Sunkvežimių kategorijoje daugelį metų iš eilės sau lygių neturėjo „Kamaz“ komandos vairuojami galiūnai, kurie įvairiausiais greičio ruožais sugebėdavo pasiekti sunkiai suvokiamą greitį. 120 ar 150 km/val. greičiu skrieti siauru vieškeliu gali kiekvienas automobilis ar visureigis, tačiau kai tokiu greičiu praskrieja sunkvežimis – tai sukelia visiškai kitokias emocijas.
Sunkvežimiai moderniame Dakaro ralyje yra įprastas reiškinys, tačiau prieš keletą dešimtmečių situacija buvo visiškai kitokia. Anuomet šiame sunkiame maratone karaliavo gausiai modifikuoti lengvieji automobiliai arba visureigiai, o štai sunkvežimiai ar kita sunkioji technika buvo pakankamai retas paukštis šiose varžybose.
Janas de Rooy – žmogus, kuris 1984 metais į Dakaro ralį atvyko su „DAF FAV 3300“ – neįprastos išvaizdos sunkvežimiu, turėjusiu ne vieną, bet dvi kabinas. Viena buvo sumontuota priekinėje dalyje, o kita - galinėje dalyje.
Pasak lenktynininko, sprendimas sumontuoti dvi kabinas buvo priimtas dėl dviejų priežasčių : galimybės priklijuoti kuo daugiau rėmėjų logotipų ir patogesnio važiavimo atbuline eiga.
Šis sunkvežimis turėjo ne tik dvi kabinas, bet ir du variklius. Vienas variklis suko priekinę ašį, o galinė - galinę ašį. Bendra šių jėgainių galia siekė maždaug 800 arklio galių ir leido pakankamai sunkiam „DAF“ sunkvežimiui pasiekti 160 km/val. greitį. Tačiau tai buvo tik pradžia.
1985 metais Dakaro ralyje pasirodė tobulesnė „DAF FAV 3300“ sunkvežimio versija, kuri ralio dalyvių buvo praminta buliumi. Šį kartą bendrą dviejų variklių galia padidėjo iki 870 arklio galių. Pajėgesnė jėgainė leido šiam sunkvežimiui demonstruoti puikius rezultatus, tačiau dėl lenktynininkų klaidos ir pažeistos kabinos, Janas de Rooy turėjo tenkintis jam nepriimtina antra vieta.
1986 metais Janas de Rooy į Dakaro ralį sugrįžo su tikru monstru - „DAF 3600 Turbo Twin“. 1986 metų maratonui paruoštas sunkvežimis nebeturėjo dviejų kabinų, sunkvežimio kėbulas tapo aerodinamiškesnis ir atsparesnis stipresniems smūgiams, tačiau sunkvežimis vis tiek išlaikė dviejų variklių konfigūraciją.
Šį kartą naujame bolide buvo sumontuoti 6 cilindrų, 11,6 litro darbinio tūrio varikliai, kurių bendra galia siekė maždaug 1000 arklio galių. Natūralu, jog atnaujinta jėgaine šiam galiūnui be didesnių pastangų leisdavo pasiekti net 200 km/val, tačiau didžiulė galia ir įspūdingas greitis Janui de Rooy nepadėjo užtikrinti pergalės. Dėl 18-ame greičio ruože patirtos avarijos, lenktynininkas turėjo pasitraukti iš Dakaro ralio maratono.
1987-ųjų maratonas „DAF“ sunkvežimio komandai buvo patys sėkmingiausi. Minimaliai patobulintas „DAF Turbo Twin II“ sudėtingą maratoną baigė pirmoje vietoje, prieš antroje vietoje likusią „Tatra“ komandą susikrovęs net 14 valandų ir 25 minučių persvarą. Be to, bendroje įskaitoje „DAF“ sunkvežimis užėmė aukštą 11-ą vietą.
Pergalės įkvėpti lenktynininkai į 1988-ųjų maratoną sugrįžo su dar galingesniu „DAF“ sunkvežimiu. Išaugęs apetitas ir troškimas patekti į bendros įskaitos greičiausiųjų dešimtuką privedė įspūdingų parametrų jėgainės.
Jame buvo sumontuoti du, po 600 arklio galių generuojantys varikliai, o jiems kompaniją palaikė net šeši turbokompresoriai. Trys iš jų – kintamos geometrijos, kad būtų užtikrintas maksimalus našumas.
Sunkvežimis taip pat turėjo dvi automatines, tarpusavyje sinchronizuotas pavarų dėžes, kurios buvo valdomos viena pavarų perjungimo svirtimi.
1200 arklio galių ir 4700 Nm sukimo momentą, šis „DAF“ sunkvežimis tiesiog buvo nepralenkiamas varžovas klampiose kopose.
Dakaro dalyviai šį „DAF“ sunkvežimį apibūdindavo kaip „velniškai greitą“. Bet kokiomis sąlygomis, bet kokia danga šis „DAF“ monstras pranokdavo net ir, teoriškai, pranašesnius visureigius, tačiau ši įspūdinga galia tapo „DAF Turbo Twin“ karstu.
Netoli Tenerės dykumos vykusiame Djabo-Adadezo greičio ruože, antrasis „DAF“ ekipažas patyrė žiaurią avariją, po to, kai važiuodamas maždaug 200 km/val. greičiu peršoko kopą. Smūgio metu ekipažo šturmanas išskrido pro langą ir nuo sužalojimų mirė akimirksniu. Tuo tarpu likę ekipažo nariai liko gyvi, tačiau patyrė labai rimtus sužalojimus.
Šios avarijos padariniai buvo skaudūs ne tik pačiai „DAF“ komandai. Dakaro ralio varžybų organizatoriai siekdami išvengti tokių incidentų ateityje, tiesiog uždraudė pajėgių ir įspūdingai greitų „T4“ klasės sunkvežimių klasę.
