iranas

Iranas šeštadienį pareiškė, kad jo nebeįpareigoja suvaržymai branduolinei programai, nes baigė galioti 10-čiai metų pasirašytas svarbus Teherano ir pasaulio galių susitarimas. Nuo šiol „visos (susitarimo) sąlygos, įskaitant suvaržymus Irano branduolinei programai, ir susiję mechanizmai laikomi pasibaigusiais“, sakoma Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Iranas antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimas siekti taikos Artimuosiuose Rytuose nesuderinamas su Vašingtono veiksmais.  „JAV prezidento išreikštas taikos ir dialogo troškimas prieštarauja priešiškam ir nusikalstamam Jungtinių Valstijų elgesiui Irano tautos atžvilgiu“, – sakoma Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Iranas kol kas neketina atnaujinti derybų su Europos valstybėmis dėl savo branduolinės programos šalims sugrąžinus Teheranui sankcijas, pirmadienį pareiškė iraniečių Užsienio reikalų ministerija. „Šiame etape neplanuojame jokių derybų“, – sakė atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

Irano teismas pirmadienį nusprendė išteisinti šnipinėjimu kaltinamą Prancūzijos ir Vokietijos pilietį Lennartą Monterlosą, kuris buvo sulaikytas birželį per Irano ir Izraelio karą.

Trečiadienį Iždo departamentas pranešė, kad po JT sprendimo vėl įvesti apribojimus Teheranui, Jungtinės Valstijos pritaikė sankcijas įtariamam Irano ginklų įsigijimo tinklui, kuriuo naudodamasi šalis vykdo savo balistinių raketų programą.

Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas 71 Irano asmeniui ir organizacijoms, susijusioms su Teherano branduoline programa, tvyrant susirūpinimui, kad šalis kuria branduolinius ginklus. Rugpjūtį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija nusprendė atnaujinti plataus masto Jungtinių Tautų remiamas sankcijas Iranui, žlugus pastangoms atgaivinti įstrigusias diplomatines derybas dėl Teherano branduolinės programos.

Iranas antradienį paskelbė, kad 120 jo piliečių, deportuojamų iš JAV pagal prezidento Donaldo Trumpo antiimigracinę politiką, šią savaitę bus parskraidinti namo. „120 žmonių turėtų būti deportuoti ir parskraidinti namo per artimiausias porą dienų“, – naujienų agentūrai „Tasnim“ sakė Užsienio reikalų ministerijos konsulinių klausimų pareigūnas Hosseinas Noushabadi.

Žlugus bandymams išgelbėti branduolinį susitarimą su Iranu, Europos Sąjunga (ES) atnaujino sankcijas Teheranui.  Sankcijos apima priemones, draudžiančias Irano krovininiams lėktuvams leistis ES oro uostuose, taip pat draudimą atlikti techninę apžiūrą Irano krovininiams lėktuvams ar laivams, gabenantiems tam tikras medžiagas ar prekes, bei juos remontuoti, po atitinkamo sprendimo paskelbė šalių narių taryba.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį patvirtino, kad atnaujino griežtas sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos. Jungtinės Tautos (JT) šį žingsnį žengė savaitgalį. Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija – vadinamosios E3 valstybės – teigė, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, dar vadinamą Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA), kuriuo siekta užkirsti kelią Teheranui įgyti branduolinį ginklą.

Iranas pirmadienį pranešė įvykdęs mirties bausmę vyrui, apkaltintam šnipinėjimu Izraelio naudai – tai naujausias incidentas per Teherano vykdomą didžiausią egzekucijų bangą pastaraisiais dešimtmečiais. Iranas šį vyrą įvardijo kaip Bahmaną Choobiaslą. Jo byla anksčiau nebuvo minima nei šalies žiniasklaidoje, nei aktyvistų, stebinčių mirties bausmių vykdymą šalyje, pranešimuose.

Po tarptautinių sankcijų Iranui atnaujinimo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kala Kallas paragino tęsti pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą.  Sankcijų grąžinimas ir branduoliniai ribojimai negali būti diplomatijos pabaiga, pareiškė ji Briuselyje. ES, anot K. Kallas, laikosi nuomonės, kad tvarus branduolinio klausimo sprendimas įmanomas tik derybomis. Ir ji pati esą ketina toliau palaikyti dialogą su visomis susijusiomis šalimis.

