitą savaitę planuoja išsiųsti tankus „Leopard“ į Ukrainą.
„Gynybos ministrė Margarita Robles šiandien lankėsi ginklų gamykloje <...>, kur patikrino šešis tankus „Leopard“, kurie kitos savaitės pabaigoje turėtų būti išsiųsti į Ukrainą“, – sakoma pranešime.
20:14 | Ukraina paneigė paskelbtą informaciją apie rusų atsitraukimą iš Nova Kachovkos
Ukraina paneigė paskelbtą informaciją apie rusų atsitraukimą iš Nova Kachovkos, skelbia „Ukrinform“, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Ketvirtadienio vakarą generalinis štabas skelbė, kad rusai atsitraukė iš Nova Kachovkos.
„Nuo kovo 22 dienos visi okupantų kariuomenės daliniai, kurie buvo dislokuoti Chersono srities Nova Kachovkos gyvenvietėje, paliko miestą. Prieš tai buvo surinktas artimiausių vietinių gyventojų namų turtas, siekiant užsidirbti pragyvenimui. Okupantai iš civilių gyventojų „konfiskavo“ didelius kiekius buitinės ir elektroninės technikos, papuošalų, drabužių ir mobiliųjų telefonų“, – rašoma pranešime.
Vėliau generalinis štabas šią informaciją paneigė ir skelbė: „Informacija apie tariamą priešo pasitraukimą iš šios gyvenvietės buvo paviešinta dėl netinkamo turimų duomenų panaudojimo“.
19:48 | ES lyderiai ketina patvirtinti didesnę karinę paramą Ukrainai
Europos Sąjungos lyderiai ketina patvirtinti susitarimą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijos invazinėms pajėgoms.
Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje prasidedančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę lyderiai suteiks jai politinį palaiminimą, sako keli aukšto rango ES diplomatai.
Kadangi Ukrainai trūksta šaudmenų kovai su Rusija, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) praėjusį mėnesį pirmą kartą pasiūlė idėją parengti bendrą pirkimo veiksmų planą, panašų į tą, kuris buvo paruoštas koronaviruso pandemijos metu ir pagal kurį buvo perkamos vakcinos.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad buvo pritarta jo pasiūlymui skirti 1 mlrd. eurų, kad valstybės narės būtų skatinamos tiekti artilerijos sviedinius iš savo atsargų.
Dar 1 mlrd. eurų būtų panaudotas naujiems užsakymams paspartinti ir paskatinti šalis bendradarbiauti vykdant šiuos pirkimus per Europos gynybos agentūrą arba bent trijų valstybių grupėse.
Vokietija jau paragino šalis prisijungti prie jos pastangų, kurios, Berlyno nuomone, bus greitesnės.
18:58 | Atliko svarbią apklausą: parodė, kiek ukrainiečių tiki pergale
97 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų tiki pergale Rusijos Federacijos pradėtame kare, skelbia UNIAN.
Apklausą atliko Ukrainoje veikianti socialinė grupė „Reitingai“.
„97 proc. piliečių tiki pergale kare su Rusija, o 74 proc. mano, kad Ukraina išsaugos teritorijas nuo 1991 metų tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – teigia sociologai.
Taip pat pažymima, kad ši apklausa rodo ilgalaikį pasitikėjimą prezidentu Volodymyru Zelenskiu, augančią paramą narystei NATO ir pasitikėjimą, kad Rusija turėtų sumokėti už Ukrainos atstatymą po karo.
Taip pat pažymima, kad 91 proc. respondentų pritaria V. Zelenskio veiklai.
18:32 | Prezidentas: sankcijų Rusijai nuovargio negali būti, kalbos apie švelninimą – nepriimtinos
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) toliau stiprinti sankcijas Rusijai dėl invazijos Ukrainoje ir pareiškė, jog kalbos apie galimą ribojimų švelninimą yra nepriimtinos.
„Negali būti jokio sankcijų nuovargio. Kalbos apie sankcijų švelninimą vienokiu ar kitokiu pavidalu yra visiškai nepriimtinos. Kol nuo rusų rankos liejasi ukrainiečių kraujas, turime ir toliau nuosekliai griežtinti ES sankcijų Rusijai politiką“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas, dalyvaujantis ES šalių lyderių susitikime Briuselyje.
Jis taip pat pabrėžė, kad būtina dirbti su trečiosiomis šalimis siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui, ir paragino kuo greičiau padėti rengti 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
18:18 | JAV prognozės karui: Ukraina pavasarį padarys tai, kas šokiruos visą pasaulį
Kiekvieną mėnesį Ukrainos gynėjai nukauna iki 25 000 rusų okupantų, sako Ukrainos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado patarėjas, JAV karininkas Danas Rice'as.
