Svarbiausi įvykiai:
19:20 | Danija Ukrainai skirs 19 naikintuvų F-16
Danija Ukrainai skirs 19 modernių naikintuvų F-16, sekmadienį sakė danų premjerė Mette Frederiksen. Apie tai paskelbta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Danijoje metu.
Socialiniame tinkle „Telegram“ V. Zelenskis padėkojo Danijai už šį sprendimą ir gyrė derybas su M. Frederiksen.
„Mūsų pilotai ir inžinieriai jau pradėjo mokymus Danijoje. Danija Ukrainai suteiks 19 lėktuvų F-16. Dirbame prie mokymo spartos. Šiandien taip pat aptarėme galimybę išplėsti mokymo misijas. Algoritmas yra aiškus. Mūsų F-16 koalicija įrodo savo efektyvumą“, – rašė jis.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas savo ruožtu socialiniame tinkle „Telegram“ parašė: „Yra susitarimų dėl mūsų pilotų mokymo valdyti F-16, taip pat dėl 19 lėktuvų perdavimo Ukrainai iš Danijos po to, kai bus baigti mokymai.“
„Esame dėkingi ministrei pirmininkei Mette Frederiksen už paramą Ukrainai. Jos indėlis stiprinant mūsų šalies saugumą yra neįkainojamas“, – pridūrė jis.
18:08 | Zelenskis atvyko į Daniją, patvirtinusią, kad perduos Kyjivui naikintuvų F-16
V. Zelenskis sekmadienį atvyko į Daniją, kurios gynybos ministras patvirtino, kad Kyjivui bus perduota modernių karinių orlaivių.
Jis nusileido Skriudstrupo oro pajėgų bazėje pietinėje šalies dalyje apie 16 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku, informavo naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Po apsilankymo Nyderlanduose anksčiau sekmadienį V. Zelenskis pranešė toliau vykstąs į Daniją.
„Toliau dirbame, kad sustiprintume Ukrainą ir apsaugotume savo žmones, – parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“. – Susitiksiu su ministre pirmininke Mette Frederiksen, karališkąja šeima, partijų lyderiais, Folketingo nariais ir Danijos verslo atstovais.“
„Plėtojame bendradarbiavimą. Ruošiame daugiau gerų naujienų Ukrainos kariams. Toliau sprendžiame F-16 klausimą“, – pridūrė jis.
Ukrainos lyderį pasveikino Danijos ministrė pirmininkė M. Frederiksen, užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas ir gynybos ministras Jakobas Ellemannas-Jensenas.
Vizito metu jie apžiūrės F-16 lėktuvus ir kalbėsis apie Ukrainos pilotų mokymų pradžią, pranešė Danijos premjerės biuras.
„Danija visapusiškai remia Ukrainą ir yra pasirengusi“ tai daryti „tiek, kiek reikės“, sakoma M. Frederiksen pareiškime, paskelbtame prieš V. Zelenskio atvykimą.
Vėliau sekmadienį planuojama bendra spaudos konferencija.
Danija taip pat sekmadienį patvirtino, kad perduos Ukrainai orlaivių F-16.
„Didžiuojuosi, kad Danija kartu su Nyderlandais skirs naikintuvus F-16 Ukrainos kovai už laisvę prieš Rusiją ir jos beprasmišką agresiją. Danijos parama Ukrainai yra nepajudinama“, – sakė Danijos gynybos ministras J. Ellemannas-Jensenas.
Danijos gynybos ministerija savo pareiškime nenurodė, kiek tiksliai orlaivių skirs Ukrainai.
„Sutinkame perduoti Ukrainai ir Ukrainos karinėms oro pajėgoms lėktuvus F-16, glaudžiai bendradarbiaudami su JAV ir kitais partneriais, kai bus įvykdytos tokio perdavimo sąlygos“, – sakė ministerija.
Lėktuvų perdavimo sąlygos apima ukrainiečių pilotų atranką, testavimą ir apmokymą, taip pat reikiamų leidimų, infrastruktūros ir logistikos parengimą.
