Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:59 | Žiniasklaida: „Mrija“ prieš karą turėjo būti perkelta į Vokietiją
Didžiausias pasaulyje transportinis lėktuvas „Mrija“, kurį okupantai invazijos į Ukrainą pradžioje sunaikino, dar prieš karą turėjo būti išskraidintas iš šalies. Legendinis lėktuvas turėjo skristi į Vokietijos Leipcigo-Halės oro uostą, rašo „Bild“.
„Karo išvakarėse įgula ir pilotai įlipo į visiškai užpildytą krovininį lėktuvą, tačiau, pasak kapitono Dmitrijaus Antonovo, aukščiausios vadovybės nurodymu jiems nebuvo leista pakilti“, – rašoma leidinyje.
Pažymima, kad siekiant apsaugoti lėktuvą Leipcigo-Halės oro uostas pasirengė likus mėnesiui iki karo. Nuo 2022 m. sausio 26 d. lėktuvui buvo užtikrinta stovėjimo vieta.
Oro uosto atstovas spaudai Uwe Schuchartas komentare leidiniui patvirtino, kad lėktuvų An-225 ir An-124 perkėlimas į Vokietiją buvo numatytas vasario 25 d.
Pasaulinio garso lėktuvas buvo sunaikintas Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje – 2022 m. vasario 27 d. – per okupantų oro ataką Gostomelio oro uoste.
23:33 | Zelenskis: Ukraina visada buvo Europa ir Rusijos bombos to nepakeis
Ukraina visada buvo Europos dalis ir jokios okupantų bombos to nepakeis, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
Ketvirtadienį V. Zelenskis Kyjive susitiko su Latvijos premjeru, pokalbio metu aptartas ir Ukrainos kelias į Europos Sąjungą (ES).
Anot Ukrainos prezidento, jo šalis visada buvo Europos dalis ir to nepakeis jokios rusų bombos.
„Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku. Padėkojau jam už naują gynybos paketą mūsų valstybei, už principingą paramą visais lygmenimis – nuo ginkluotės iki politikos, nuo sankcijų Rusijai iki teisinių klausimų.
Visada dirbame dviejose mūsų užsienio politikos srityse – europinėje ir euroatlantinėje. Su visais partneriais. Su oficialiais ir visuomenės veikėjais, su politikais ir visomis kitomis bendruomenėmis, kurios turi įtakos“, – sako jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad su Latvijos premjeru aptarė Ukrainos perspektyvas kelyje į ES ir NATO.
„Ukraina visada buvo Europa. Ukraina visada bus Europa. Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės. Tikrovės, kurią gina ukrainiečiai. Dėkoju visiems, kurie dabar kovoja prie Marinkos, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, Luhansko srityje, fronto linijose pietuose. Ačiū visiems, kurie moko Rusiją, kad atsakomybė už blogį yra neišvengiama“, – kalba V. Zelenskis.
22:58 | Zelenskis: okupantai atsakys už kiekvieną prarastą ukrainiečio gyvybę
Okupantai atsakys už kiekvieną atimtą ukrainiečių gyvybę, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius.
„Prieš metus Rusijos kariuomenė įvykdė vieną didžiausių šio karo nusikaltimų. Rusijos bombos sunaikino teatrą Mariupolyje. Pastatą, kuris buvo naudojamas kaip slėptuvė. Ten buvo moterų su vaikais, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių.
Okupantų sąmoningai sunaikintas civilinis objektas. Vis dar nežinome tikslaus žuvusiųjų skaičiaus. Šimtai žmonių? Tūkstantis? Šalia pastato esantys užrašai „Vaikai“ aiškiai rodė, į ką Rusija taikėsi. Vienas iš daugelio tokių taikinių. Už kiekvieną iš jų blogio valstybė bus laikoma atsakinga“, – vaizdo įraše kalba jis.