„Manau, kad Bachmutas yra ta vieta, kur žuvo Rusijos kariuomenė“, – sakė D.Rice'as. Jis taip pat mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau daro klaidas.
„Prieš metus jis puolė Ukrainą netinkamą mėnesį. Vasarį tokiomis sąlygomis nepulsi. Tačiau jis vis tiek tęsė puolimą šiemet vasario ir kovo mėnesiais. Ir viskas, ką jis padarė, tai „suvalgė“ savo kariuomenę. Jie prarado tiek daug rusų“, – aiškino D. Rice'as.
Jo skaičiavimais, kas mėnesį Rusijos Federacija netenka apie 25 tūkst. karių.
„Kažkur tokie bus kovo mėnesio skaičiai, o apie 75 000 Rusijos karių kovo mėnesį dar yra sužeista“, – sakė D. Rice’as.
Jis pabrėžė, kad V. Putinas dabar naikina visus geriausius savo kariuomenės dalinius.
„Baisus metas puolimui. Taigi, kai ateis tinkamas laikas puolimui, pavasarį, tada Ukraina turės daug stipresnę kariuomenę, daug geresnę paramą nei buvo prieš metus. Ir ukrainiečiai turi eiti į puolimą, kad susigrąžintų pozicijas. Ir aš tikiu, kad šį pavasarį Ukraina surengs labai galingą kontrpuolimą, kuris šokiruos pasaulį“, – sakė D. Rice'as.
17:44 | Už agresorių palaikymą grės prarasti išimties tvarka gautą Lietuvos pilietybę
Už agresorių palaikymą bus galima atimti išimties tvarka įgytą Lietuvos pilietybę.
Ketvirtadienį už tokią Pilietybės įstatymo pataisą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė keturi.
Rytiniame posėdyje šio projekto nepavyko priimti, nes opozicijos atstovai nesiregistravo balsavimui, o per priėmimo procedūrą balsavime privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71. Šiuo atveju dalyvavo 60 valdančiųjų.
Pagal pataisą, pilietybė galės būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.
Premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams teigė nesuprantanti, kodėl tokius žmones turėtų puošti Lietuvos pilietybė.
„Man labai keistas toks atvejis, kai žmogus gauna pilietybę už nuopelnus, turi kitą pilietybę, bet paskui nusprendžia tai valstybei, kuri suteikė pilietybę už nuopelnus, nusipelnyti, taip sakant, menkinant tos valstybės politiką ir palaikymą Ukrainai, kuri yra Rusijos užpulta“, – kalbėjo premjerė.
„Nelabai suprantu, kodėl Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų tokius žmonės puošti“, – pridūrė ji.
16:36 | Švedija sieks Vengrijos paaiškinimo, kodėl delsiama ratifikuoti paraišką dėl narystės NATO
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad prašys Vengrijos paaiškinti, kodėl ji delsia savo parlamente ratifikuoti Švedijos, bet ne Suomijos, paraišką dėl narystės NATO.
„Ketinu paklausti, kodėl dabar jie atskiria Švediją nuo Suomijos. Tokių signalų anksčiau nesame gavę, todėl šiandien būtinai ketinu šį klausimą iškelti [premjerui Viktorui] Orbanui“, – visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė U. Kristerssonas.
V. Orbanas ir U. Kristerssonas ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
15:49 | Iš nelaisvės Rusijoje grįžę ukrainiečių vaikai: talžė metalinėmis lazdomis
UNIAN skelbiama, kad vienas iš grįžusių paauglių pasakojo apie žiaurumus stovyklose, kur buvo nuvežti iš okupuotų teritorijų pagrobti vaikai. Vienas iš grįžusių 17 vaikų papasakojo, kad tuos, kurie palaikė Ukrainą, rusiškoje stovykloje vaikams mušė „kažkokia geležine lazda“. Vaikas netgi įvardijo juos kankinusio asmens pavardę – Astachovas.
„Vienai mergaitei trenkė į nugarą, mėlynė per visą nugarą liko. Maisto normalaus nebuvo – mes bėgiojome, kad nusipirktume normalaus. Sėdėjome salėje ir kažkas šūktelėjo „Slava Ukraine!“ Kitas atsakė: „Herojam slava“ – ir juos abu pasiėmė. Nežinau, kas su jais buvo“, – aiškino paauglys.
Išvežtiems į Rusijos teritoriją vaikams buvo aiškinama, kad jų tėvai tariamai nuo jų atsisakė ir žadėjo vežti į vaikų internatą Pskove, iš kur turėjo patekti į rusų šeimas.
