Kas laukia Lietuvos darbo rinkos artimiausiais mėnesiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CV–Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Šiandien ekonominė situacija atrodo pakankamai nebloga, nors mums žada, kad recesija ateis, o už Atlanto matome, kad ji jau lyg ir yra. Kada mums jos laukti Lietuvoje?
Ž. Mauricas: Mes esame mažas laivelis dideliame vandenyne. Jeigu JAV ekonomika nusičiaudo, suserga visas pasaulis. Toks posakis yra ne be reikalo, nes būtent iš ten ir ateina ekonomikos mados arba tendencijos. Matome, kad dalis JAV sektorių jau dabar mažina darbuotojų skaičių. Labai plačiai nuskambėjo informacinių technologijų bendrovių darbuotojų mažinimas – tūkstantiniai atleidimai.
Kitiems sektoriams jau taip pat dega geltona arba netgi raudona lemputė. Labai tikėtina, kad cikliniuose sektoriuose, kaip nekilnojamas turtas, statybų sektorius, nedarbo lygis išaugs.
Čia kol kas kalbame apie Ameriką?
Ž. Mauricas: Be abejo, ir Europos Sąjungoje bus panašios tendencijos. Manau, kad neaplenks ir Lietuvos. Bet Lietuvoje mes turime dar kitą tendenciją – didžiulį darbuotojų trūkumą dėl nepalankios demografinės padėties. Todėl ženklaus nedarbo lygio augimo mes Lietuvai neprognozuojame.
O kaip keisis darbo rinka? Tarkim, kad ateina recesija, ką mes matėme 2008 metais, kai buvo krizė. Tada staigiai smuko mūsų ekonomika, buvo atleidinėjami žmonės ir mažėjo atlyginimai. Dabar, kaip suprantu, tokios ryškios tendencijos nebus?
Ž. Mauricas: Ne, neturėtų būti, nes tuo metu recesija buvo apskritai viena didžiausių pasaulyje. Šį kartą mes tikrai esame geriau pasiruošę, bet kad ir nežymus nedarbo lygio augimas turėtų atvėsinti darbo rinką ir sumažinti atlyginimų augimą. Nes tiesiog įmonėms atsiras daugiau erdvės, daugiau pasirinkimo ir darbuotojai nebebus linkę tiek keisti darbus ir tokiu būdu didinti savo darbo užmokestį.
Manyčiau, kad tos tendencijos neišvengiamai ateis į Lietuvą. Kiek jos ateis, parodys laikas bet daugelis institucijų prognozuoja nebe dviženklį darbo užmokesčio augimą kitiems metams.
Ponia Rita, ką pagal savo duomenis matote jūs? Kaip keičiasi vaizdas darbo rinkoje, ypač kai mes kalbame apie darbuotojų skaičiaus pasikeitimą? Ar galima sakyti, kad įmonės dabar samdo darbuotojus atsargiau arba jų ieško mažiau?
R. Karavaitienė: Iš tikro, ieškančių darbuotojų skaičius yra didelis. Yra tam tikrų sričių, kur darbo pasiūlymų kiekis yra pastoviai aukštas – transporto sritis, prekyba, gamyba. Daugybėje sričių trūksta darbuotojų.
Bet pasižiūrėjus bendrai, kaip darbo pasiūlymų kiekis keitėsi metų eigoje, pokytis į neigiamą pusę prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo mėnesį. Ir rugsėjo mėnesį, kai mes įprastai fiksuodavome naują darbo rinkos etapą, naują sezoną, tai šiais metais to jau nebėra. Rugsėjį fiksavome maždaug 14 procentų mažesnį darbo pasiūlymų kiekį negu rugpjūtį, nors turėtų būti atvirkščiai.
Lygiai taip pat spalį. Vėlgi, darbo pasiūlymų kiekis vėl mažesnis, lapkritį – dar mažesnis, bet bendrai susumavus visą laisvų darbo vietų kiekį, tai jis yra tikrai didelis.
Apie kokius skaičius kalbame?
R. Karaivaitienė: Bent jau mūsų portale, tai vidutiniškai būna apie 4 tūkstančiai darbo pasiūlymų, bet bendrai pasižiūrėjus – apie 20-25 tūkstančiai laisvų darbo vietų. Kaip minėjau, yra tos sritys, kur nuolat trūksta darbuotojų, yra susiduriama su problemomis pritraukiant, pavyzdžiui – švietimo sektorius, ypač jei kalba eina apie regionus. Lygiai tas pats su medicina, slauga. Vėl didžioji problema yra ne Vilniuje, bet regionuose. Transporto srities darbuotojų paklausa yra didelė, ypač vairuotojų.
Darbo pasiūlymų tikrai yra, tik problema yra tame, kad trūksta būtent tų kvalifikaciją turinčių specialistų. Nemaža dalis bedarbių dažnai neturi ar atitinkamo išsilavinimo, ar kvalifikacinių įgūdžių, kurie reikalingi darbo rinkoje. Apskritai, paklausos ir pasiūlos skirtumas yra gana ženklus.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
