iranas

Rusija ir Iranas penktadienį per iraniečių prezidento Masoudo Pezeshkiano vizitą Maskvoje pasirašys „visapusiškos strateginės partnerystės“ sutartį, pirmadienį pranešė Kremlius. „Sausio 17 dieną Vladimiras Putinas surengs derybas su Irano Islamo Respublikos prezidentu Masoudu Pezeshkianu, kuris atvyks į Maskvą su oficialiu vizitu“, – pranešė Kremlius.

Iranas pirmadienį pranešė pradedantis tiesioginius privačių oro linijų skrydžius į Europą – praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai pagrindinis vežėjas „Iran Air“ dėl ES sankcijų sustabdė savo vykdomus europinius maršrutus. „Skrydžiai į Europą bus atnaujinti sausio 31 d. maršrutu Paryžius-Teheranas, kurį vykdys privati oro linijų bendrovė „Iran Airtour“, – pranešė Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Hosseinas Pourfarzaneh, kurį pacitavo oficiali naujienų agentūra IRNA.

Iranas sausio 13 dieną Šveicarijoje surengs branduolines diskusijas su Prancūzija, Jungtine Karalyste (JK) ir Vokietija, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, cituodama Užsienio reikalų ministerijos pareigūną. „Naujas Irano ir trijų Europos šalių derybų raundas įvyks sausio 13 dieną Ženevoje“, – nurodė užsienio reikalų ministro pavaduotojas teisės ir tarptautiniams reikalams Kazemas Gharibabadis, sakė naujienų agentūra ISNA.

Ketvirtadienį Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani iškvietė Irano ambasadorių Romoje dėl italų žurnalistės sulaikymo ir įkalinimo prieš dvi savaites Teherane. „Vyriausybė nuo pirmosios Cecilios Salos arešto dienos nenuilstamai dirba, kad parvežtų ją namo, ir mes reikalaujame, kad būtų gerbiamos visos jos teisės. Nepaliksime Cecilios ir palaikysime jos tėvus, kol ji nebus paleista“, – socialiniame tinkle X parašė A. Tajani.

Iranas pirmadienį patvirtino, kad „už įstatymo pažeidimą“ suimta italų žurnalistė Cecilia Sala, pranešė valstybinė žiniasklaida – Italija šį veiksmą pavadino „nepriimtinu“. „Italijos pilietė Cecilia Sala 2024 m. gruodžio 13 dieną atvyko į Iraną su žurnalistine viza ir 2024 m. gruodžio 19 dieną buvo suimta už Irano Islamo Respublikos įstatymų pažeidimą“, – teigė oficialioji naujienų agentūra IRNA, cituodama Kultūros ministerijos pareiškimą ir nepateikdama išsamesnės informacijos.

Rusams nepavyko apsirūpinti dideliu savižudžių dronų „Šahed“ iš Irano kiekiu ir vargu, ar iraniečiai, jų pačių „energetikos sistemai griūvant“, imtų didinti šių bepiločių orlaivių gamybos apimtis. Apie tai kalbėdamas per televiziją pranešė Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko.

Policija Irane sulaikė Italijos žurnalistę, penktadienį paskelbė Italijos užsienio reikalų ministerija. Italijos ambasada ir konsulatas Teherane nurodė, kad stebi Cecilia‘os Sala atvejį, o Romos ambasadorė Teherane Paola Amadei ją aplankė, kad patikrintų, kokiomis sąlygomis ji laikoma. Anot dienraščio „La Repubblica“, ši žurnalistė Irane praleido apie 10 dienų ir ruošėsi grįžti į Italiją, kai buvo sulaikyta.