Ukrainiečių valstybiniame portale „Karo vaikai“, kuriame galima paskelbti apie dingusius vaikus šiuo metu užregistruoti daugiau nei 16 tūkst. dingimo atvejų. Skelbiama, kad susigrąžinti iš Rusijos kol kas pavyko tik 308 vaikus.
15:21 | Slovakija perdavė keturis „MiG-29“ naikintuvus Ukrainai, pranešė šalies gynybos ministerija
Anksčiau Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris skelbė, kad šalis „laikosi duoto žodžio“ ir atsiliepė į Ukrainos pagalbos prašymą suteikti šaliai naikintuvų. Jo teigimu, vyriausybė kovo 17-ąją išdavė leidimą išsiųsti 13 „MiG-29“ naikintuvų.
14:44 | Ukraina: Rusija pajėgi kariauti iki 2024-ųjų
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojo Vadymo Skibickio teigimu, Rusija vis dar turi ekonominių ir karinių išteklių tęsti karą prieš Ukrainą. Maskva pajėgi kariauti su Ukraina 2023 ir 2024 metais.
„Jie vis dar gali kariauti 2023 m. – daugiausiai 2024 m. – tai viskas. Tai yra, jei kalbame apie konvencinį karą. O jei sankcijos bus sustiprintos, ši marža bus dar mažesnė“, – leidiniui „RBK-Ukraina“ ketvirtadienį sakė V. Skibickis.
Tuo pat metu Rusijos kariai ruošiasi puolimui: atlieka žvalgybą ir bando nustatyti silpnąsias ginkluotųjų pajėgų gynybos vietas. Tačiau Rusija nepajėgi vykdyti didelio masto strateginio puolimo 2–3 kryptimis vienu metu, teigia V. Skibickis.
14:11 | Lietuvoje populiarių ledų gamintojas – prieš pagalbą Ukrainai
13:50 | Suomija pasirašė įstatymą dėl stojimo į NATO
Suomijos prezidentas Saulis Niinisto ketvirtadienį pasirašė įstatymą dėl šalies stojimo į NATO.
13:34 | Zelenskis atvyko į Chersoną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankėsi Chersono srityje, kalbėjosi su gyventojais ir pažadėjo palaipsniui atkurti viską, ką sunaikino Rusijos pajėgos.
Trečiadienį V. Zelenskis viešėjo Bachmute.
13:00 | TATENA vadovas teigia, kad padėtis Zaporižios AE išlieka pavojinga
Jungtinių Tautų branduolinės agentūros vadovas trečiadienį pareiškė, kad padėtis Ukrainos Zaporižios elektrinėje išlieka pavojinga po Rusijos raketų smūgio šį mėnesį, dėl kurio elektrinė buvo atjungta nuo tinklo.
Didžiausiai Europos atominei elektrinei reikia patikimo elektros tiekimo, kad galėtų veikti siurbliai, cirkuliuojantys vandenį reaktoriams ir baseinams, kuriuose laikomas branduolinis kuras, aušinti.
Anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi, nuo kovo 9 dienos, kai Rusija sudavė smūgį, elektrinė naudojosi vienintele atsargine elektros tiekimo linija, kuri išlieka „atjungta ir remontuojama“.
„Branduolinė sauga Zaporižios AE tebėra pavojinga“, – trečiadienį pareiškime teigė R. Grossi.
Dėl to, kad elektrinė neturi prieigos prie elektros tinklo ir būtina remontuoti paskutinę avarinę elektros tiekimo liniją, gali visiškai dingti elektra, todėl jau septintą kartą nuo tada, kai prieš metus ją užgrobė Rusija, ji bus priklausoma nuo dyzelinių generatorių, sakė R. Grossi.
„Dar kartą raginu visas šalis įsipareigoti užtikrinti branduolinę saugą ir saugumą elektrinėje“, – teigė jis.
12:11 | Ukraina užsiminė apie kontrpuolimą
Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis „Telegram“ paskelbė, kad „agresorius nepraranda vilties bet kokia kaina paimti Bachmutą, nepaisydamas darbo jėgos ir įrangos praradimo“.
„Pagrindinės Rusijos pajėgos šia kryptimi yra privačios karinės bendrovės „Wagner“ atstovai. Nieko negailėdami jie praranda nemenkas pajėgas ir išsenka. Labai greitai pasinaudosime šia galimybe, kaip kadaise prie Kyjivo, Charkivo, Balaklijos ir Kupjansko“, – kalbėdamas apie būsimą kontrpuolimą sakė O. Syrskis.