V. Zelenskis taip pat priminė, kad pernai kovą okupantai vis dar smūgiavo Ukrainos šiaurei, Charkivo sričiai, o pietuose turėjo visai kitokias pozicijas nei turi dabar.
„Tačiau jau tada mes pradėjome juos tramdyti. Ateis diena, ir mes išlaisvinsime Mariupolį. Visus mūsų pietus. Visus mūsų rytus. Lygiai taip pat, kaip išlaisvinome kitus savo miestus.
Ateis diena, ir bus tribunolas, kuris atneš teisingumą mūsų žmonėms. Tribunolas, kuris nubaus šį agresorių, kaip buvo baudžiami praeities agresoriai. Ateis diena, ir visi karo nusikaltimų prieš ukrainiečius vykdytojai atsidurs Tarptautinio baudžiamojo teismo ir nacionalinių teismų salėse“, – įsitikinęs prezidentas.
Anot jo, Ukraina atliks visą būtiną teisinį darbą, sutelks visus tam reikalingus partnerius.
„Tai jau daroma. Kiekvieną dieną artėjame prie teisingumo grąžinimo Ukrainai. Nebus įmanoma, kad Rašizmas liktų nenubaustas blogio. Bausmė ateis. Ir jei kokie nors teroristai tikisi kur nors ten pasislėpti... Tai nepavyks.
Visiems tiems, kurie bombardavo Ukrainą. Kurie degino mūsų kaimus, kurie bombardavo Ukrainos miestus... Ant Mykolajivo, ant Chersono, ant Nikopolio ir Marganeco, ant Zaporižios, ant Donbaso miestų, ant Charkivo, ant Charkivo srities. Visi tie, kurie vykdė teroristinius šaudymus į Černihivo ir Sumų sričių gyvenvietes... Visi tie, kurie atnešė karą į Donecką ir Luhanską. Visi tie, kurie bandė pavergti Krymą. Visi rašeivos bus patraukti atsakomybėn. Jie atsakys už kiekvieną atimtą ukrainiečių gyvybę“, – sako V. Zelenskis.
22:34 | Rusai apšaudė Kostiantynivką
Rusai ketvirtadienį dar kartą apšaudė Ukrainos Donecko srityje esančią Kostiantynivką, rašo UNIAN. Atakos metu buvo sužeisti šeši žmonės.
„Šiandien po pietų rusai du kartus smogė miestui kasetiniais šaudmenimis „Uragan“ – sužeisti šeši civiliai gyventojai, tarp jų – užsienio savanoris. Mažiausiai 19 namų, mokykla ir įmonė patyrė žalą“, – cituojamas Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.
Anot jo, nepaisant to, jog Kostiantynivka yra palyginti toli nuo fronto linijos, ji nuolat kenčia nuo okupantų apšaudymų.
21:50 | Švedija parduos artilerijos sistemą „Archer“ Jungtinei Karalystei
Švedija ketvirtadienį paskelbė apie susitarimą parduoti savo artilerijų sistemą „Archer“ Jungtinei Karalystei, todėl Londonas Ukrainai galės padovanoti savo senesnes savaeiges haubicas AS-90.
Švedijos vyriausybė išplatintame pareikškime nurodė, jog JK įsigys 14 „Archer“ vienetų.
Stokholmas sausį paskelbė, kad sistemą „Archer“ taip pat siųs tiesiogiai į Ukrainą, nenurodydamas konkretaus skaičiaus, o ketvirtadienį pranešė, kad atsiųs aštuonis vienetus.
Švedijoje sukurta sistema „Archer“ – tai automatizuota haubica, pritvirtinta prie visureigio, todėl ginklą nuotoliniu būdu valdo šarvuotoje kabinoje sėdinti įgula.
„Tokia artilerija, kaip „Archer“, kartu su šarvuočiais ir tankais didina Ukrainos gynybinius pajėgumus ir leidžia jiems atkovoti teritoriją“, – teigė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.
