iranas

Per Izraelio smūgį į liūdnai pagarsėjusį Teherano Evino kalėjimą šios savaitės pradžioje žuvo 71 žmogus, sekmadienį pranešė Irano teismai, praėjus kelioms dienoms po to, kai paliaubomis baigėsi 12 dienų trukęs dviejų priešiškų valstybių karas. Pirmadienį per smūgį buvo sugriauta dalis Evino kalėjimo administracinio pastato. Evino kalėjimas – tai didelis, stipriai įtvirtintas kompleksas, kuriame, teisių gynimo grupių teigimu, laikomi politiniai kaliniai ir užsienio piliečiai.

Po smūgio Iranui kyla klausimas: kaip Vakarai reaguos į augančią diktatorinių valstybių koaliciją? Ar galime tikėtis dar daugiau propagandinių žinučių iš Rusijos, smerkiančių Vakarus, Ameriką ir Izraelį? Apie Iraną, bei diktatorių klubą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto (VU) Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas ir buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Kodėl Donaldas Trumpas ir Amerika taip stipriai remia Izraelį, o Ukraina lieka kovoti viena? Ar yra kokių nors esminių skirtumų tarp šių šalių ir kokie interesai slypi už šių sprendimų? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, saugumo ekspertas, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius.

Naujas karo eskalavimas tarp Izraelio ir Irano, taip pat JAV prezidento Donaldo Trumpo smūgiai Irano branduoliniams objektams vėl priminė apie vieną pavojingiausių klausimų pasaulio saugumo kontekste – kur ir kieno rankose šiandien yra branduoliniai ginklai. Branduolinė grėsmė sugrįžo į geopolitinį epicentrą, o vis mažėjantis branduolinio arsenalo skaidrumas ėmė kelti įtampą. D. Trumpas tvirtina „sunaikinęs“ kai kuriuos Irano branduolinius objektus, kai įsakė surengti smūgius 3 taikiniams.

Irane šeštadienį vyksta maždaug 60 žmonių, įskaitant kariuomenės vadus, žuvusių per karą su Izraeliu, valstybinės laidotuvės. Ceremonijos prasidėjo 8 val. vietos (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku sostinėje Teherane. Dėl laidotuvių nedirba vyriausybės įstaigos ir daugelis įmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad išgelbėjo ajatolą Ali Khamenei nuo nužudymo, ir griežtai sukritikavo Irano aukščiausiąjį lyderį už nedėkingumą.  Savo socialinėje platformoje „Truth Social“ JAV lyderis supeikė Teheraną už pareiškimus, kad Iranas esą laimėjo karą su Izraeliu, ir pareiškė, kad sustabdo darbą dėl galimo sankcijų sušvelninimo.

Iranas birželio 28 d. Teherane surengs, pasak jo, „istorines“ 60-ies per 12 dienų trukusį karą su Izraeliu žuvusių žmonių laidotuves, tarp šių asmenų – aukšto rango kariuomenės vadai ir branduolinės energetikos mokslininkai. Ceremonija prasidės 8 val. vietos (7.30 val. Lietuvos) laiku Revoliucijos aikštėje Teherano centre, o po to vyks laidotuvių procesija į Laisvės aikštę, esančią maždaug už 11 kilometrų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo atleisti transliuotojo CNN ir dienraščio „The New York Times“ žurnalistus, rengusius reportažus apie JAV smūgių Irane padarytą žalą. „Melagienas skleidžiantys žurnalistai iš CNN ir „The New York Times“ turėtų būti atleisti, tuojau pat!!! Blogi žmonės, turintys piktų kėslų“, – ketvirtadienį savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ visomis didžiosiomis raidėmis parašė D. Trumpas.

Iranas paprieštaravo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, paskelbusiam apie derybas su Teheranu kitą savaitę. Šiuo metu nėra planų susitikti su JAV atstovais, interviu valstybinei televizijai sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į Irano aukščiausiajį lyderį Ali Khamenei. Anot JAV prezidento, Ali Khamenei turėtų „sakyti tiesą“, kad Iranas yra „sumuštas iki kraujo“, rašo „Clash Report“....

