Jau penktą kartą Saudo Arabijoje įvyksiančiose varžybose išvysime ne tik visiems pažįstamus veidus, bet ir keletą naujų, pasiruošusių savo kailiu išbandyti sudėtingą, varginantį, bet kaip niekada įdomų ralį.
Vienas iš jų – prieš keletą metų motociklų sporto arenoje pasirodęs Modestas Siliūnas, kuris dar spalio mėnesį stebėjo kaip Maroke vykusiose varžybose sudegė Dakaro maratonui ruoštas motociklas, tačiau šiandien užtikrintai ruošiasi kelionei į Saudo Arabiją.
Kelias link kelialapio į Dakaro ralį buvo ilgas ir sudėtingas. Jeigu šiandien turėtumėte vėl pradėti viską iš naujo, į kuriuos procesus žiūrėtumėte kitaip?
– Norėtųsi daugiau skirti laiko važiavimui su motociklu, bet, kai tai nėra mano pagrindinė veikla – skiri tiek, kiek gali. Visa kita, atrodo, suvaldėme.
Kas buvo didžiausias motyvatorius iš Dakaro ralio žiūrovo tapti Dakaro ralio dalyviu?
– Tikėtina – pats šis iššūkis. Seniai galvoje sukosi mintis, kad norėtųsi sudalyvauti, na, o tai pamačius, kažkaip pradėjai galvoti, kad tai gal ir realu. Dakaras laimėjo savo partiją – įtraukė, o dabar man reikia laimėti savąja – finišuoti.
Žvelgiant iš šono, jūsų šuolis iš žiūrovo į dalyvį buvo ganėtinai greitais. Vieną akimirką treniruojatės Lietuvoje, o kitą – jau Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir raižote dykumas. Ar tai spartaus progreso ar tai buvo jus mokiusio Arūno Gelažninko efektyvių mokymo metodų dalis?
– Manau tikrai Arūno metodika. Jis sudėliojo visą planą, kaip keliausime, o man beliko tik jį vykdyti. Pirmąja plano dalį įgyvendinome – keliaujame į Saudo Arabiją, dar liko antroji dalis...
Kuris iš daugybės Arūno Gelažninko patarimas įsiminė iki šiol?
– Neskubėti. Visada kantriai dirbti ir rezultatas ateis.
Aktyviame pasiruošimo į Dakaro ralį etape patyrėte ne vieną, bet kelias traumas. Ir ne bet kur, o Lenkijoje vykstančiame „Breslau“ ralyje. Kad ir kiek kartų patiriate traumas, vis tiek vėl sėdate ant motociklo ir toliau lenktyniaujate. Iš kur turite tiek užsispyrimo, ryžto ir noro siekti savo tikslų?
– Įsipareigojimas sau. Negali nuvilti savęs, negali nuvilti komandos. Traumos – tai tik kelio korekcijos link tikslo. Keliesi, susidėlioji naujus veiksmus ir vėl keliauji, nes tikslas yra aiškus. Lygiai tuo pačiu vadovaujamės ir savo įmonių grupėje Flexitgo, ITCC, ZigoTech. Veikia versle – veikia ir sporte, tiek ten, tiek ten, galime atrasti daugybę panašumų.
Prieš gerą mėnesį patyrėte, ko gero, didžiausią smūgį. Dalyvaujant Maroko ralyje sudegė Dakaro raliui paruoštas motociklas. Kaip per tokį trumpą laiko tarpą pavyko viską sustyguoti į savo vietas?
– Turbūt dar degant motociklui jau sukosi galvoje nauji planai. Dalyvavimas pasaulio „Rally-raid“ čempionatuose, užmegztos naujos pažintys ten, padėjo tai sustyguoti. „Rally-Raid“ motociklininkų bendruomenė yra tikrai kitokia, pamačiusi kas man nutiko, tikėtina visos ten dalyvavusios komandos bandė rasti sprendimą man padėti. Mums su Arūnu liko tik pasirinkti partnerius. Na, o sekantys koordinavimo darbai, Arūno dėka, buvo įgyvendinti puikiai.
Kiekvienas sportininkas turi savo metodiką, kuri padeda Dakaro raliui pasiruošti tiek fizikai, tiek psichologiškai. Ar turite susidėliojęs savo „rutiną“?
– Tikrai taip, tik ji dažnai koreguojasi dėl darbo.
Pirmąjį kelialapį į Dakaro ralį iškovojote dar 2021 metais, tačiau pirmasis jūsų startas įvyks jau netrukus. Su kokiais lūkesčiais keliausite į Saudo Arabiją?
– Iškovojau, tuomet gavau traumą, kelialapis, galime sakyti, ištirpo ir tai teko padaryti dar kartą šiais metais „Abu Dhabi Desert Challenge“ lenktynėse. Dakarui turiu vieną, vienintelį tikslą – finišą.