Jungtinė Karalystė teigia, kad 14 „Archer“ sistemų „laikinai pakeis dabartines 32 artilerijos sistemas AS-90, kurias JK padovanojo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“.
Londonas paskelbė, kad sausį siunčią AS-90 į Ukrainą.
Švedijos vyriausybė pranešė, kad iki šiol pažadėjo Ukrainai skirti 16,9 mlrd. kronų (1, 5 mlrd. eurų) karinės paramos.
Vasarį Švedija prisijungė prie daugybės Vakarų valstybių, kurios Kyjivui pažadėjo skirti sunkiosios ginkluotės, ir pasiūlė „apie 10“ savo tankų „Leopard 2“, taip pat oro gynybos sistemų „Iris-T“ ir HAWK.
21:26 | CNN: Rusija galėjo rasti numušto JAV drono nuolaužų
JAV mano, kad Rusija Juodojoje jūroje rado numušto amerikiečių drono nuolaužų, CNN pareiškė su šiuo klausimu susipažinęs JAV pareigūnas. Anot jo, galėjo būti rastos nuolaužos tokios kaip stiklo pluošto gabalėliai, nedidelės drono dalys.
Dar anksčiau šią savaitę JAV pranešė apie incidentą tarptautinėje erdvėje virš Juodosios jūros. Rusų naikintuvas atakavo amerikiečių droną, todėl jis sudužo.
Anot Joe Bideno administracijos, drono nuolaužos liko nieko vertos – JAV spėjo sunaikinti slaptą žvalgybinę informaciją prieš dronui nukrentant į vandenį.
„Mes padarėme taip, kad jie negalėtų išgauti nieko žvalgybiškai vertingo iš to drono liekanų, kad ir kokios liekanos būtų vandens paviršiuje“, – CNN trečiadienį sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby.
Anot JAV generolo Marko Milley, dronas atsidūrė giliai vandenyje.
„Tai JAV nuosavybė ir mes, mes šiuo metu tai paliksime, bet jis tikriausiai sudužo. Atvirai kalbant, tikriausiai nėra daug ką atgauti“, – sakė jis.
20:59 | Rusijoje nubaustas politikas, per Putino kalbą ant ausų užsikabinęs makaronus
20:27 | Zelenskio ir Kinijos lyderio derybos būtų naudingos – Baltieji rūmai
Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, jog Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo derybos būtų „geras dalykas“, tačiau įspėjo Pekiną, kad šis į konfliktą nežvelgtų „vienpusiškai“.
„Manome, kad būtų gerai, jei jiedu pasikalbėtų“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, paklaustas apie verslo dienraščio „Wall Street Journal“ paskelbtą pranešimą, kuriame teigiama, kad Kyjivo lyderis ketina pasikalbėti su Xi Jinpingu pirmą kartą nuo Kinijos sąjungininkės Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Mes remiame ir palaikome“ kontaktus, sakė J. Kirby. Bet jis perspėjo, kad Kinija neskatintų paliaubų Ukrainoje, teigdamas, kad tai paprasčiausiai prisidėtų prie Rusijos agresijos.
19:59 | Lenkijos sprendimas siųsti naikintuvus į Ukrainą neturės jokios įtakos – Baltieji rūmai
Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Lenkijos sprendimas tapti pirmąja šalimi, siunčiančia į Ukrainą naikintuvus MiG-29, „nekeičia“ JAV sprendimo nesiųsti savo pačių karo lėktuvų į Kyjivą.
„Tai nekeičia mūsų požiūrio dėl F-16“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, turėdamas omenyje JAV gaminamus naikintuvus.
Jis pridūrė, kad šis Lenkijos žingsnis neturės jokios įtakos.
19:13 | Rusai ruošiasi naujam puolimui: Ukraina įvardijo, kuriam miestui gresia pavojus
Rusijos kariai toliau šturmuoja Bachmutą ir ruošiasi atnaujinti Vuhledaro puolimą, ketvirtadienį vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN.