Irane devyni žmonės žuvo ir dar 13 buvo sužeisti per avariją netoli Zahedano, autobusui susidūrus su degalų sunkvežimiu, pranešė Raudonojo pusmėnulio Sistano ir Beludžistano provincijoje vadovas, jį citavo oficiali naujienų agentūra IRNA. Šeštadienį Irano vakarinėje Lorestano provincijoje autobusui nukritus į tarpeklį žuvo 10 žmonių. Irane kelių eismo saugumo rodikliai yra prasti – nuo pernai kovo iki šių metų kovo per eismo įvykius žuvo daugiau nei 20 tūkst.

Iranas sustabdė kelių elektrinių eksploatavimą dėl kuro trūkumo, kuris dar labiau paaštrėjo, kai užėjus šalčiams išaugo paklausa. Šalis yra energetikos milžinė ir turi vieną didžiausių pasaulyje gamtinių dujų rezervų, tačiau pastarosiomis savaitėmis buvo priversta riboti elektros tiekimą ir uždaryti mokyklas bei valstybines įstaigas.

Irano dainininkė Parastu Ahmadi buvo suimta už pasirodymą be hidžabo. Pranešama, kad tarp sulaikytų asmenų buvo ir du jos grupės nariai. Internete pasirodė daugybė žinučių, palaikančių dainininkę ir jos kolegas, rašoma MSN. Pasak  „Associated Press“, P. Ahmadi buvo suimta šeštadienį Sario mieste, Irano Mazandarano provincijos sostinėje. Dainininkė internete paskelbė įrašą, kuriame dainavo be hidžabo, o tai prieštarauja Irano įstatymams. Įrašas surinko daugiau kaip 1,6 mln.

Irano vyriausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei dėl Basharo al-Assado režimo griūties Sirijoje apkaltino savo mirtinas priešes Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Negali būti jokių abejonių, kad tai, kas įvyko Sirijoje, yra bendro Amerikos ir sionistų plano rezultatas“, – trečiadienį sostinėje Teherane pasakė A. Khamenei, kurio žodžius citavo valstybinis radijas. A. Khamenei teigimu, Iranas turi įrodymų šiems kaltinimams pagrįsti.

Iranas planuoja gerokai padidinti labai prisodrinto urano gamybos apimtis, konfidencialioje ataskaitoje, su kuria pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP, penktadienį nurodė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija. Atnaujintas Irano Fordo gamyklos projektas rodo, kad dėl projekto pakeitimų „būtų gerokai padidintas iki 60 proc. prisodrinto urano gamybos tempas“, sakoma Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitoje.

Iranas penktadienį naudodamas savo sukurtą palydovų nešėją sėkmingai iškėlė į orbitą sunkiausią savo kosminį krovinį, kurį sudaro palydovas ir kosminis vilkikas, pranešė oficialioji žiniasklaida. Anot valstybinės televizijos, 300 kg sveriantį krovinį sudaro telekomunikacijų palydovas „Fakhr-1“ ir kosminis vilkikas „Saman-1“. „Saman-1“ yra „orbitinė perdavimo sistema“, skirta palydovams perkelti iš žemesnių orbitų į aukštesnes, nurodo Irano kosmoso tyrimų centras.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį Damaske susitiko su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu. Tai buvo pirmas Sirijos lyderio susitikimas po žaibiško sukilėlių puolimo Alepe. Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad per susitikimą A. Araghchi ir B. al Assadas „aptarė dvišalius santykius ir regioninius pokyčius“. B. al.

Iranas, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija susitarė artimiausiu metu tęsti diplomatinį dialogą, sakė aukšto rango iraniečių diplomatas po penktadienį vykusių derybų dėl Teherano branduolinės programos. „Esame tvirtai pasiryžę siekti savo žmonių interesų, ir pirmenybę teikiame dialogo ir įsitraukimo keliui“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas teisės ir tarptautiniams reikalams Kazemas Gharibabadi.

Izraelis, pasak Irano generalinio štabo vado Mohammedo Bagherio, savo oro antskrydžiais prieš mėnesį peržengė raudonas linijas. „Reaguosime į pastarąją sionistinio režimo agresiją atsaku, pranokstančiu jų vaizduotę“, – vadams sakė generolas majoras, kurį cituoja naujienų agentūra „Isna“. Pastarąjį kartą Izraelis spalio pabaigoje Irane sunaikino karinių taikinių, įskaitant dalį oro gynybos ir raketų pramonės.