17:50 | Rusams apšaudžius Ukrainos Chersono ir Charkivo sritis žuvo 3, sužeista keliolika žmonių
Rusams sekmadienį apšaudžius Ukrainos Chersono ir Charkivo sritis žuvo trys, sužeista keliolika žmonių, pranešė pareigūnai.
Pietinės Chersono srities karinė administracija pranešė, kad Rusija apšaudė Zolota Balkos kaimą ir sužeidė 69 metų vyrą.
Zolota Balka yra vakariniame Dniepro upės krante. Ši vietovė kasdien atakuojama rusų nuo tada, kai per Ukrainos kontrpuolimą praėjusių metų lapkritį jos buvo išstumtos iš vakarinio kranto.
Kiek vėliau pranešta, kad Rusijos kariuomenė puolė Kozackės kaimą Chersono srityje. Tankas pataikė į namą, žuvo viena moteris, o dar viena buvo sužeista, ji nuvežta į ligoninę.
Apie tai Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas pranešė „Telegram“.
Jis taip pat sakė, kad Novoberyslave „apie 15 val. 30 min. okupantai iš drono numetė du sprogstamuosius užtaisus ant gatve ėjusio vyro. Nuo patirtų sužalojimų 33 metų vietos gyventojas mirė vietoje“.
Tuo tarpu rytinėje Charkivo srityje suduota smūgių Čuhujivo rajone esančiam Vovčanskui ir Kupjanskui, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė regiono administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Vovčanske rusai pražudė 1952 metais gimusį vyrą.
Kilo gaisrai gyvenamajame pastate ir nenaudojamoje medicinos įstaigoje. Gelbėtojai gaisrus užgesino, sakė gubernatorius.
O. Synjehubovas taip pat pranešė, kad rusai visą dieną apšaudo Kupjanską.
Ten nukentėjo 11 civilių, septynių iš jų būklė yra sunki.
Pasak O. Synjehubovo, rusų pajėgos apšaudė centrinę miesto dalį, nukentėjo keli automobiliai, apgadintas pašto skyrius, kilo keli gaisrai.
15:58 | Pasiektas susitarimas: Ukrainai bus perduoti 42 naikintuvai F-16
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sekmadienį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą patvirtino, kad Kyjivui bus perduoti naikintuvai F-16.
„Nyderlandai ir Danija įsipareigoja perduoti Ukrainai naikintuvus F-16, kai tik bus įvykdytos tokiam perdavimui būtinos sąlygos“, – sakė M. Rutte, praėjus dviem dienoms po to, kai Vašingtonas sutiko, kad Nyderlandai ir Danija galėtų tiekti šiuos JAV pagamintus naikintuvus Ukrainai.
V. Zelenskis savo ruožtu socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad Nyderlandai atsiųs Ukrainai 42 naikintuvus F-16
„Šiandien žengiame dar vieną žingsnį stiprinant Ukrainos oro gynybos skydą. F-16. Lėktuvai, kuriuos naudojame tam, kad neleistume Rusijos teroristams patekti į Ukrainos miestus ir kaimus“, – rašė V. Zelenskis, pavadindamas tai proveržio susitarimu.
13:38 | Ukrainos prezidentas atvyko į Nyderlandų karinių oro pajėgų bazę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko į Nyderlandų karinių oro pajėgų bazę Eindhovene po to, kai JAV uždegė žalią šviesą perduoti Kyjivui naikintuvus F-16.
Nyderlandų vyriausybės atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskis į šalį atvyko apie vidurdienį.
Kol kas daugiau informacijos apie naikintuvų perdavimą Ukrainai neskelbiama.
13:23 | Zelenskis po išpuolio Černihive žada atsaką Maskvai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pažadėjo, kad imsis griežtų atsakomųjų veiksmų dėl Rusijos raketų smūgio Ukrainos Černihivo miestui.
Atakos metu žuvo septyni žmonės ir daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.
„Esu tikras, kad mūsų kariai atsakys Rusijai už šį teroristinį išpuolį. Atsakykite apčiuopiamai“, – sakė V. Zelenskis ankstyvą sekmadienio rytą paskelbtame vaizdo kreipimesi, paskelbtame baigiantis vizitui Švedijoje – pirmajai jo užsienio kelionei po dalyvavimo NATO aukščiausiojo lygio susitikime Lietuvoje praėjusį mėnesį.