„Bachmuto kryptimi priešas toliau šturmuoja Bachmuto miestą. Mūsų gynėjai atrėmė priešo atakas Orechovo-Vasiljevkos, Bachmuto, Ivanivsko ir Hryhorivkos rajonuose“, – cituojama naujausia Ukrainos pajėgų ataskaita.
Anot štabo, rusai pastarąją parą apšaudė kelias Donecko srities gyvenvietes. Rusai taip pat pradėjo nesėkmingus Kamiankos, Avdijivkos, Marinkos ir kitų vietovių puolimus.
Kaip skelbiama ataskaitoje, rusai ruošiasi atnaujinti puolimą prieš Vuhledarą, esantį Donecko srityje. Jau pastarąją parą jis buvo apšaudytas.
Rusai taip pat surengė naujus Charkivo, Černihivo, Sumų ir Luhansko sričių apšaudymus, vykdė nesėkmingą puolimą Kreminos, Kupjansko, Lymano ir kitomis kryptimis.
Zaporižios ir Chersono kryptimis priešas ginasi.
18:38 | Nausėda sveikina Lenkijos sprendimą siųsti naikintuvų Ukrainai
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą su šalies sprendimu siųsti naikintuvų Ukrainai.
„Sveikinu prezidento Andrzejaus Dudos sprendimą siųsti naikintuvus Ukrainai. Tai – didelis pokytis, kuris reikšmingai sustiprins kovą prieš agresorių. Ryžtingumas išjudina kalnus. Tikra lyderystė priartins pergalę ir taiką Europai“, – savo „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė G. Nausėda.
A. Duda ketvirtadienį pranešė, kad Lenkija ketina perduoti Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29 artimiausiomis dienomis, o vėliau jų suteiks dar daugiau.
Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris trečiadienį sakė, kad kai kurios kitos šalys, turinčios orlaivių MiG, taip pat pažadėjo jų perduoti Kyjivui, tačiau konkrečių valstybių neįvardijo.
Šie žingsniai žymi lūžį Vakarams teikiant karinę paramą Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką prašė Vakarų rėmėjų pasidalyti naikintuvais, tačiau NATO sąjungininkės iki šiol išreiškė dėl to abejonių.
Prieš Rusijos invaziją Ukraina turėjo kelias dešimtis MiG-29, kuriuos paveldėjo žlugus Sovietų Sąjungai, tačiau neaišku, kiek jų liko, jau daugiau nei metus trunkant kovoms.
18:17 | Lietuva perduos Ukrainai 155 mm artilerijos amunicijos, visureigių – ministras
Lietuva perduos Ukrainai 155 mm artilerijos amunicijos, visureigių ir maisto davinių, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Naujas Lietuvos karinės paramos paketas Ukrainai apima 155 mm amuniciją, visureigius ir maisto davinius“, – tviteryje parašė A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad iš viso karinė Lietuvos parama Ukrainai netrukus pasieks beveik 450 mln. eurų.
Lietuva ginkluote Ukrainą pradėjo remti dar prieš Rusijos invaziją, taip pat apmoko ukrainiečių karius tiek šalies viduje, tiek prisidėdama prie kitų jų rengimo iniciatyvų užsienyje.
17:45 | Vokietija Ukrainai siųs dar karinės pagalbos
Vokietija paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, rašo UNIAN. Į paketą įeina 5 000 155 mm sviedinių, 155 mm didelio tikslumo valdoma amunicija, šaudmenys MARS II, du šakiniai krautuvai, 25 generatoriai, 500 SFP9 šautuvų, dvi palapinės.
17:29 | JAV parodė, kur gali būti numuštas amerikiečių dronas
JAV ketvirtadienį paskelbė žemėlapį, kuriame nurodė, kurioje maždaug vietoje buvo numuštas amerikiečių dronas MQ-9, rašo CNN.