Po JAV bombardavimų Irane Rusijos pasmerkimas JAV sukėlė daug klausimų – ar tai tik tušti žodžiai, ar ženklas apie didėjančią įtampą tarp šių galybių? Ši reakcija gali būti tik pradžia, rodanti, kad santykiai tarp Rusijos ir JAV tampa vis trapesni.

Izraelis, pasak kariuomenės vado Eyalo Zamiro, per 12 dienų karą prieš Iraną naudojo ir sausumos karius. „Visišką Irano oro erdvės“ bei „visų vietų, kuriose norėjome veikti“ kontrolę kariuomenė įgijo pasitelkdama karinės aviacijos „taktinius klaidinimo manevrus“, taip pat sausumos komandosų dalinius, sakė E. Zamiras kalboje per televiziją. Jis yra pirmasis kariuomenės atstovas, viešai pareiškęs, kad Izraelio kariai veikė Irano teritorijoje.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Kinija ketvirtadienį surengė Irano ir Rusijos gynybos ministrų susitikimą rytiniame pajūrio mieste Čingdao. Pekinas jau seniai siekia vaizduoti 10 narių turinčią Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO) kaip atsvarą Vakarų šalių vadovaujamiems blokams ir siekia stiprinti jos narių bendradarbiavimą politikos, saugumo, prekybos ir mokslo srityse.

Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovas trečiadienį padėkojo JAV Centrinės žvalgybos agentūrai (CŽA) už pagalbą vykdant bendras operacijas per neseniai vykusį 12 dienų trukusį karą su Iranu.

Preliminarūs žvalgybos vertinimai, pateikti Europos vyriausybėms, rodo, kad po JAV smūgių pagrindiniams Irano branduoliniams objektams, Irano urano atsargos iš esmės liko nepaliestos, rašo leidinys „Financial Times“, remdamasis dviem Europos pareigūnais. Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas nesugebėjo evakuoti branduolinių medžiagų iš giliai po žeme esančio objekto, kurį praėjusią savaitę bombardavo amerikiečių tolimojo nuotolio lėktuvai.

JAV įsikišimas palaikant Izraelio tikslą sustabdyti Irano branduolinę programą smarkiai pakeitė galios pusiausvyrą regione. Teheranas liko atsilikęs tiek karine, tiek politine prasme.

Donaldo Trumpo nurodymu suduoti smūgiai savaitgalį branduoliniams objektams Irane buvo brutaliausias veiksmas per abi JAV prezidento kadencijas ir 46 metus besitęsiantį šalies konfliktą su Islamo Respublika.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kitą savaitę surengs derybas su Iranu.  „Kitą savaitę ketiname kalbėtis su Iranu, galbūt pasirašysime susitarimą, nežinau“, – pareiškė JAV prezidentas.

 Įslaptintoje preliminarioje JAV žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Amerikos Iranui suduoti smūgiai Teherano branduolinę programą viso labo pristabdė keliems mėnesiams, o ne sunaikino, kaip teigia prezidentas Donaldas Trumpas. Antradienį JAV žiniasklaida citavo su Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) išvadomis susipažinusių asmenų žodžius, kad per savaitgalį įvykdytą antskrydį Irano centrifugos ar prisodrintojo urano atsargos sunaikintos nebuvo.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį per oficialią naujienų agentūrą IRNA paskelbtame kreipimesi į tautą pranešė apie „12 dienų karo pabaigą“. „Šiandien, po didvyriško mūsų didžios tautos pasipriešinimo, kurios ryžtas įeis į istoriją, esame liudininkai paliaubų sudarymo ir šio 12 dienų karo, kurį sukėlė Izraelio avantiūrizmas ir provokacijos, pabaigos“, – sakė M. Pezeshkianas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po 12 dienų trukusio konflikto su Iranu per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą paskelbė „istorinę pergalę“. „Mes pasiekėme istorinę pergalę“, – pasakė B. Netanyahu pradėdamas beveik 10 minučių trukusią kalbą.