Vėl įsigaliojus JT sankcijoms Iranui ir jo branduolinei programai, Islamo Respublika paskelbė apie „ryžtingą ir deramą“ atsaką. „Irano Islamo Respublika ryžtingai gins savo teises ir nacionalinius interesus. Į bet kokią priemonę, nukreiptą prieš žmonių interesus ir teises, bus reaguojama ryžtingai ir deramai“, – sekmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Teherane, komentuodama naktį vėl įsigaliojusias sankcijas. Iranas paragino tarptautinę bendruomenę priešintis JT sankcijoms.

Praėjus beveik dešimčiai metų po istorinio branduolinio susitarimo su Iranu, žlugus deryboms, vėl įsigaliojo JT sankcijos šaliai. Terminas Teheranui pasiekti susitarimą su derybų partnerėmis Vokietija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija baigėsi naktį į sekmadienį 2.01 val. Vidurio Europos laiku. Dabar vėl galiojančios priemonės, be kita ko, apima bendrą ginklų embargą, tolesnio urano sodrinimo draudimą bei daugybę sankcijų prieš atskirus asmenis ir organizacijas.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį pareiškė, kad Vašingtonas pareikalavo, jog Teheranas atiduotų visą savo prisodrintą uraną mainais į trijų mėnesių sankcijų atidėjimą, pabrėždamas, kad toks prašymas yra nepriimtinas. Prieš išvykdamas į Iraną, prezidentas žurnalistams Niujorke sakė, kad JAV „nori, jog mes perduotume jiems visą savo prisodrintą uraną, o mainais suteiktų trijų mėnesių sankcijų atidėjimą“. „Tai jokiu būdu nepriimtina“, – pabrėžė M. Pezeshkianas.

Jungtinėms Tautoms (JT) ketinant atnaujinti sankcijas Iranui, pastarasis atšaukia savo ambasadorius iš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK). Irano valstybinė naujienų agentūra ISNA išplatino Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad Irano ambasadoriai Berlyne, Paryžiuje ir Londone atšaukiami į Teheraną konsultacijoms dėl „neatsakingo“ šių trijų valstybių sprendimo vėl taikyti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Jungtinės Tautos (JT) gali vėl taikyti sankcijas prieš Irano ekonomikos ir karinį sektorių praėjus dešimtmečiui nuo tada, kai jos buvo atšauktos pasiekus tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, praneša BBC. Sankcijos gali atsinaujinti po to, kai rugpjūtį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, kaltindamos Iraną nesilaikant susitarimo.

Trečiadienį per valstybinę televiziją transliuotoje laidoje Irano žvalgybos tarnyba pranešė, kad iš Izraelio gavo slaptos informacijos. Pranešime teigiama, kad „duomenų lobyną“ sudaro informacija apie Izraelio ginklų projektus, netoli Dimonos esantį branduolinį objektą ir programose dalyvaujančių mokslininkų sąrašai.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, trečiadienį sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pakartojo, kad jo šalis nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo. „Dar kartą pareiškiu šiai asamblėjai, kad Iranas niekada nesiekė ir niekada nesieks pasigaminti branduolinės bombos“, – sakė M. Pezeshkianas Niujorke susirinkusiems pasaulio šalių lyderiams. „Mes nesiekiame branduolinių ginklų“, – pakartojo jis.

Iraniečių prezidentas antradienį pakartojo, kad Iranas nesiekia įgyti branduolinių ginklų po Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgių bei Europos galybių grasinimų įvesti jam sankcijas.  „Dar sykį šios asamblėjos akivaizdoje pareiškiu, kad Iranas niekada nesiekė ir niekada nesieks pasigaminti branduolinės bombos“, – sakė Masoudas Pezeshkianas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei antradienį pareiškė, kad Islamo Respublika nepasiduos spaudimui nutraukti urano sodrinimą.  „Amerikos pusė tvirtai pareiškė, kad Iranas neturi sodrinti (urano)“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė K. Khamenei.  „Mes nepasidavėme ir nepasiduosime (...) spaudimui šiuo ar bet kuriuo kitu klausimu“, – pabrėžė jis.