Irano remiami „Hezbollah“ kovotojai, Izraelio kariuomenės duomenimis, iš Libano į Izraelio teritoriją paleido 150 raketų. Nuo ankstyvo ryto daugelyje regionų aidėjo pavojaus sirenos – ne tik Izraelio šiaurėje, bet ir šalies centrinėje dalyje bei Tel Avive. Per šias atakas yra sužeistųjų. Vien tik į pakrantės Haifos miestą bei Vakarų Galilėjos regioną, kariuomenės duomenimis, per kelias minutes paleista apie 30 raketų, dalis kurių buvo numušta.

Europos Sąjunga pirmadienį išplėtė sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos karui Ukrainoje, be kita ko, pritaikydama jas laivams ir uostams, naudojamiems dronams ir raketoms gabenti. 27 valstybių blokas susitarė uždrausti bet kokius sandorius su uostais, „naudojamais Irano bepiločiams orlaiviams ar raketoms arba susijusioms technologijoms ir komponentams perduoti Rusijai“, sakoma pareiškime, paskelbtame ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje.

Iranui nereikalingos rusiškos oro gynybos sistemos S-400, nes jų pačių gamybos karinė technika yra daug geresnė, pareiškė Islamo revoliucinės gvardijos korpuso aukštas pareigas užimantis karininkas, rašoma „The Moscow Times“. Praėjusį mėnesį Rusijos oro gynybos sistemos nesugebėjo atremti Izraelio raketų atakos.

Irano atstovai dalyvavo Rusijai paleidžiant pirmuosius savižudžių dronus „Shahed“ į Ukrainos miestus, nes iš pradžių beveik niekas iš rusų nemokėjo valdyti šių ginklų. Tai interviu Ukrainos radijui sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainos žvalgybos duomenimis, Irano atstovai dalyvavo rengiant pirmąsias žudymo atakas „Shahed“ dronais prieš Ukrainos miestus, nes iš pradžių beveik niekas iš rusų nemokėjo valdyti šių ginklų“, – sakė jis.

Irano banko korteles dabar galima naudoti Rusijoje, pranešė valstybinė televizija, nes abi šalys susiejo savo bankų sistemas, kad atremtų sankcijas. Irano bankai nuo 2018 m. yra atkirsti nuo tarptautinės finansinių pranešimų paslaugos SWIFT, valdančios daugumą operacijų visame pasaulyje. Tai dalis sankcijų, vėl įvestų Iranui Jungtinėms Valstijoms 2015 m. pasitraukus iš svarbaus branduolinio susitarimo.

Pasaulis laukia, kad būsimoji Donaldo Trumpo vadovaujama JAV vyriausybė nedelsdama nutrauktų Izraelio karus su „Hamas“ ir „Hezbollah“, arabų ir islamo šalių aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį pareiškė Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas.

Sekmadienį per „teroro išpuolį“ neramumų krečiamuose šalies pietryčiuose žuvo mažiausiai penki Irano saugumo pajėgų nariai, pranešė vietos žiniasklaida.

 Iranas ketvirtadienį Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose pavadino galimybe Jungtinėms Valstijoms iš naujo įvertinti ankstesnę „neteisingą politiką“.  JAV prezidento rinkimuose viceprezidentę Kamalą Harris įveikęs ir sausį į Baltuosius rūmus sugrįšiantis D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją Iranui taikė „maksimalaus spaudimo“ politiką.

Rusijos raketa antradienį ryte į Žemės orbitą pakels du privačių Irano bendrovių sukonstruotus palydovus, pranešė Irano ambasada Maskvoje, pasveikindama glaudų Maskvos ir Teherano bendradarbiavimą kosmoso srityje. Vykstant Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje ir konfliktui Vidurio Rytuose, abi šalys sustiprino tarpusavio santykius prekybos ir kitose srityse, o palydovų paleidimas į erdvę yra tik vienas klestinčios jų partnerystės pavyzdys.