JAV karinės oro pajėgos socialiniuose tinkluose pasidalijo žemėlapiu, kuriame pavaizduotos apytikslės vietos, kuriose amerikiečių dronas susidūrė su Rusijos naikintuvu ir kur nukrito.
The graphic below depicts approximations of the locations and times of the @usairforce MQ-9 Reaper collision and crash into the Black Sea. The video released earlier today by @US_EUCOM occurs at the middle plot point on the timeline. pic.twitter.com/nz8fTzL4ZG
REKLAMA— USAFE-AFAFRICA (@HQUSAFEAFAF) March 16, 2023
Primename, kad anksčiau ketvirtadienį JAV gynybos departamentas paviešino vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas šią savaitę įvykęs incidentas, kuomet Rusijos naikintuvas Su-27 kuru apipylė ir tuomet kliudė JAV droną „MQ-9 Reaper“, sugadindamas jo propelerį, virš Juodosios jūros.
„2023 metų kovo 14 dieną du Rusijos orlaiviai Su-27 nesaugiai ir neprofesionaliai perėmė JAV karinių oro pajėgų žvalgybos ir stebėjimo bepilotį orlaivį MQ-9, skridusį tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros. Rusijos Su-27 išpylė degalų ir trenkėsi į MQ-9 sraigtą, todėl JAV pajėgoms teko numušti MQ-9 tarptautiniuose vandenyse“, – rašoma po vaizdo įrašu, kuris buvo paskelbtas oficialioje Pentagono vizualinio turinio svetainėje.
16:56 | Kinija ragina Ukrainą ir Rusiją sėsti prie derybų stalo
Kinijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį paragino Kyjivą ir Maskvą kuo greičiau atnaujinti taikos derybas, sakydamas, kad Pekinas baiminasi, jog karas „gali paaštrėti ir tapti nekontroliuojamas“.
Pekinas „tikisi, kad visos šalys išlaikys ramybę, bus santūrios, kuo greičiau atnaujins taikos derybas ir sugrįš į politinio susitarimo kelią“, sakė užsienio reikalų ministras Qin Gangas savo kolegai iš Ukrainos Dmytro Kulebai, pridurdamas, kad „Kinija tikisi, jog Ukraina ir Rusija išsaugos dialogo ir derybų viltį“.
16:36 | Sprogimas prie Mariupolio: į orą išlėkė okupantų sandėlis
Ketvirtadienį Mariupolyje sprogo okupantų amunicijos sandėlis, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot minėto portalo, informaciją apie sprogimą patvirtino Mariupolio miesto taryba ir miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Kaip informuoja miesto taryba, sprogimas įvyko Malojanysolio kaime. Kaip pranešė vietos gyventojai, sprogo rusų šaudmenys.
Anot P. Andriuščenkos, tuo metu Mariupolyje girdėjosi oro gynybos sistemų darbo garsai. Po sprogimų link įvykio vietos okupantai pasiuntė sraigtasparnius.
Mero patarėjo teigimu, šį sandėlį rusai pastarosiomis savaitėmis atkakliai formavo.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 162 560 karių, 3 504 tankų, 6 810 šarvuočių, 305 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 145 dronų ir daugybės kitos technikos.
16:10 | Tyrimas: Rusija Ukrainoje įvykdė „daugybę karo nusikaltimų“
Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamas tyrimas nustatė, kad Rusija Ukrainoje įvykdė daugybę karo nusikaltimų, rašo „Sky news“.
Anot ataskaitos, tarp nusikaltimų – žmonių kankinimai, civilių žudymas ne mūšio metu ir vaikų deportavimas.
Tyrimo komisijos duomenimis, Rusijos pajėgos Ukrainoje vykdė beatodairiškas atakas ir nesiėmė būtinų priemonių Ukrainos gyventojams apsaugoti.
Ukraina ne kartą yra kaltinusi Rusiją vykdant karo nusikaltimus.