Jungtinės Valstijos į JT Generalinės Asamblėjos sesiją atvykusiai Irano delegacijai įvedė griežtus ribojimus. Pasak JAV valstybės departamento atstovo Tommy Pigotto, delegacijos nariai negalės laisvai lankytis didmeninės prekybos vietose ir prabangių prekių parduotuvėse. „Neleisime, kad Irano režimas sudarytų sąlygas Niujorke apsipirkti savo klerikaliniam elitui, kai iraniečiai kenčia skurdą, griūvančią infrastruktūrą ir didelį vandens bei elektros stygių“, – teigė atstovas.

Irano ir Europos valstybių ministrai antradienį Niujorke surengs derybas dėl Teherano branduolinės programos, pranešė prancūzų diplomatinis šaltinis. Derybos rengiamos, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai nubalsavus už sankcijų Iranui atnaujinimą dėl Teherano branduolinės programos.

Iranas pagrasino sustabdyti bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), jei Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija atnaujins Jungtinių Tautų ( JT) sankcijas šaliai. Toks trijų Europos valstybių veiksmas „faktiškai nutrauks bendradarbiavimą su institucija“, sakoma šeštadienį Irano valstybinės televizijos paskelbtame šalies Nacionalinės saugumo tarybos pranešime.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė, kad Europos valstybėms pateikė „sąžiningą ir subalansuotą“ branduolinį pasiūlymą. Šiuo pasiūlymu Iranas siekia išvengti Jungtinių Tautų (JT) sankcijų grąžinimo.

Kinijoje startavo 3x3 jaunimo Pasaulio taurė, kurioje grumiasi jaunesni nei 23-ejų atletai. Dviem pergalėmis A grupės kovas pradėjo Lietuvos rinktinė (2/0), kuriai atstovauja Rokas Jocys, Kajus Leliukas, Jokūbas Rubinas ir Nojus Vaivada. Pirmajame susitikime lietuviai 17:15 palaužė vienus turnyro autsaiderių Iraną (0/2). 7 taškus šiame mače pelnė K.Leliukas, po 4 – R.Jocys ir J.Rubinas, 2 – N.Vaivada. Varžovų gretose su 7 taškais išsiskyrė Amirhosseinas Yazarloo.

Iranas trečiadienį anksčiau šią savaitę JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio išsakytą kritiką dėl Teherano raketų programos pavadino nesąmone. „Jis kalbėjo nesąmones“, – žurnalistams pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį susisieks su Irano ministru Abbasu Araghchi aptarti Teherano branduolinės programos, pranešė vienas prancūzų diplomatijos šaltinis naujienų agentūrai AFP. Telefoninis pokalbis rengiamas praėjusį mėnesį Europos valstybėms nustačius 30 dienų terminą sankcijoms vėl įsigalioti, jei nepavyks susitarti dėl Irano branduolinės programos.

 Irano valdžia trečiadienį pakorė vyrą, nuteisusi jį už šnipinėjimą Izraelio žvalgybos agentūrai „Mossad“, pranešė teismų sistema. „Babakui Shahbazi šįryt buvo įvykdyta mirties bausmė pakariant, po tinkamo teisinio proceso ir Aukščiausiajam Teismui patvirtinus jo nuosprendį“, – pranešė teismų sistemos naujienų svetainė „Mizan Online“. Kelios nevyriausybinės organizacijos sako, kad Irano valdžia per represijų bangą po 12 dienų karo su Izraeliu sulaikė šimtus žmonių ir įvykdė dešimtis egzek...

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį paragino musulmoniškas šalis nutraukti ryšius su Izraeliu. Taip jis kalbėjo prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, rengiamą reaguojant į precedento neturintį smūgį, nukreiptą prieš islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ narius Kataro sostinėje.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis ketvirtadienį paskelbė, kad jo prisodrinta branduolinė medžiaga liko „po neseniai vykusio karo su Izraeliu metu apgriautų objektų griuvėsiais“. „Visa mūsų medžiaga yra... po susprogdintų objektų griuvėsiais“, – duodamas per televiziją parodytą interviu sakė A. Araghchis, pridurdamas, kad Irano atominės energijos organizacija vertina atsargų būklę ir galimybes jomis naudotis.