Pirmadienį Iranas įvykdė egzekuciją šalies žydų mažumos nariui, nuteistam už žmogžudystę, pranešė nevyriausybinė organizacija. Arvinas Ghahremani buvo pakartas kalėjime vakariniame Kermanšaho mieste, jis buvo nuteistas už žmogžudystę per muštynes gatvėje, pranešė Norvegijoje įsikūrusi Irano žmogaus teisių organizacija.

Iranas sustiprino priešišką retoriką, taip pat ir diplomatiniais kanalais su kitomis arabų valstybėmis, leisdamas suprasti, jog rengiasi naujam kompleksiniam Izraelio puolimui, per kurį panaudos galingesnes kovines galvutes, nei jau panaudojo anksčiau. Apie tai vėlų šeštadienio vakarą pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis oficialiais Irano ir Egipto šaltiniais.

Iranas ketvirtadienį įspėjo apie „griežtą ir pasigailėti versiantį“ atsaką į šeštadienio mirtiną Izraelio ataką prieš Irano karinius objektus, pranešė vietos žiniasklaida. Izraelio karo lėktuvai pastarąjį kartą sudavė smūgį, Izraelio teigimu, keršijant už spalio 1 dieną Teherano įvykdytą oro ataką, kurią Iranas savo ruožtu pavadino kerštu už Irano remiamų kovotojų lyderių ir Revoliucijos gvardijos vado nužudymą.

Iranas antradienį apkaltino Europos šalis veidmainyste, kai Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas pareiškė svarstantis atsakomąsias priemones Teheranui dėl mirties bausmės, įvykdytos dvigubą pilietybę turinčiam Irano ir Vokietijos piliečiui.  „Europa tik veidmainiauja“, – pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.  Jis taip pat apkaltino ES, kad ji nesugeba, ministro teigimu, nutraukti karo Gazos Ruože ir kliudo 1,5 mln. pabėgėlių iš Libano grįžti namo.

Iraniečių prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį pareiškė, kad Iranas nesiekia karo su Izraeliu, bet yra pasiruošęs tinkamai atsakyti į šią savaitę suduotus smūgius savo šalies kariniams objektams. „Mes nesiekiame karo, bet ginsime savo tautos ir šalies teises“, – vyriausybės posėdyje teigė M. Pezeshkianas. „Mes duosime tinkamą atsaką sionistinio režimo agresijai“,  – pridūrė jis.

Izraelis šeštadienį prieš aušrą atakavo karinius taikinius Irane, keršydamas už balistinių raketų išpuolį, kurį Islamo Respublika anksčiau šį mėnesį įvykdė prieš Izraelį. Tai pirmas kartas, kai Izraelio kariuomenė tiesiogiai atakavo Iraną. Izraelio kariuomenė teigė, kad jos lėktuvai nusitaikė į objektus, kuriuose Iranas gamino į Izraelį paleistas raketas, taip pat į raketų „žemė-oras“ gamybos vietas. Tačiau nebuvo jokių požymių, kad buvo smogta Irano naftos ar branduoliniams objektams.

 Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras palankiai įvertino šeštadienį suduotus smūgius kariniams taikiniams Irane, tačiau teigė, kad Izraelis tebeturi „istorinė pareigą“ pašalinti Teherano keliamą grėsmę. „Ataka prieš Iraną yra svarbi kaip pradinis smūgis siekiant pakenkti Irano strateginiams objektams“, – parašė I. Ben Gviras svetainėje „X“ ir pridūrė: „Turime istorinę pareigą pašalinti Irano keliamą grėsmę sunaikinti Izraelį.