Kartu generolas gyrė savo kariuomenę už „antžmogišką atsparumą, drąsą ir narsą“ „nuolatinėje priešo artilerijos ir orlaivių ugnyje“.
11:26 | ES lyderiai ketina patvirtinti didesnę karinę paramą Ukrainai
Europos Sąjungos lyderiai ketina patvirtinti susitarimą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijos invazinėms pajėgoms.
Paspartinta procedūra buvo patvirtinta šios savaitės pradžioje vykusiame užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime, o ketvirtadienį Briuselyje prasidedančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkę lyderiai suteiks jai politinį palaiminimą, sako keli aukšto rango ES diplomatai.
Kadangi Ukrainai trūksta šaudmenų kovai su Rusija, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas praėjusį mėnesį pirmą kartą pasiūlė idėją parengti bendrą pirkimo veiksmų planą, panašų į tą, kuris buvo paruoštas koronaviruso pandemijos metu ir pagal kurį buvo perkamos vakcinos.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad buvo pritarta jo pasiūlymui skirti 1 mlrd. eurų, kad valstybės narės būtų skatinamos tiekti artilerijos sviedinius iš savo atsargų.
Dar 1 mlrd. eurų būtų panaudotas naujiems užsakymams paspartinti ir paskatinti šalis bendradarbiauti vykdant šiuos pirkimus per Europos gynybos agentūrą arba bent trijų valstybių grupėse.
10:59 | Suomija sulaikė Rusijos oligarchui priklausančią trąšų siuntą gabenantį laivą
Suomijos Kotkos uoste sulaikytas Rusijos laivas „Swem“, gabenantis trąšų krovinį bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui, įtrauktam į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“.
Ji pažymi, jog Suomija tokiam žingsniui ryžosi pirmąkart.
„Yle“ duomenimis, šis laivas yra išmetęs inkarą už Kotkos uosto ribų ir laukia leidimo išgabenti sulaikytą krovinį iš Suomijos.
Savo ruožtu Suomijos užsienio reikalų ministerijos, kuri tiria šias aplinkybes, atstovė pareiškė, jog informacijos apie šį įtartiną krovinį gauta praėjusią savaitę.
„Bendradarbiaudami su atitinkamomis valdžios institucijomis nustatėme, kad laive yra trąšų, kurios, tikėtina, priklauso asmeniui, įtrauktam į ES sankcijų sąrašą. Pagal ES taisykles, radus tokį turtą, jis turi būti sulaikytas“, – paaiškino ji.
Šiame incidente figūruojančio Rusijos oligarcho Suomijos ministerija neįvardija.
10:29 | Princas Williamas lankosi Lenkijoje, kad paremtų Ukrainai padedančią sąjungininkę
Princas Williamas trečiadienį pradėjo netikėtą vizitą į Lenkiją, kuriuo pabrėžė Jungtinės Karalystės paramą šaliai, atsidūrusiai pirmojoje fronto linijoje siekiant pagelbėti pabėgėliams, perkeltiems dėl Rusijos karo Ukrainoje, ir padėti Ukrainos kariuomenei atremti invaziją.
Sosto įpėdinis susitiko su britų ir lenkų kariais Žešuve – 200 000 gyventojų turinčiame pietryčių Lenkijos mieste, kuris tapo karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai siuntų centru.
„Tiesiog norėjau atvykti čia ir asmeniškai padėkoti už viską, ką darote, už tai, kad saugote visus ir stebite, kas vyksta“, – kalbėdamas su kariais sakė Williamas.
„Jūs čia atliekate tikrai svarbų darbą, ir ginti mūsų laisves yra labai svarbu, o visi mano šalyje jus labai palaiko“, – teigė jis.
Vos už 65 km nuo sienos su Ukraina esantis Žešuvas taip pat yra pagrindinis pabėgėlių tranzito punktas.
09:55 | Ukrainoje žuvo buvęs Naujosios Zelandijos karys, padėjęs veteranams
Buvęs Naujosios Zelandijos karys, vienas iš labdaros organizacijos, skirtos padėti sunkiai besiverčiantiems veteranams, įkūrėjų, žuvo Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė valdžia.
Ukrainos pareigūnai patvirtino Kane'o Te Tai mirtį, o Naujosios Zelandijos ambasada Lenkijoje bando išsiaiškinti daugiau detalių, sakoma Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministerijos pranešime.
2017 metais K. Te Tai padėjo įregistruoti labdaros fondą „No Duff Charitable Trust“, skirtą padėti krizę išgyvenantiems veteranams. Fondo pareiškime teigiama, kad jis su „didžiuliu liūdesiu“ dalijasi žinia, jog K. Te Tai, kuris Ukrainoje buvo pasivadinęs slapyvardžiu Vėžlys, žuvo mūšio metu.