15:41 | Lenkija jau artimiausiomis dienomis perduos Ukrainai naikintuvų
14:52 | Pentagonas išplatino susidūrimo vaizdo įrašą
Ketvirtadienį JAV gynybos departamentas paviešino vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas šią savaitę įvykęs incidentas, kuomet Rusijos naikintuvas Su-27 kuru apipylė ir tuomet kliudė JAV droną „MQ-9 Reaper“, sugadindamas jo propelerį, virš Juodosios jūros.
„2023 metų kovo 14 dieną du Rusijos orlaiviai Su-27 nesaugiai ir neprofesionaliai perėmė JAV karinių oro pajėgų žvalgybos ir stebėjimo bepilotį orlaivį MQ-9, skridusį tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros. Rusijos Su-27 išpylė degalų ir trenkėsi į MQ-9 sraigtą, todėl JAV pajėgoms teko numušti MQ-9 tarptautiniuose vandenyse“, – rašoma po vaizdo įrašu, kuris buvo paskelbtas oficialioje Pentagono vizualinio turinio svetainėje.
Paviešintame įraše nematyti įvykių nei prieš, nei po susidūrimo.
14:20 | Lenkijos prezidentas žada Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29
Lenkija planuoja Ukrainai perduoti keturis naikintuvus MiG-29 artimiausiomis dienomis, o vėliau – dar daugiau, ketvirtadienį pareiškė lenkų prezidentas Andrzejus Duda.
13:59 | JAV generolo verdiktas – Putinui nebeįmanoma pasiekti savo tikslų kare
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiniai tikslai kare prieš Ukrainą nebėra pasiekiami.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley per spaudos konferenciją, kuri įvyko po „Ramstein-10“ susitikimo, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebeturi galimybės pasiekti savo tikslų kare Ukrainoje.
„Nepakankamai apmokytos, prastai valdomos, prastai aprūpintos Rusijos pajėgos pradeda neapgalvotus fronto puolimus ir per dieną pražudo šimtus. Pasauliui akivaizdu, o ir Putinui tai turėtų būti akivaizdu, kad politiniai tikslai, kuriuos Putinas užsibrėžė pasiekti prieš 384 dienas, nebegali būti pasiekiami tęsiant šį karą.
Putinas gali sustabdyti šį karą ir gali tai padaryti šiandien. Ir jis privalo tai padaryti“, – pridūrė M. Milley.
13:30 | Rusijoje nugriaudėjo sprogimas Belgorodo stotyje: valdžia pripažįsta, kad miesto apšaudymai intensyvėja
12:53 | JAV perspėjo Rusiją: mūsų lėktuvai skraidys visur, kur leidžia tarptautinė teisė
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies orlaiviai skraidys visur, kur leidžia tarptautinė teisė, ir perspėjo Rusiją elgtis atsargiai po to, kai vienas jos naikintuvas, kaip įtariama, numušė amerikiečių droną.
L. Austinas tai pareiškė netrukus po pokalbio telefonu su Rusijos kolega Sergejumi Šoigu.
Abu gynybos vadovai aptarė antradienį įvykusį incidentą virš Juodosios jūros, kai du Rusijos naikintuvai, kaip įtariama, persekiojo nepilotuojamą JAV žvalgybinį droną ir apgadino jo sraigtą, todėl orlaivis nukrito į vandenis.
Vašingtonas dėl incidento apkaltino rusų pilotų veiksmus, kuriuos pavadino neapgalvotais ir neprofesionaliais. Tuo metu Maskva neigė savo kaltę ir kaltino Vašingtoną regione vykdant konfliktą provokuojančius skrydžius.
„Jungtinės Valstijos ir toliau skraidys ir veiks visur, kur leidžia tarptautinė teisė“, – iškart po pokalbio su S. Šoigu žurnalistams sakė L. Austinas.