Iranas kol kas atsisako suteikti prieigą prie branduolinių objektų Jungtinių Tautų (JT) inspektoriams, trečiadienį transliuotame interviu teigė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, nors abi pusės susitarė atnaujinti bendradarbiavimą. „Remiantis šiuo susitarimu, šiuo metu TATENA inspektoriams nesuteikiama galimybė patekti“ į objektus, valstybinei televizijai sakė A. Aragchi, turėdamas omenyje Tarptautinę atominės energijos agentūrą.

Irano vyriausybė pirmą kartą po karo su Izraeliu nusprendė atnaujinti derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl savo branduolinės programos, teigiama pirmadienį žiniasklaidoje pasirodžiusiame pranešime. Toks sprendimas buvo priimtas sekmadienį, rašo dienraštis „Farikhtegan“. Vyriausybė šios informacijos kol kas oficialiai nepatvirtino.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) – NATO nepriklausančių šalių aljansas, be kita ko, vienijantis Kiniją, Rusiją ir Indiją – pasisakė prieš prievartą prekybos klausimu ir pasmerkė atakas prieš savo nares. ŠBO valstybės atmeta vienašališkas prievartos priemones, įskaitant ir „ekonomines priemones“, sakoma pirmadienį paskelbtame bendrame pareiškime, – taip, regis, reiškiami priekaištai dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų. D. Trumpas neseniai iki 50 proc.

Iranas neketina keisti savo pozicijos branduoliniame ginče, nors jam gresia JT sankcijų atnaujinimas. „Nors nesame sankcijų draugai, tačiau ir šį kartą iraniečiai nei imsis ribojimų, nei nusileis“, – savaitiniame kabineto posėdyje sakė viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas, kurį cituoja naujienų agentūra „Isna“. Be to, esą kyla teisinių abejonių, ar vadinamosios E3 šalys – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – apskritai galėjo JT Saugumo Taryboje aktyvuoti vadinamąjį „Snapback“ mechani...

Jemeno hučių grupuotė šeštadienį patvirtino pranešimus, kad per Izraelio aviacijos smūgį, šią savaitę suduotą sukilėlių kontroliuojamoje sostinėje Sanoje, žuvo su Iranu susijusios smogikų grupuotės ministras pirmininkas ir kiti oficialūs asmenys. Sukarintos grupuotės pranešime, kurį perdavė hučių kontroliuojama naujienų agentūra „Saba“, teigiama, kad ketvirtadienį per Izraelio smūgį žuvo ministras pirmininkas Ahmedas al-Rahawi ir dar keli ministrai.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija įspėjo gyventojus dėl kelionių į Iraną. Be to, ji paragino Vokietijos piliečius išvykti iš šalies. Vokietijos ambasada šiuo metu gali tik ribotai teikti kosulinę pagalbą, pranešė ministerija. URM šį pareiškimą paskelbė paaštrėjus branduoliniam ginčui su Iranu ir Vokietijai, Prancūzijai bei Didžiajai Britanijai nusprendus dėl pakartotinių Irano nusižengimų branduolinei sutarčiai aktyvuoti JT sankcijų atnaujinimo Teheranui mechanizmą.

E3 šalims inicijavus galimą JT sankcijų Iranui atnaujinimą, Islamo Respublikos parlamentas planuoja įstatymą, numatantį šalies pasitraukimą iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. „Įstatymo projektas įtrauktas į darbotvarkę, kitą savaitę vyks įstatyminis jo peržiūrėjimo ir priėmimo procesas“, – naujienų agentūrai „Tasnim“ sakė parlamentaras Hosseinalis Hadjideliganis. Jis taip pat pareiškė, kad dėl galimo JT sankcijų grąžinimo tolesnės branduolinės derybos neturi prasmės.

Rusija pasmerkė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos sprendimą atnaujinti sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos, rašo „Evropeiskaja pravda“. Apie tai pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, nurodydama, jog „kategoriškai smerkia“ šiuos Europos šalių veiksmus ir paragino tarptautinę bendruomenę juos atmesti.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pareiškė, kad per ateinančias savaites reikia ieškoti galimybės rasti diplomatinį sprendimą dėl Irano branduolinės programos, Europos valstybėms išvakarėse pradėjus skaičiuoti 30 dienų terminą sankcijoms atnaujinti. „Su šiomis 30 dienų pereiname į naują etapą, kuris dabar suteikia mums ir galimybę iš tikrųjų rasti diplomatinių būdų sprendimui rasti“, – žurnalistams sakė K. Kallas.