Jis įvardijo šešerių metų mergaitę Sofiją kaip vieną iš aukų ir sakė, kad tarp sužeistųjų yra 15 vaikų.
Černihivo srities karinės administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas sekmadienį nurodė, kad bendras sužeistųjų skaičius išaugo iki 148.
Sekmadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Kupjansko miestą ir, pasak Charkivo srities administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, sunkiai sužeidė žmogų.
Tuo tarpu Rusijoje penki žmonės buvo sužeisti, kai ukrainiečių bepilotis orlaivis pataikė į geležinkelio stotį Kursko mieste, anksti sekmadienį pranešė regiono gubernatorius Romanas Starovoitas
Anot jo, dronas pataikė į geležinkelio stoties pastato stogą, kuris vėliau užsidegė.
Be to, sekmadienį Rusija paskelbė užkirtusi kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną.
Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad skrydžiai į Domodedovo ir Vnukovo tarptautinius oro uostus naktį buvo laikinai apriboti, o vėliau atnaujinti.
Taip pat nurodoma, kad pavyko išvengti aukų ir žalos.
Rusijos pasienio regionų valdžios institucijos ne kartą kaltino Kyjivą apšaudant jų teritoriją ir tvirtino, kad per išpuolius sužeidžiami civiliai gyventojai. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už tariamus išpuolius ir jų nekomentavo.
12:48 | „Roskosmos“: „Luna-25“ sudužo prieš nusileidimą Mėnulyje
Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ sekmadienį pranešė, kad šalies modulis „Luna-25“ sudužo Mėnulyje po incidento, įvykusio prieš nusileidimo manevrus.
„Roskosmos“ išplatintame pranešime teigiama, kad ryšys su „Luna-25“ nutrūko šeštadienį 14 val. 57 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Preliminariais duomenimis, nusileidimo modulis nustojo funkcionuoti po susidūrimo su Mėnulio paviršiumi.
Raketa su Mėnulyje nusileidžiančiu aparatu rugpjūčio 11-ąją išskrido į pirmąją per beveik 50 metų Rusijos misiją į Mėnulį, o trečiadienį nusileidimo modulis buvo sėkmingai iškeltas į Mėnulio orbitą.
12:39 | J. Bidenas teigia, kad vis dar tikisi susitikti su Xi Jinpingų vėliau šiais metais
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad tikisi vėliau šiais metais susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, nors ir pažėrė nemažai strėlių konkuruojančiai valstybei.
2022 metų lapkritį J. Bidenas pirmą kartą kaip prezidentas susitiko su Xi Jinpingu Balyje, kur jie susitarė dirbti siekdami suvaldyti didelę įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Po susitikimo su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais J. Bidenas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, sakė: „Tikiuosi ir viliuosi, kad rudenį tęsime mūsų Balyje pradėtą pokalbį.“
J. Bidenas lapkritį pakvies Xi Jinpingą į San Franciską, kai JAV vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo, kuriam priklauso ir Kinija, aukščiausiojo lygio susitikimas.
Abu lyderiai taip pat gali susitikti kitą mėnesį Naujajame Delyje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
J. Bidenas, skatindamas JAV ekonomikos gerėjimą artėjant rinkimų sezonui, anksčiau šį mėnesį teigė, kad Kinija dėl ekonominių problemų yra tiksinti bomba.
Birželį J. Bidenas pavadino Xi Jinpingą diktatoriumi, o Kinija pasmerkė šiuos komentarus. Jie nuskambėjo po valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, aukščiausio rango JAV pareigūno, atvykusio į Kiniją per beveik penkerius metus, vizito Pekine.
J. Bidenas taip pat apribojo JAV investicijas į jautrias aukštųjų technologijų sritis Kinijoje, anksčiau uždraudęs pažangių mikroschemų eksportą.
Kinija pasmerkė šiuos veiksmus kaip laisvosios prekybos principų pažeidimą. J. Bideno administracija atsakė, kad ji užtikrina JAV saugumą.