12:21 | Latvijos premjeras atvyko į Kyjivą
Į Kyjivą ketvirtadienį atvyko Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
Apie tai jis pranešė savo „Twitter“ paskyroje.
„Lankausi Kyjive, kad pakartočiau, jog Latvija tvirtai rems Ukrainą tiek laiko, kiek reikės. Ukrainos pergalė yra labai svarbi laisvai Europai“, – rašė jis.
K. Karinis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos parlamento pirmininku Ruslanu Stefančuku ir Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, kad aptartų tolesnę būtiną paramą Ukrainos kovai su Rusijos agresija ir Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO, naujienų agentūrai LETA pranešė ministro pirmininko biuras.
12:00 | Žiniasklaida: Prancūzija vilkina Ukrainos apginklavimą
Europos Sąjungos diplomatai kaltina Prancūziją sąmoningai lėtinant Ukrainos apginklavimo procesą, ES šalims bendrai perkant artilerijos sviedinius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Apie tai rašo britų leidinys „The Daily Telegraph“.
„Daugelis ES narių išreiškia nuomones, kurios skiriasi nuo Prancūzijos pozicijos. Jei norime veikti nedelsiant, o tai dabar būtina, labai svarbu leisti šią programą vykdyti ir ne ES veikiančioms bendrovėms (kalbama apie amunicijos įsigijimą už Bendrijos ribų – red.).
Kita vertus, Paryžius akivaizdžiai nori, kad ES leistų pinigus savo pramonėje, o ne paramai Ukrainai teikti“, – sakė leidinio šaltinis ES diplomatiniuose sluoksniuose.
Kaip rašoma publikacijoje, Prancūzijos atstovai reikalauja, kad užsakymus gaminti amuniciją gautų tik Europos karinio-pramoninio komplekso įmonės.
Tuo metu ES baigia sudaryti 2 mlrd. eurų vertės susitarimą dėl bendro Ukrainos ir Bendrijos valstybių narių amunicijos atsargų papildymo. Tikimasi, kad bendromis pastangomis ES šalys galės sudaryti didesnes sutartis ir įsigyti šaudmenų už mažesnę kainą. Į bendrą pirkimų planą įtraukiama ir Norvegija, kuri nėra ES narė.
Kovo 9 d. paaiškėjo, kad Prancūzija, Vengrija ir Bulgarija blokuoja ES sankcijas Rusijos branduolinės energetikos sektoriui, ypač korporacijai „Rosatom“.
11:30 | Izraelis priėmė svarbų sprendimą dėl ginklų perdavimo Ukrainai – žiniasklaida
Izraelis patvirtino gynybos srities eksporto licencijas, galinčias sudaryti sąlygas parduoti ginklų Ukrainai, naujienų portalui „Axios“ sakė trys izraeliečių ir ukrainiečių pareigūnai.
Pranešama, kad Izraelis pritarė licencijoms eksportuoti dronų slopinimo sistemas, galinčias padėti Ukrainai kovoti su Irano gamybos bepiločiais orlaiviais, Rusijos naudojamais prieš ukrainiečių miestus.
Pažymima, kad tai pirmas kartas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kai Izraelis pritarė eksporto licencijoms dėl galimo ginklų pardavimo Kyjivui.
11:07 | O. Scholzas: svarbu užtikrinti spartų šaudmenų tiekimą Ukrainai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį įspėjo, jog labai svarbu kuo greičiau aprūpinti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą naujais šaudmenimis.
„Labai svarbu, kad sparčiai tiektume Ukrainai būtinus šaudmenis“, – žemuosiuose parlamento rūmuose sakė O. Scholzas.
Jis pažadėjo, kad bus imtasi veiksmų per kitą savaitę įvyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.
10:32 | Lenkija skelbia išardžiusi rusų šnipų tinklą
Lenkijos kontržvalgyba išardė Rusijos šnipų grupuotę, ketvirtadienį pranešė lenkų gynybos ministras.