JAV kariai visame Artimųjų Rytų regione yra pasirengę kovai, nes Iranas ir jo sąjungininkai grasina kerštu po neseniai paaštrėjusios įtampos. Irano ambasadorius ir nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Ženevoje, Ali Bahreini, birželio 19 d. „Euronews“ teigė, kad Teheranas smogs JAV, jei Vašingtonas „peržengs raudoną liniją“. Dauguma karo ekspertų mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – Irano ataka prieš JAV karines bazes regione.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pareiškė, kad jo šalis nesiekia įgyti branduolinių ginklų, bet toliau gins savo „teisėtas teises“, įsigaliojus paliauboms su Izraeliu.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pareiškė, kad Izraelis ir Jungtinės Valstijos „negali jėga primesti neteisingų siekių“, po 12 dienų trukusių kovų tarp Irano ir Izraelio įsigaliojus trapioms paliauboms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam paskambino ir pasisiūlė padėti išspręsti Irano ir Izraelio konfliktą, praneša „Fox News“. „Kaip žinote, Vladimiras man paskambino. Jis pasakė, ar galiu jums padėti su Iranu? Aš atsakiau: ne, man nereikia pagalbos su Iranu. Man reikia pagalbos su jumis. Ir aš tikiuosi, kad mes sudarysime susitarimą su Rusija, tai yra gėda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Kinija ir toliau gali pirkti iranietišką naftą, taip, regis, palengvindamas Teheranui anksčiau Vašingtono įvestas sankcijas. „Kinija dabar gali ir toliau pirkti Irano naftą. Tikėkimės, kad jie taip pat daug pirks iš JAV“, – rašė D. Trumpas savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“, pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Hagoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, jeigu įsigaliotų paliaubos tarp Izraelio ir Irano, būtų suduotas smūgis blogio ašies valstybėms. Anot jo, tolimesnė eskalacija reikštų dar vieną karštąjį židinį pasaulyje. „Irano branduolinės užmačios yra iš tikrųjų pavojingas reiškinys, turint galvoje, kad tai tikrai yra agresyvi valstybė.

Irano vyriausybė antradienį pareiškė, kad „ėmėsi būtinų priemonių“, kad užtikrintų savo branduolinės programos pratęsimą po JAV ir Izraelio smūgių, nukreiptų prieš jos objektus. „Ėmėmės būtinų priemonių ir vertiname smūgių padarytą žalą“, – sakė Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami per valstybinę televiziją transliuotame pareiškime.

JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pareiškė, kad nenori „režimo pokyčių“ Irane tęsiantis šios šalies konfliktui su Izraeliu, ir pridūrė, kad tai sukeltų chaosą. „Jei taip būtų, tai būtų, bet ne, aš to nenoriu. Norėčiau, kad viskas kuo greičiau nurimtų“, – sakė D. Trumpas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. „Režimo pakeitimas reiškia chaosą, o idealiu atveju mes nenorime matyti tiek daug chaoso“, – teigė jis.

Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių Iranui po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir izraeliečių ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pokalbio, antradienį pranešė jo biuras. D. Trumpas piktai apkaltino ir Iraną, ir Izraelį pažeidus jo vėlai pirmadienį paskelbtas paliaubas, tačiau po kelių valandų jis paskelbė, kad jos jau galioja. „Po prezidento Trumpo pokalbio su ministru pirmininku Netanyahu Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių“, – sakoma pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų paliaubų, padėtis dėl Izraelio konflikto su Iranu išlieka nestabili. Izraelis ir Iranas anksčiau antradienį pritarė D. Trumpo pasiūlytam paliaubų planui, kuriuo siekiama užbaigti 12 dienų trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Iranas ir Izraelis ilgai netrukus apkaltino vienas kitą pažeidus ryte paskelbtas paliaubas, kurios turėjo įsigalioti 8 val. 30 min.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienio vakarą JAV laiku paskelbdamas apie paliaubas tarp Izraelio ir Irano, nustebino net kai kuriuos aukštus savo administracijos pareigūnus, rašo laikraštis „The New York Times“. Oficialiais Baltųjų rūmų duomenimis, tarpininkauti tarp Izraelio ir Irano padėjo Kataras, teigiama toliau. Neįvardytas Baltųjų rūmų pareigūnas laikraščiui sakė, kad „derybose dėl paliaubų vaidmenį vaidino“ Kataro emyras Tamimas bin Hamadas Al Thanis.