Kinija taip pat pasmerkė J. Bideno ir Pietų Korėjos bei Japonijos lyderių trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą – svarbų žingsnį siekiant susitaikymo tarp dviejų JAV sąjungininkių, kurios dešimtmečius nesutaria dėl ginčų, susijusių su karo istorija.
12:35 | Baltijos jūroje – rusų laivai: Ukrainos atstovas prakalbo, kokius veiksmus vykdo Kremlius
Rusų okupantai vykdo karines pratybas Baltijos jūroje, rašo „Obozrevatel“.
Odesos regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas teigė, kad rusų okupantai Baltijos jūroje treniruojasi, kaip reikia atremti jūrinių dronų atakas.
Pasak jo, pasirinkta karinių pratybų vieta – Baltijos jūra – rodo, kad rusai nesijaučia saugūs Juodosios jūros teritoriniuose vandenyse.
S. Bratčiukas sarkastiškai teigė, kad Rusijos karinių pratybų pasirinktos vietos vis labiau tols nuo Ukrainos, o galiausiai, pasak jo, netgi pasieks Ramųjį vandenyną.
„Žinoma, tai susiję su saugumu. Ir kai pasako, kad Putinas neturi jokios informacijos... <...> Jie turi informacijos tiek daug, kad yra priversti daryti tai, ką daro dabar“, – pastebėjo jis.
11:30 | F-16 naikintuvas buvo Ukrainos teritorijoje
Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pranešė, kad Vakarų šalių naikintuvas F-16 pratybų metu įskrido ir leidosi Ukrainoje esančiuose aerodromuose, rašo UNIAN.
„F-16 naikintuvas buvo Ukrainoje. Jie nusileido mūsų aerodrome. Mes vykdėme bendras pratybas su F-16 naikintuvų pilotais. Turime patirties valdant F-16. Manau, kad tai yra reikšminga“, – sakė jis.
M. Oleščukas pastebėjo, kad kai kas manipuliuoja ir sako, kad F-16 naikintuvai turi „gana silpną priekinę atramą“, todėl esą jie negalės nusileisti Ukrainos aerodromuose.
Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas teigė visai neseniai apsilankęs Švedijoje ir JAS 39 „Gripen“ lėktuvo pilotui, kurio priekinė atrama yra tokia pati kaip ir F-16, paprastą klausimą, o nuskambėjęs atsakymas tik dar kartą patvirtino, kad F-16 galėtų nesunkiai nusileisti ir pakilti Ukrainos aerodrome.
M. Oleščukas pridūrė, kad Ukrainos kilimo ir tūpimo takų paruošiamieji darbai jau pradėti, yra vykdoma rekonstrukcija, statomos naujos apsauginės konstrukcijos.
10:58 | JK žvalgybos atstovai: Rusija patiria didelį spaudimą
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos žvalgybos atstovai skelbia apie padažnėjusius pranešimus, kad į Rusiją paleidžiamos raketos SA-5 „Gammon“.
JK atstovai atkreipia dėmesį, kad smūgiai, kurie yra suduodami Rusijos teritorijoje, yra strategiškai svarbūs, kadangi Kremliaus galva Vladimiras Putinas, pradėdamas karinę invaziją Ukrainoje, tikėtina, iš pradžių manė, kad rusai dėl to nepajaus jokio tiesioginio poveikio.
„Šis sovietinių laikų 7,5 tonos svorio, 11 metrų ilgio ginklas Ukrainos priešlėktuvinės gynybos inventoriuje nebėra naudojamas. Tačiau dabar šis ginklas, tikėtina, naudojamas kaip antžeminio puolimo balistinė raketa“, – teigiama pranešime.
Žvalgybos atstovai atkreipia dėmesį, kad dėl to didelį spaudimą Rusijoje, panašu, gali patirti generolas pulkininkas Viktoras Afzalovas.
Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl pastaraisias mėnesiais padažnėjusių puolimų Rusijos teritorijoje, manoma, Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadovybė patiria didelį spaudimą, siekiant pagerinti oro gynybą virš vakarinės Rusijos dalies.