„Be jo „No Duff“ neegzistuotų, – nurodė fondas. – Kane'as turėjo didžiulę širdį ir mėgo padėti žmonėms. Jo netektis palieka didžiulę tuštumą daugelyje gyvenimų nuo čia iki Rytų Europos.“
09:36 | Rusija kalba apie branduolinio karo grėsmę
Pasak Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo, šiuo metu branduolinio konflikto tikimybė yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius. Jo teigimu, palyginus su ankstesniais dešimtmečiais, branduolinio konflikto tikimybė išaugo. Tai pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Nenorėčiau veltis į diskusiją, ar branduolinio konflikto tikimybė šiandien yra didelė, bet ji bet kuriuo atveju yra didesnė nei bet kas, ką turėjome pastaraisiais dešimtmečiais“, – sako viceministras.
„Pasaulis turi būti saugus ir laisvas nuo branduolinės grėsmės“, – toliau sakė S. Riabkovas.
Tačiau Rusijos veiksmai prieštarauja pastarajai minčiai. Vasario pabaigoje, skaitydamas savo metinį pranešimą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė kad Maskva stabdo dalyvavimą Naujojoje START (Strateginių branduolinių ginklų mažinimo) sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV.
09:13 | Oro pavojus
Ketvirtadienio rytą Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos. Jos didžiąją dalį dienos skambėjo ir trečiadienį.
Rusijos karinės pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainą, pražudydamos mažiausiai 10 žmonių.
08:24 | JAV atmeta Rusijos skundus dėl britų sviedinių su nuskurdintuoju uranu
Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos skundus dėl Didžiosios Britanijos pareiškimo, kad ji nusiųs Ukrainai šarvamušių sviedinių su nuskurdintuoju uranu.
Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby Maskvos skundus pavadino faktų iškraipymu.
Šie sviediniai, galintys pramušti tankų šarvus, „nėra radioaktyvūs“ ir „nė iš tolo nepatenka“ į branduolinės ginkluotės sferą, sakė J. Kirby.
„Tai įprasto tipo šaudmenys, naudojami pirmiausia dėl šarvus pramušančių ypatybių. Tad vėlgi, jei Rusija ypač rūpinasi dėl savo tankų ir tankistų gerovės... ji turėtų tiesiog sugrąžinti juos per sieną atgal į Rusiją“, – sakė jis ir pridūrė: „Manau, kad iš tikrųjų... Rusija tiesiog nenori, kad Ukraina toliau naikintų jos tankus.“
JAV kol kas yra didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja, tačiau J. Kirby sakė: „Mes netiekiame nuskurdintojo urano.“
07:45 | Baltarusijos opozicijos lyderė ragina šalį nutraukti ryšius su Rusija
Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį paragino savo šalį nutraukti ryšius su Rusija ir kritikavo prezidento Aliaksandro Lukašenkos paramą Maskvos karui Ukrainoje.
Kone 30 metų valdantis autoritariškas A. Lukašenka yra svarbus Rusijos lyderio Vladimiro Putino šalininkas ir leido Kremliui iš savo šalies teritorijos pulti Ukrainą.
„Laikas priešintis Rusijos kišimuisi į Baltarusijos vidaus reikalus. Ji remia neteisėtą režimą ir vykdo kolonijinius veiksmus prieš mūsų ramybę ir nacionalinę tapatybę“, – sakė S. Cichanouskaja spaudos konferencijoje JAV Kapitolijuje Vašingtone.
„Agresorius laisvai naudojasi mūsų teritorija, oro erdve ir infrastruktūra kariniais tikslais, kad pultų Ukrainą ir jai grasintų. Rusijos kariuomenė turėtų būti visiškai išvesta iš Baltarusijos, o mūsų šalis privalo nebedalyvauti kare“, – sakė ji.
07:10 | Sprogimas Melitopolyje
Okupuoto Ukrainos miesto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė apie mieste nugriaudėjusį galingą sprogimą.
Tuo metu okupacinė miesto valdžia tvirtina, kad sprogo savadarbis sprogmuo ir „nebuvo jokių aukų ir jokios žalos“.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Donecko sritį ir aplankė ginkluotųjų pajėgų karius, kovojančius prie Bachmuto miesto.
► Ukrainos pietrytiniame Zaporižios mieste dviem rusų raketoms pataikius į daugiabutį, žuvo vienas, hospitalizuoti 25 žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai.
► Per Rusijos dronų ataką Kyjivo regione naktį žuvo aštuoni žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai.
