darbo rinka

Lietuvos darbo rinkoje prognozės rugsėjį prastėjo, bet išliko geresnės nei kitų Europos šalių, trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba, remdamasi Europos darbo rinkos barometru. Pasak jo, rugsėjo mėnesį Lietuvos barometro rodiklis šiek tiek krito iki 100,4 balo, tačiau skelbiama, kad jis pralenkė daugelio šalių rodiklius.  Praėjusį mėnesį gerokai smuktelėjęs Europos darbo rinkos barometras rugsėjį mažėjo nežymiai (0,1 balu) ir išliko neigiamoje skalės zonoje – 99,5 balo.

Darbuotojų trūkumo išvarginti verslininkai vilioja grįžti užsienyje dirbančius lietuvius. Iki šiol kai kurie darbdaviai privengdavo grįžusių emigrantų, nes jie reikalauja didesnių algų. Tačiau Užimtumo tarnybos tyrimas parodė, kad dabar 77 procentams darbdavių nesvarbu, užsienyje ar Lietuvoje žmogus dirbo. Tačiau kai kurie emigrantai atkerta – dalis darbdavių yra godūs ir neretai darbo pokalbio kartelės jau neįveikia ne darbuotojas, o darbdavys.

Darbuotojų sunkiai randančioms įmonėms išeitis tapo pabėgėliai. Vien ukrainiečių Lietuvoje dirba per 30 tūkstančių. Nors klientai kartais pasiskundžia, kad ukrainiečiai dar nekalba lietuviškai, ne vienas jų kyla karjeros laiptais. Su pabėgėliais iš Afrikos kiek sunkiau. Kai kuriems dar reikia išaiškinti, kad į darbą reikia eiti kiekvieną darbo dieną. Vienoje iš sostinės vaistinių dirba karo pabėgėlė iš Ukrainos Tetiana. Ji pati susirado vaistinės vadovę ir pasiprašė į darbą.

Per pastaruosius kelerius metus įmonių, kaip darbdavių, pasaulis itin pasikeitė – į darbo rinką įžengė Z kartos atstovai, kurie darbo kultūrai atnešė naujų vėjų, sparčiai tobulėjo dirbtinis intelektas, o darbą biuruose keitė hibridinis arba nuotolinis darbas. Kokių tendencijų tikėtis 2024 m. pasakoja ekspertė. „Kiekvieni metai atneša naujas tendencijas, kurias dažniausiai diktuoja potencialūs darbuotojai, o darbdaviams bei vadovams prie jų tenka prisitaikyti.

Liūdnos demografinės tendencijos Lietuvoje. Pirmą kartą šalies istrorijoje naujų pensininkų skaičius šiemet bus didesnis, nei jaunų žmonių, pradedančių dirbti. Senjorus valstybei išlaikyti darosi vis sunkiau, dėl to specialistai turi net kelis pasiūlymus: dirbti ilgiau ir į Lietuvą įsileisti daugiau darbo jėgos iš užsienio.  Ilgiau nei 40 metų išdirbusi marijampolietė Irena pasakojo, kad pensijos jai vos užtenka būtiniausioms išlaidoms padengti.

Jau dabar kiekvienas Lietuvos gyventojas, aktyviai besidomintis technologijų raida, gali įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją. Dar daugiau – kone kasdien naujomis mokymo programomis pasipildantis sąrašas Užimtumo tarnybos klientams padeda keisti profesinį gyvenimą, o darbdaviams susirasti šiuolaikinių kompetencijų turintį darbuotoją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje auga darbo netekusių gyventojų skaičius. Darbą praradę gyventojai kreipiasi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Daugiausiai darbo netekusiems žmonėms mokama 1,1 tūkst. eurų per mėnesį. Nieko neveikiant išmoką galima gauti kelis mėnesius. Užimtumo tarnyba pirmą kartą šiais metais fiksavo didesnį nei pernai registruotą nedarbą – spalio pradžioje darbo ieškančių asmenų buvo 6,9 tūkst. (4,8 proc.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pasauliui pats metas susimąstyti apie perėjimą prie 4 darbo dienų savaitės. Iki penkių dienų darbas sutrumpėjo dar prieš 100 metų. O esą dabar Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, žmonės dirba daug mažiau laiko nei reikalauja darbo grafikas. Pasaulyje sparčiai įsiviešpatauja ir dirbtinis intelektas, kuris artimiausiu metu pakeis daugybę darbuotojų. Kone prieš 100 metų beveik visame pasaulyje darbo savaitė sutrumpėjo nuo 6 iki 5 dienų.