Irano aukščiausioji saugumo institucija antradienį pareiškė, kad šalies pajėgos „privertė“ Izraelį „vienašališkai“ nutraukti ugnį, ir pridūrė, kad jos ir toliau išlieka budrios, kad atsakytų į „bet kokį agresijos aktą“. Kalbėdama apie „dievišką dovaną“, Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba teigė, kad Irano veiksmai prieš Izraelį lėmė „pergalę ir triumfą, privertusius priešą gailėtis, pripažinti pralaimėjimą ir vienašališkai nutraukti savo agresiją“. Irano pajėgos „tebėra budrios, su pir...

Vakarų sąjungininkai Rusiją, Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją laiko naująja autoritarinių valstybių ašimi, kuri vis labiau vienijasi ir remia viena kitą. Todėl Donaldo Trumpo sprendimas pulti Iraną gali išprovokuoti platesnio masto regioninį ar net pasaulinį karą. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos Rusija ir Kinija – galingiausios Teherano sąjungininkės.

Po JAV smūgio Irano branduolinių ginklų objektams, emocijos pradeda slūgti. Vis dėlto operacija aiškiai parodė Vladimirui Putinui, kokia trapi yra Rusijos oro gynyba, rašo „The Telegraph“. Taigi JAV ataka sukrės Rusijos kariuomenės pamatus. JAV smūgis turėtų kelti paniką Rusijoje Izraelio naikintuvai jau kurį laiką laisvai skraido Irano oro erdvėje. Didžiulis JAV smūgis be jokių sunkumų pasiekė tikslą ir tiksliai atakavo taikinius.

Irano valstybinė žiniasklaida skelbia, kad ugnies nutraukimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas primetė Izraeliui po Teherano „sėkmingo“ karinio atsako į „JAV agresiją“, rašo „Sky news“. Primename, kad Iranas pirmadienį surengė ataką prieš JAV karinę bazę Katare, atsakydamas į Amerikos smūgius Irano branduoliniams objektams savaitgalį. Naktį Irano valstybinė televizija pranešė, kad D. Trumpas vėliau „maldaudamas“ paprašė ugnies nutraukimo. Pats D. Trumpas pateikia kitą įvykių versiją.

Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė, kad naikina dėl konflikto su Iranu įvestus apribojimus viešiems susirinkimams, darbo vietoms ir švietimo įstaigoms po to, kai paliaubomis buvo pasiekta trapi 12 dienų trukusių kovų pabaiga.

Trijų Izraelio pareigūnų teigimu, Izraelis siekia greitai užbaigti savo operaciją Irane ir perdavė šią žinią Jungtinėms Valstijoms, tačiau daug kas priklauso nuo kito Irano žingsnio, rašo „Reuters“. Tuo tarpu kitų dviejų pareigūnų teigimu, Izraelio lyderiai bando parengti tikslią atsitraukimo strategiją, kuri užbaigtų kampaniją ir nutrauktų Irano raketų ir dronų atakas, siekiant išvengti nuolatinio apsikeitimo smūgiais.

Užsienio reikalų ministerija (URM) informuoja, kad tęsiantis įtampai Artimuosiuose Rytuose, atsinaujino kariniai veiksmai ir kelia pavojų platesniame regione. Atsižvelgiant į galimus sprendimus kai kuriose šalyse uždaryti oro erdvę, rekomenduojama Lietuvos piliečiams nevykti į Persijos įlankos šalis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad JAV smūgiai Iranui nėra teisėti, tačiau teigė, kad Prancūzija remia tikslą neleisti Teheranui kurti branduolinių ginklų. „Nors galime manyti, kad Irano branduolinių struktūrų neutralizavimas yra teisėtas, atsižvelgiant į mūsų bendrus tikslus (...), šie smūgiai nėra teisėti“, – sakė E. Macronas žurnalistams per vizitą Norvegijoje.