Per „teroristų išpuolį“ viename neramumų nuo seno apimtame pietryčių Irano rajone žuvo mažiausiai 10 policininkų, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Pareigūnai žuvo per ataką Sistano-Balučistano provincijos Taftano apygardoje, kurios taikiniu buvo „policijos automobiliai“, pranešė naujienų agentūros „Mehr“ ir „Tasnim“, nenurodydamos, kaip būtent šis išpuolis buvo įvykdytas.

Izraelis surengė ilgai lauktą atsaką į Irano teroristų balistinių raketų ataką šio mėnesio pradžioje. Žydų kariuomenės lėktuvai įveikę tūkstančius kilometrų smūgiavo taikiniams Teherane, jo pašonėje ir rytinėje Irano dalyje. Izraelis nelietė to, ko labiausiai bijojo Vašingtonas – Irano branduolinių ir naftos objektų, o smūgiavo raketų gamykloms. Teroristinis Iranas dabar bando sumenkinti Izraelio atakos žalą ir svarsto, kaip atsakyti.

 Izraeliui sudavus oro smūgių Iranui, Europos Sąjunga šeštadienį paragino visas šalis elgtis kuo santūriau, kad Artimuosiuose Rytuose būtų išvengta nekontroliuojamos eskalacijos. Izraelis kiek anksčiau pranešė, kad jo karo lėktuvai surengė antskrydžius prieš Irano karinius objektus, keršydami už raketų ataką, o tai dar labiau pakurstė baimę, kad regione gali kilti plataus masto karas.

Irano remiamas Libano judėjimas „Hezbollah“ šeštadienį pranešė, kad dronais apšaudė Izraelio oro pajėgų bazę į pietus nuo Tel Avivo.  „Hezbollah“ išplatintame pareiškime teigiama, kad grupuotė surengė dronų ataką prieš Tel Nofo bazę. Tai buvo pirmas toks grupuotės pareiškimas apie išpuolį prieš žydų valstybės karinį objektą po daugiau nei metus trunkančių „Hezbollah“ ir Izraelio susirėmimų.

Iranas po šeštadienį Izraelio įvykdytos atakos prieš jo karinius objektus pareiškė turįs teisę gintis.  „Iranas turi teisę ir pareigą gintis nuo užsienio agresijos aktų“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime, kuriame remiamasi Jungtinių Tautų (JT) Chartijos 51 straipsniu.

Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė nukovusi vyresnįjį „Hamas“ vadą Vakarų Krante. Bendrame vidaus žvalgybos agentūros „Shin Bet“, policijos ir kariuomenės pranešime teigiama, jog Vakarų Kranto Tulkarmo mieste buvo suduotas smūgis, kurio taikiniu buvo Islamas Jamilis Odehas.

Iranas pirmadienį paneigė libaniečių ministro pirmininko Najibo Mikati kaltinimus, kad Teheranas kišasi į Libano vidaus reikalus. Ketvirtadienį Prancūzijos laikraštyje „Le Figaro“ paskelbtuose komentaruose Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas teigė, kad Teheranas yra pasirengęs derėtis dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1 701-osios rezoliucijos įgyvendinimo, laikomo paliaubų dabartiniame Izraelio ir „Hezbollah“ kare sąlyga.

Pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos viešumoje vėl pasirodė Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas Esmailas Qaanis – jis dalyvavo vieno generolo laidotuvių ceremonijoje Teherane. Valstybinė televizija tiesiogiai transliavo, kaip E. Quaanis antradienį dalyvavo gedulo iškilmėse, skirtose brigados generolui Abbasui Nilforoushanui, kuris rugsėjį žuvo Beirute per Izraelio smūgį „Hezboolah“ būstinei.

