Lenkijos premjeras šią sąjunga vadina pavojinga. Savo ruožtu Zelenskis Kiniją pakvietė deryboms dėl tikro taikos plano, tačiau sako iš Pekino atsakymo nesulaukęs.
Išalkę po derybų, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir ieškomas karo nusikaltėlis Vladimiras Putinas keliauja pasistiprinti. Jų vakarienė – prabangi, surengta pačiame Kremliuje. Ten skamba ir Rusijos diktatoriaus tostas, skirtas savo geriausiam draugui.
„Už visų Kinijos delegacijos narių sveikatą. Už visuotinę partnerystę ir strateginio bendradarbiavimo gilinimą, už Rusijos ir Kinijos tautų klestėjimą ir gerovę“, – kalba V. Putinas.
O po tosto – abiem šalių diktatoriams laikas kiek atsipalaiduoti ir pakelti taurę už susitikimą.
Nors Vakarų pasauliui Jinpingas bando dumti akis, sakydamas, kad šiuo susitikimu siekia taikos Ukrainoje, visiems aišku, kad tai – melas. Juk joks žmogus, išties norintis taikos, su ieškomu karo nusikaltėliu nekeltų taurės šampano ir nevadintų jo geru bičiuliu.
„Už pono prezidento Putino sveikatą ir visų, esančių čia. Iki dugno!“ – sako X. Jinping.
Savo draugą iš Kremliaus išlydėjo pats Putinas. Nors šiame susitikime prabangos netrūko, ikrų kibirais, kaip prieš penkerius metus, draugai nevalgė. Vis tik viską pagardino žinute, kurią Jinpingas perdavė Putinui atsisveikindamas. Ją įgarsino vertėjas.
Žodžiai Vakarams turėtų skambėti kaip įspėjamasis signalas, jog du draugai susitarė kovoti su demokratišku pasauliu: „Ateina permainos, kurių nebuvo 100 metų ir mes jas vykdome kartu. Būkite atsargus, mielas drauge.“
Šie žodžiai nuskambėjo netrukus po to, kai Kremlius pagrasino Jungtinei Karalystei branduoliniu ginklu, vos šalis paskelbė apie šaudmenis, skirtus tankams „Challenger 2“. Mūsų šalies užsienio reikalų ministras tikina, kad ir šiuos žodžius, ir patį Jinpingo vizitą reikia vertinti kaip pasaulio skilimą į dvi dalis – demokratišką ir valdomą diktatorių.
„Niekaip kitaip negalima vertinti, kaip iš esmės besiformuojančius du, na, pasaulio polius tam tikrus. Vienas yra aplink dabar jau pripažintą karo nusikaltėlį Vladimirą Putiną besiformuojantis polis, kuriam priklauso Iranas, Šiaurės Korėja, na, ir Kinija, lygiai taip pat pasirenka ir eina artyn prie to centro“, – kalba Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
O ir vakarykštis Japonijos premjero vizitas Kyjive esą aiškiai rodo, kaip šalys renkasi, kuriame polyje nori būti. Savo ruožtu Lenkijos premjeras sako, kad į Kinijos ir Rusijos partnerystę reikia žvelgti rimtai.
„Kinijos–Maskvos aljansas yra pavojingas. Mes bandome įtikinti Kiniją nepalaikyti Rusijos agresyvios tarptautinės politikos“, – teigia Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki.
Be to, Putinas pareiškė, kad Kinijos pasiūlytas pseudotaikos Ukrainoje planas galėtų tapti baze, kuria remiantis galima užbaigti karą. Jį civilizuotas pasaulis iškart atmetė – juk kokia gali būti taika, kai kinai nemano, kad karui būtina sąlyga – rusų karių išvedimas iš Ukrainos teritorijos.
„Nemanau, kad Kiniją galima pagrįstai laikyti nešališka. Ji nepasmerkė šios invazijos, nenustojo pirkti rusiškos naftos ir energijos. Prezidentui Xi atrodė tinkama skristi į Maskvą. Tačiau jis nė karto nekalbėjo su prezidentu Zelenskiu, nesilankė Ukrainoje“, – tvirtina Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.
Savo ruožtu Ukrainos lyderis Zelenskis pakvietė Kiniją į derybas Kyjive ir esą laukia Pekino atsakymo. Anot Zelenskio, jis Jinpingui siūlo tapti partnere ir įgyvendinti tikrą taikos planą, o ne tą, kuris yra naudingas tik Maskvai. Vis tik kol kas Zelesnkis tikina iš Pekino atsakymo nesulaukęs.