10:33 | Rusija teigia esą užkirtusi kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną
Rusija pranešė, kad sekmadienį užkirto kelią Ukrainos dronų atakoms prieš Maskvą ir jos regioną.
Anot Maskvos, tai jau antras toks incidentas per pastarąsias dvi dienas.
„Apie 4 val. vietos (ir Lietuvos laiku) buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo mėginimui įvykdyti teroristinį išpuolį bepiločiu lėktuvu prieš infrastruktūrą Maskvoje ir Maskvos regione“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime.
Taip pat nurodoma, kad pavyko išvengti aukų ir žalos.
09:58 | D. Medvedevas pralemeno apie karą Ukrainoje
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą pradėjo kaltinti Vakarus ir pareiškė, kad anksčiau ar vėliau esą Rusijos bus prašoma užmegzti derybas su Kremliumi.
„Praeis šiek tiek laiko. Vakarų valdžios atstovai pasikeis, elitas pavargs ir pradės maldauti derybų, tiap pat užšaldyti konfliktą“, – socialiniame tinkle skelbė propagandinę žinutę D. Medvedevas.
D. Medvedevas bandė eilinį kartą įtikinti, kad karas Ukrainoje vėliau taps niekam nesvarbus, o Vakarai esą neleis sau kenkti savo interesams ilgą laiką.
V. Putino marionetė taip pat dar kartą nurodė, kad karas Ukrainoje, pasak jo, yra „egzistencinis konfliktas“, todėl Rusija esą privalo visiškai perimti Ukrainos kontrolę.
09:02 | ISW: Ukrainos kontrpuolimas gali paspartėti
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad Ukrainos kariuomenės pradėtas kontrpuolimas dabar turėtų vykti dar greičiau.
Kaip teigė analitikai savo kasdienėje apžvalgoje, naujausi Ukrainos gynėjui pasiekimai pietinėje šalies dalyje yra itin svarbūs taktine prasme, kadangi gynėjai gali vykdyti puolimą už didelės apimties minų laukų ribų.
Rugpjūčio 19 d. apžvalgoje ISW atstovai pastebi, kad Ukrainos kariai vykdo kontrpuolimą mažiausiai trijose skirtingose fronto srityse ir žengia į priekį Avdijivkos–Donecko bei Zaporižios srities vakarinėje dalyje ties Rabotino kaimu.
„Naujausi Ukrainos puolimai prie mažų gyvenviečių netoli administracinės sienos tarp Donecko ir Zaporižios sričių, taip pat į vakarus nuo Zaporižios, atsižvelgiant į rusų gynybinių linijų struktūrą, gali turėti taktinę svarbą.
Šie pasiekimai [karo fronte] gali leisti Ukrainos pajėgoms pradėti karines operacijas mažiau užminuotuose Rusijos gynybinės linijos ruožuose, tad tikėtina, kad tai gali lemti dar greitesnius Ukrainos [karių] pasiekimus [mūšio lauke]“, – teigiama pranešime.
08:33 | Per bepiločio orlaivio ataką Kurske sužeisti penki žmonės – gubernatorius
Vakariniame Rusijos Kursko mieste per bepiločio orlaivio smūgį traukinių stočiai buvo sužeisti penki žmonės, anksti sekmadienį pranešė regiono gubernatorius.
„Ukrainos dronas atakavo Kurską“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovojus.
„Pirminiais duomenimis, jis atsitrenkė į geležinkelio stoties pastato stogą, po to ant stogo kilo gaisras“, – pridūrė jis.
„Penki žmonės buvo lengvai sužeisti stiklo šukėmis“, – teigė R. Starovojus.
Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Kurskas yra maždaug už 90 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.
Abi 2022 metų vasarį prasidėjusio konflikto pusės pastaruoju metu pranešė apie reguliarius dronų antskrydžius iš oro ir jūros, Ukrainai vykdant kontrpuolimą, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos kontroliuojamą teritoriją.
Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šeštadienį per Rusijos raketų smūgį Ukrainos šiauriniame Černihivo mieste žuvo septyni žmonės ir 144 buvo sužeisti.