Po JAV smūgio Iranui, visoje Europoje – įskaitant ir Lietuvą – gali dar labiau šokti degalų kaina. Dėl pabrangusios naftos nuo konflikto pradžios Lietuvoje dyzelinas jau spėjo pabrangti 15, o benzinas 8 centais. Tiesa, tam, kad kainos dar labiau augtų, Iranas turi užblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Šis scenarijus, pasak ekonomistų, kol kas mažai tikėtinas. Rinkos ekspertai akcentuoja, kad Europai daug labiau turi rūpėti ne naftos, o dujų kaina.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Irano atsakas po JAV smūgio jo branduolinei programai priklausys nuo padarytos žalos masto. Tarptautinė bendruomenė – nuo JAV iki Europos – nerimauja ir svarsto galimo konflikto eskalacijos riziką ir išlieka diplomatiškai atsargi, tikėdamasi išvengti plataus masto karo.

Donaldui Trumpui giriantis, kad sunaikino pagrindinius Irano branduolinius objektus, Izraelis dar kartą smogė didžiausiai urano sodrinimo gamyklai. O Maskvoje – Putino ir Irano užsienio reikalų ministro susitikimas. Rusijos diktatorius iraniečius dedasi palaikantis, bet karinės pagalbos nesiūlo. Taip pat TV3 Žiniose – po Irano grasinimų blokuoti Hormūzo sąsiaurį reaguoja finansų rinkos: šokinėja naftos, dujų, aukso kainos.

Po itin slaptos karinės operacijos Irane į JAV grįžo septyni sunkiai aptinkami B-2 „Spirit“ bombonešiai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip bombonešiai leidžiasi netoli „Whiteman“ oro pajėgų bazės Misūryje – po 18 valandų trukusios misijos, per kurią, niekam nepranešus, buvo sunaikinti pagrindiniai Irano branduoliniai objektai Forde, Natanze ir Isfahane.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pabrėžė, kad Teheranui negali būti leista turėti branduolinio ginklo, Izraelio ir Irano kovoms tęsiantis jau 11 dieną. „Kalbant apie NATO poziciją dėl Irano branduolinės programos, sąjungininkai jau seniai sutarė, kad Iranas negali sukurti branduolinio ginklo“, – sakė M. Rutte prieš Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Izraelis tvirtai nusiteikęs tęsti kovą su Iranu, siekdamas susilpninti jo režimą. Ar raketų ir naikintuvų konfliktas neišsiplės į platesnį chaosą visame regione, ar galbūt pasaulyje? Apie Izraelio ir Irano konfliktą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja aviacijos ekspertas, ilgametis pilotas Kęstutis Zagreckas ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas pirmadienį paragino, kad jos inspektoriai galėtų sugrįžti į Irano branduolinius objektus ir įvertinti padėtį dėl prisodrinto urano atsargų. Jis taip pat paragino nutraukti karo veiksmus. Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę surengė masinius oro smūgius, kurie, Vašingtono teigimu, sunaikino Teherano branduolinę programą, nors kai kurie pareigūnai įspėjo, kad žalos mastas kol kas neaiškus.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas sakė, kad kariuomenė pirmadienį vėl atakuodama Irano sostinę taikėsi į liūdnai pagarsėjusį Teherano Evino kalėjimą. Kariuomenė „vykdo beprecedentės jėgos smūgius režimo taikiniams ir vyriausybės represijų agentūroms Teherano širdyje. Tarp taikinių (...) yra Evino kalėjimas (kuriame laikomi politiniai kaliniai ir disidentai) ir (...) papildomi su režimu susiję taikiniai“, – socialiniame tinkle „X“ sakė I. Katzas.