„Visas tinklas buvo išardytas“, – Lenkijos visuomeniniam radijui PR1 sakė Mariuszas Blaszczakas.
„Tai buvo šnipinėjimo grupė, grupė žmonių, kurie rinko informaciją tiems, kurie užpuolė Ukrainą“, – pridūrė jis.
09:57 | Žvalgyba: Medvedevas užsakė Italijos gynybos ministro nužudymą už 15 mln. dolerių
09:11 | DB: rusai Bachmute neteko didelio skaičiaus karių
Rusijos kariuomenė ir privati karinė kompanija „Wagner“, kaudamasi dėl Rytų Ukrainos miesto Bachmuto, neteko nuo 20 iki 30 tūkst. karių, įtraukiant ir sužeistus karius, teigia Ianas Stubbsas, Didžiosios Britanijos delegacijos ESBO vyresnysis patarėjas kariniais klausimais, per Saugumo bendradarbiavimo forumo susitikimą Vienoje, skelbia „Ukrinform“.
„Pastarąją savaitę matėme intensyvias kovas, o Rusijos Federacija tęsia puolimą Donbase. Rusija patiria itin didelių nuostolių. Nuo praėjusių metų gegužės vien Bachmuto srityje žuvo ir buvo sužeista nuo 20 000 iki 30 000 „Wagner“ ir eilinių Rusijos karių – tai didžiuliai žmonių nuostoliai, turint omenyje, kad Rusijai pavyko pasistūmėti tik 25 km“, – kalbėjo I. Stubbsas.
Anot britų karinio diplomato, tai reiškia, kad „kiekvienam nukeliautam kilometrui tenka daugiau nei 800 žuvusių ar sužeistų Rusijos karių, iš kurių didžioji dauguma yra „Wagner“ kovotojai“.
Atsižvelgiant į tai, anot I. Stubbso, „Wagner“ savininkui Jevgenijui Prigožinui darosi vis sunkiau papildyti savo karių pajėgas tam, ką jis vadino „mėsmale“ Rytų Ukrainoje.
08:24 | Oro pavojus
Ketvirtadienį visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos.
07:40 | Incidentą su dronu lėmė suintensyvėjusi JAV žvalgyba prieš Rusiją – Maskva
Rusijos gynybos ministras Pentagono vadovui trečiadienį pareiškė, kad incidentas su dronu įvyko dėl suaktyvėjusios Vašingtono žvalgybinės veiklos, pranešė Maskva.
Jungtinės Valstijos antradienį apkaltino Rusiją virš Juodosios jūros numušus vieną iš jų žvalgybinių dronų „Reaper“, susidūrusį su rusų naikintuvu Su-27.
Tai pirmas toks incidentas tarp Maskvos ir Vašingtono nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą.
07:00 | Kyjivas: Rusija per praėjusią parą sudavė Ukrainai dešimtis aviacijos smūgių
Rusija per praėjusią parą sudavė Ukrainai tris raketinius ir 29 aviacijos smūgius, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pranešime nurodoma, kad vienas raketinių smūgių buvo suduotas civilinės infrastruktūros objektui Charkivo mieste.
Kariškiai taip pat pranešė, kad rusai per praėjusią parą 79 kartus apšaudė iš salvinės raketų ugnies sistemų.
Generalinis štabas įspėjo, kad tolesnių apšaudymų tikimybė visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Rusija trečiadienį pranešė, kad bandydama sustiprinti ryšius su Pekinu ir Teheranu, kartu su Kinija ir Iranu pradėjo karinio jūrų laivyno pratybas Arabijos jūroje.
► Kyjivas trečiadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandymu išplėsti karą Ukrainoje po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas, Rusijos lėktuvams pabandžius jį perimti.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, savo vakaro kreipimesi į ukrainiečius komentuodamas tolesnę Bachmuto miesto gynybą pabrėžė, kad dėl to yra aiški bendra karinės vadovybės pozicija.