Irano prezidentas Pekine ketina surengti derybas su su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu ir tikisi, kad abi šalys pasirašys keletą „bendradarbiavimo dokumentų“, nurodė Teheranas.
Iranas ir Kinija palaiko glaudžius ekonominius ryšius, ypač energetikos, tranzito, žemės ūkio, prekybos ir investicijų srityje. 2021-aisiais abi valstybės pasirašė 25 metų strateginio bendradarbiavimo paktą.
Šiuo metu tiek Teheranas, tiek Pekinas patiria Vakarų spaudimą dėl savo pozicijos prieš beveik metus prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą klausimu, o dėl branduolinės programos Iranui jau taikomos didžiulės JAV sankcijos.
Iranas yra vienas iš nedaugelio likusių Maskvos sąjungininkų, dėl invazijos Rusijai patekus į didelę tarptautinę izoliaciją.
Vakarai kaltina Teheraną tiekiant Rusijai ginkluotus bepiločius orlaivius, kuriuos ji naudoja kare Ukrainoje; Iranas šiuos kaltinimus griežtai neigia.
Gruodį Vašingtonas pareiškė, kad Iranas ir Rusija palaiko glaudžius tarpusavio ryšius, taip pat ir kalbant apie tokią įrangą kaip sraigtasparniai, naikintuvai ir dronai, o dėl pastarųjų JAV paskelbė naujas sankcijas.
Maskvos karas Ukrainoje yra itin opus klausimas Pekinui, kuris bando užimti neutralią poziciją ir diplomatiškai remia savo strateginę sąjungininkę Rusiją.
„Tradicinė draugystė“
E. Raisi ir Xi Jinpingas pirmą kartą susitiko praėjusių metų rugsėjį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Uzbekistano mieste Samarkande, kur Irano prezidentas ragino stiprinti tarpusavio ryšius.
Šis E. Raisi vizitas į Kiniją yra pirmasis valstybinis Irano lyderio apsilankymas Kinijoje per daugiau nei 20 metų.
Pasak Irano valstybinės naujienų agentūros IRNA, šalies prezidentas dalyvaus susitiks su Kinijos verslininkais ir iraniečiais, gyvenančiais šioje valstybėje.
Kinija yra didžiausia Irano prekybos partnerė, sakė IRNA, remdamasi Irano muitinės tarnybų 10 mėnesių statistiniais duomenimis.
Irano eksportas į Pekiną siekė 12,6 mlrd. dolerių (11,77 mlrd. eurų), o iš Kinijos importuota prekių už 12,7 mlrd. dolerių (11,87 mlrd. eurų).
Pasak Irano valstybinės televizijos, E. Raisi šioje kelionėje lydi šalies užsienio reikalų ministras ir ekonomikos, kelių ir transporto, naftos, pramonės, kasybos ir prekybos bei žemės ūkio ministrai.
Be to, jo delegacijoje yra Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas politiniams reikalams ir Irano vyriausiasis derybininkas branduoliniais klausimais Ali Bagheri.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas teigė, kad E. Raisi susitiks su šalies premjeru Li Keqiangu ir aukščiausio rango įstatymu leidėju Li Zhanshu.
„Kiniją ir Iraną sieja tradicinė draugystė, todėl abi šalys strategiškai pasirinko stiprinti ir plėtoti Kinijos ir Irano santykius“, – teigė Wang Wenbinas.
Jis pridūrė, kad Pekinas norėtų „atlikti konstruktyvų vaidmenį stiprinant Artimųjų Rytų šalių vienybę ir bendradarbiavimą bei skatinant regiono saugumą ir stabilumą“.
Tai yra pirmasis E. Raisi vizitas į Kiniją praėjus kelioms dienoms po to, kai jis paskelbė apie pergalę visoje šalyje vykstančiame protestų judėjime, kurį sukėlė 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis areštinėje rugsėjo 16 dieną. Ji buvo suimta už tariamą moterų aprangos kodo pažeidimą.
Irano valdžios institucijos skelbia, kad per protestus, kurie Teherano paprastai vadinami riaušėmis, žuvo šimtai žmonių, įskaitant dešimtis saugumo darbuotojų, o tūkstančiai buvo suimti.
Naujienų agentūros AFP duomenimis, remiantis oficialiais pranešimais, teismai dėl protestų mirties bausmę yra skyrę 18 asmenų. Keturiems iš jų ši bausmė jau buvo įvykdyta, o tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.