Izraelis patikino Baltuosius rūmus, kad planuojama atsakomoji ataka prieš Iraną nebus nukreipta į branduolinius ar naftos objektus, pirmadienį pranešė JAV žiniasklaida. Izraelis pažadėjo kontratakuoti po to, kai Iranas spalio 1 dieną į žydų valstybę paleido daug balistinių raketų, keršydamas už kovotojų lyderių regione ir iraniečių Revoliucijos gvardijos generolo nužudymą.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį apkaltino JAV trukdant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai konfliktų Libane ir Gazos Ruože klausimais ir pavadino susiklosčiusią padėtį katastrofa. Kalbėdamas telefonu su savo kolega iš Kinijos Wang Yi, A. Araghchi palankiai įvertino nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės Kinijos pastangas „sustabdyti karo kurstymą ir sionistinio režimo (Izraelio) nusikaltimus“ Gazoje ir Libane.

Po mėnesio pradžioje Teherano surengtos raketų atakos prieš nesutaikomą priešą Izraelį Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas aukščiausio rango Irano kariškiams. Tarp asmenų, kuriems įšaldytas turtas ir uždrausta atvykti į šalį, yra kariuomenės vyriausiasis vadas Abdolrahimas Mousavi ir Islamo revoliucijos gvardijos korpuso žvalgybos vadovas Mohammadas Kazemi, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikime Liuksemburge ketina paskelbti apie naujas sankcijas Iranui. Baudžiamosiomis priemonėmis norima reaguoti į Teherano vykdomą balistinių raketų tiekimą Rusijai. Šis žingsnis dėl besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą laikomas tabu sulaužymu.

Irano diplomatijos vadovas sekmadienį pareiškė, kad ginant šalies žmones ir interesus „nebus jokių raudonų linijų“, tačiau ir toliau bus stengiamasi „sulaikyti visuotinį karą mūsų regione". Izraelis pažadėjo atsakyti į spalio 1 dienos Irano raketų ataką, kuri, pasak Teherano, buvo kerštas už kovotojų lyderių regione ir Revoliucinės gvardijos generolo nužudymą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pirmąjį asmeninį savo susitikimą su Irano prezidentu Massudu Peseschkianu pabrėžė gerus Maskvos ir Teherano santykius. „Santykiai su Iranu mums yra prioritetas, ir jie vystosi labai gerai. Šias metais matome prekybos apimčių augimą“, – sakė V. Putinas Turkmėnijos sostinėje Ašchabade, kur abu prezidentai dalyvauja tarptautiniame forume. Vakarai abiem šalims taiko sankcijas. Iki šiol Rusijos ir Irano vadovai bendravo telefonu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad Maskvai santykiai su Iranu yra prioritetiniai ir kad abiejų šalių požiūris į pasaulio įvykius yra labai panašus. Jis kalbėjo po derybų su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, surengtų Turkmėnijos sostinėje Ašchabade vykstančio regiono forumo kuluaruose.  „Santykiai su Iranu mums yra vienas iš prioritetų, jie rutuliojasi labai sėkmingai, – sakė V. Putinas.

Naktį virš Irano Isfahano miesto buvo suaktyvintos oro gynybos sistemos, antradienį pranešė šalies Revoliucijos gvardija. Keli naktį nugriaudėję sprogimai pakurstė susirūpinimą dėl galimos Izraelio atakos. Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šaltiniu Revoliucijos gvardijoje, pranešė, kad oro gynybos sistemos reagavo pastebėjusios „šviečiantį objektą“. Anot pranešimo, tai nebuvo suplanuotos pratybos, kontakto su priešu irgi nebuvo. Valstybinis radijas tai vadino gynybos manevru.

Irano aviacijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad atšaukiami skrydžiai kai kuriuose šalies oro uostuose, motyvuojant „veiklos apribojimais“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Apie tai pranešta tuo metu, kai Izraelis grasina surengti atsaką į Irano raketų išpuolį. Dėl šių apribojimų „skrydžiai kai kuriuose šalies oro uostuose bus atšaukti nuo šiandien, spalio 6-osios, sekmadienio, 21 val. vietos (20 val. 30 val. Lietuvos) laiku iki rytojaus, spalio 7-osios., 6 val.