Tarptautiniai branduoliniai inspektoriai po daugiau kaip septynių savaičių pertraukos grįžo į Iraną. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai tęs savo darbą, tačiau kol kas dar nesuderintos visos detalės tarp TATENA Vienoje ir Islamo Respublikos, interviu TV sakė organizacijos vadovas Rafaelis Grossis. Inspektoriai iš Irano išvyko po Izraelio ir JAV smūgių šalies branduoliniams objektams.

 Valstybinė žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad Irano pajėgos per reidą neramioje pietryčių dalyje nukovė 13 kovotojų.  Teigiama, kad jie buvo grupuotės, kuri, kaip įtariama, neseniai įvykdė išpuolį prieš policiją, nariai.  „Iki šiol Sistano-Baludžistano provincijoje nukauta 13 teroristų, dar keli buvo sulaikyti“, – valstybinės televizijos išplatintame pareiškime teigė Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC).  Reidai buvo vykdomi Iranšahre, Chaše ir Saravane.

 Iranas antradienį pareiškė dedantis visas pastangas išvengti sankcijų, kurias Europos valstybės grasino įvesti pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, atnaujinimo.

Iranas antradienį pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, Australijai išsiuntus jo ambasadorių dėl kaltinimų, kad Teheranas atsakingas už antisemitinius padegimus Sidnėjuje ir Melburne.

Australų ministras pirmininkas Anthony Albanese'is antradienį apkaltino Teheraną surengus mažiausiai du antisemitinius išpuolius Australijoje ir pareiškė, kad šalis nutraukia diplomatinius santykius su Iranu. Premjeras teigė, kad Australijos žvalgybos tarnybos susiejo Iraną su išpuoliais prieš vieną Sidnėjaus restoraną ir Melburno sinagogą. Prieš pat šį pranešimą Australijos vyriausybė pranešė Irano ambasadoriui Ahmadui Sadeghi, kad jis bus išsiųstas.

Iraniečių valstybinė žiniasklaida pranešė, kad antradienį numatytos Irano branduolinės derybos su Europos galybėmis vyks Ženevoje. „Antradienį Iranas ir trys 2015 metų branduolinio susitarimo Europos šalys kartu su Europos Sąjunga Ženevoje surengs naują derybų ratą užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygmeniu“, – pirmadienį pranešė valstybinė televizija.

Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Iranas kreipėsi į Baltarusiją prašydamas pagalbos atkurti per konfliktą su Izraeliu sugadintas oro gynybos bei elektroninės kovos sistemas. Slaptuose Minsko ir Teherano susitikimuose, pasak tarnybos, buvo aptartas ir karinis bei techninis bendradarbiavimas, nors oficialiai akcentuota tik prekyba bei investicijos. Karas tarp Irano ir Izraelio prasidėjo birželio 13 d., o birželio 24 d. abi šalys susitarė dėl ugnies nutraukimo.

Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai penktadienį su Irano kolega telefonu aptars branduolines derybas. Be vadinamosios E3 šalių grupės ministrų pokalbyje dalyvaus ir ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra „Irna“. Ginče dėl prieštaringai vertinamos Irano branduolinės programos E3 ir Irano atstovai prieš beveik mėnesį susitiko pokalbių Stambule. Tikslas buvo padidinti diplomatinį spaudimą Islamo Respublikai.

Teherano teigimu, karas tarp Irano ir Izraelio gali vėl prasidėti „bet kuriuo metu“. „Turime visad būti pasiruošę konfrontacijai – šiuo momentu mes net neturime paliaubų susitarimo“, – pirmadienį sakė Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas. Izraelis birželį Irane atakavo branduolinius ir karinius objektus, taip pat gyvenamąsias teritorijas, taip sukeldamas 12 dienų trukusį karą.

Iranas planuoja artimiausiomis dienomis surengti dar vieną derybų su Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija ratą, pirmadienį Teherane pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei, tačiau nepasakė, kada tiksliai šis susitikimas įvyks ir neįvardijo galimos vietos.