Rusija smogė Černigovui tuo metu, kai kai kurie gyventojai dalyvavo bažnytinėse pamaldose.
07:58 | Kinija tapo Rusijos gelbėjimosi ratu
UNIAN skelbia, kad Kinija padeda aprūpinti Rusijos Federaciją sraigtasparniais, bepiločiais orlaiviais, optiniais taikikliais ir svarbiausiais metalais, kurie naudojamo gynybos pramonėje.
Remiantis atliktu tyrimu, kurį paviešino „The Telegraph“, rusų įmonės, įskaitant ir tas bendroves, kurioms šiuo metu taikomos sanckijos ir kurios gamina raketų paleidimoįrenginius, šarvuotąsias transporto priemones, strateginius bambonešius, pirmąjį šių metų ketvirtį gavo dešimtis tūkstančių siuntų iš Kinijos
Pastebima, kad prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Kinijos šiais metais turėtų pasiekti 200 mlrd. JAV dolerių, o tai būtų laikoma nauju rekordu. Manoma, kad pasiekti tokį apyvartos rodiklį buvo galima ir dėl to, kad Kinija aktyviai perduodavo karinės paskirties prekes Rusijai.
Publikacijoje taip pat teigiama, kad karinės paskirties prekių eksportas, kurį Kinija siunčia Rusijai, per metus išaugo daugiau nei tris kartus.
Štai viena kinų įmonė – „Shantou Honghu Plastics“ – save pristatanti kaip vaikiškų žaislų didmenos pardavėja, iš viso Rusijai galėjo nusiųsti 1 tūks. dronų. Tuo metu kita bendrovė „Hems999“ Rusijai galėjo perduoti du sraigtasparnius, o bendrovė „Tianjin Huarong Aviaton“ nuo Kremliaus pradėtos invazijos pradžios Ukrainoje Rusijai padovanojo keturis „Airbus“ sraigtasparnius.
Nuo 2022 m. pradžios iki pirmojo šių metų ketvirčio kinų bendrovės daugiau kaip 50 rusų įmonių perdavė ir optinių taikiklių. Būtent šių prekių eksportas, palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik dvigubai ir pasiekė 2,5 mln. JAV dolerių apyvartą. Atkreipiamas dėmesys, kad daugelis rusų gamyklų taip pat iš Kinijos gavo lėktuvų ir raketų pramonėje naudojamų titano plokščių ir kitų metalų.
Negana to, kai kurios kinų bendrovės netgi turi savo atskirus biurus Maskvoje ar yra sukurę atskirus internetinius įmonės tinklalapius rusų kalba. Be to, tokios įmonės net neslepia savo sąsajų su kariuomenėmis – atsidarius internetinį puslapį, iškart galima išvysti naikintuvų ir karinių laivų nuotraukas.
Publikacijoje taip pat pastebima, kad Kinija gali tiekti karines priemones Rusijai „aplinkiniu keliu“.
„Pekinas ir Maskva pranešė apie slaptas derybas su Iranu dėl amonio perchlorato [tiekimo] – cheminio junginio, skirto balistinėms raketoms paleisti. Jeigu bus sutarta, tikėtina, kad sandoris būtų nuslėptas ir neįtrauktas į oficialius prekybos registrus.
Rusija nepaviešino prekybos duomenų nuo pat invazijos pradžios, nors duomenys iš Kinijos – pagrindinės prekybos partnerės – parodo, kad Pekinas tapo svarbiausiu Rusijos gelbėjimosi ratu, net ir tada, kai Vladimiras Putinas buvo atstumtas pasaulinėje arenoje, o Vakarų įmonės, įskaitant ir valstybes, nutraukė ryšius su Maskva“, – rašoma publikacijoje.
07:16 | V. Zelenskis ragina Švediją „pasidalyti“ su Ukraina naikintuvais „Gripen“
Iš anksto neskelbto vizito į Švediją šeštadienį atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Stokholmą „pasidalyti“ su Ukraina naikintuvais „Gripen“.
V. Zelenskio vizitas į Švediją yra jo pirmoji užsienio kelionė po dalyvavimo Lietuvoje praėjusį mėnesį įvykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.
Be to, tai pirmasis jo vizitas į šią Skandinavijos šalį nuo plataus masto invazijos pradžios. Šis karas Švediją paskatino atsisakyti ilgametės neprisijungimo prie karinių aljansų politikos, paremti Ukrainą ginklais ir pateikti paraišką dėl narystės NATO, nors šalis vis dar laukia, kada galės oficialiai prisijungti prie aljanso.
Bendroje spaudos konferencijoje V. Zelenskis ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paskelbė, kad dvi šalys susitarė bendradarbiauti gaminant ir aptarnaujant švediškas pėstininkų kovos mašinas CV90.
Ukrainos prezidentas sakė, kad pagal susitarimą Ukraina pradės gaminti šias transporto priemones.
Jis taip pat paragino U. Kristerssoną „pasidalyti“ su Ukraina Švedijos naikintuvais „Gripen“.
„Neturime pranašumo ore ir neturime modernių orlaivių. Iš tikrųjų Švedijos „Gripen“ yra jūsų šalies pasididžiavimas, ir manau, kad ministras pirmininkas galėtų šiuo pasididžiavimu pasidalyti su Ukraina“, – sakė V. Zelenskis.
Švedija yra sakiusi, kad leis Ukrainos pilotams išbandyti „Gripen“ lėktuvus, tačiau kol kas atmeta galimybę perduoti Kyjivui bent vieną iš jų.
V. Zelenskis sakė, kad artimiausiomis savaitėmis bus imtasi atitinkamų veiksmų, siekiant padėti Ukrainai gauti tinkamus orlaivius.
„Rytoj ir poryt taip pat bus derybų su keliomis kitomis valstybėmis. Esu įsitikinęs, kad kartu su partneriais padarysime viską ir pasieksime atitinkamą rezultatą danguje, kad rusai ten neturėtų pranašumo“, – pareiškė jis.
Danija ir Nyderlandai penktadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos sutiko, kad šios šalys perduotų Ukrainai JAV pagamintų naikintuvų F-16.
Švedija teigia Ukrainai jau suteikusi 20 mlrd. kronų (1,7 mlrd. eurų) vertės karinę paramą, įskaitant artilerijos sistemas „Archer“, tankus „Leopard 2“ ir šarvuočius CV90.
V. Zelenskis su U. Kristerssonu ir kitais Švedijos pareigūnais susitiko Harpsunde, oficialioje ministro pirmininko vasaros rezidencijoje, esančioje už maždaug 120 km į vakarus nuo Stokholmo.
Vėliau jis ir pirmoji ponia Olena Zelenska susitiko su Švedijos karaliumi Carlu XVI Gustafu ir karaliene Silviamšioje vietovėje esančiuose rūmuose.
U. Kristerssonas pareiškė V. Zelenskiui užuojautą dėl išpuolio Černihive.
Rusijos raketos smūgį jis pavadino žiaurumo aktu, kuris „tik sustiprina būtinybę mums palaikyti jus visose jūsų kovose“.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai Ukrainoje:
- Per Rusijos raketos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo centrinėje aikštėje šeštadienį žuvo septyni žmonės, o 110 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnas;
- Rusija šeštadienį apšaudė šiaurinio Ukrainos miesto Černihivo centrą, kuris nuo praėjusių metų pirmųjų Maskvos invazijos mėnesių išvengė didelio masto išpuolių, pranešė šalies valdžia;
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariuomenės štabe pietiniame Rusijos mieste Rostove prie Dono susitiko su Maskvos puolimo Ukrainoje vadu, ankstyvą šeštadienio rytą pranešė Kremlius;
- Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, penktadienį viešėdamas Bukarešte, pareiškė, kad Kyjivas siekia palengvinti prekių vežimą į Rumuniją;
- Kyjivas penktadienį palankiai įvertino Jungtinių Valstijų sprendimą leisti Danijai ir Nyderlandams perduoti Ukrainai naikintuvus F-16, kai jos pilotai bus apmokyti jais naudotis.