Darbo rinkos specialistai skaičiuoja, kad vasarą sumažėjo darbo skelbimų. Tačiau šiuo metu darbo ieškančius žmones jie ramina. Esą rudenį darbo pasiūlymų daugės, o atlyginimai toliau kils. „Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė skaičiavo, kad, palyginti su pernai, šiemet vasarą laisvų darbo vietų sumažėjo. „Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant darbdavių pasiūlymus, birželį buvo galima rinktis iš 16,5 tūkst.

Oficialiam nedarbui Lietuvoje kurį laiką mažėjant, Užimtumo tarnybos vadovė pastebi, kad darbo rinka birželį buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, tačiau blogų tendencijų kol kas nėra. Visgi Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti gamybos sektorių, kur situacija sudėtingėja.

Užsienyje uždarbiaujantys lietuviai skundžiasi, kad „Sodra“ skaičiuoja jiems mokesčius taip, tarsi jie būtų neišvykę iš Lietuvos. Gyventojai piktinasi dvigubais mokesčiais. Tačiau „Sodra“ aiškina, kad privalomą sveikatos draudimą, beveik 60 eurų per mėnesį arba 700 eurų per per metus būtina mokėti, kitaip grįžus jiems teks patiems mokėti už gydymą. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad jau 5 metus dirba Norvegijoje.

Lietuvos ekonomika lėtėja. Pramonės įmonės mažina gamyba, atleidžia darbuotojus. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Jeigu anksčiau lietuviai darbo dairydavosi užsienyje, dabar ten vyksta rečiau. Pasak darbo paieškos specialistų, šiuo metu ir Lietuvoje galima nemažai uždirbti, o užsienyje brangesnis pragyvenimas. Todėl lietuviai atsargiau vertina savo galimybes dirbti užsienyje. Be to, daugelis darbdavių reikalauja anglų kalbos žinių ir darbo patirties. „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad susidomėjimas darbo pasiūlymais užsienyje yra mažesnis, nei buvo prieš pandemiją.

Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias darbo jėgos stygius – tokią žinią skelbia Europos Komisijos ataskaita. Šaliai stipriai trūksta darbuotojų paslaugų, statybų, pramonės sektoriuose. O atėjus šiltajam sezonui ypač stipriai darbuotojų pritrūko restoranai ir viešbučiai. Jie sako, kad negali prisikviesti jaunimo, nors jis anksčiau verždavosi užsidirbti pinigų mokslams ir poilsiui.

Lietuvos įmonės veiklą vykdo įvairiose šalyse, taip pat ir Afrikoje. Tačiau verslininkai pastebi, kad tinkamų darbuotojų ten rasti irgi sunku, todėl vykdo neįprastas atrankas, pavyzdžiui, iš karto kviečia 50 kandidatų ir pateikia jiems testus. Taip pat siūlo ir lietuviams vykti dirbti į Afrikos šalis. Darbdaviai siūlo ne tik apmokėti kelionę, bet ir nupirkti lėktuvo bilietus šeimos nariams, kurie norėtų atskristi aplankyti.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 6,4 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekami darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis nukrito 0,3 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – 0,9 punkto. Šiemet sausio-kovo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 59,8 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau nei ankstesnį metų ketvirtį ir 8,2 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,5 tūkst. – 0,4 tūkst. arba 1,4 proc. mažiau nei prieš metus, bet 3,8 tūkst. arba 16,7 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Per ketvirtį labiausiai – 1,4 tūkst. – laisvų darbo vietų padaugėjo transporto ir saugojimo įmonėse. Pramonės įmonėse jų buvo 0,6 tūkst. daugiau, statybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – po 0,5 tūkst. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Augant kainoms gyventojai tikisi ir didėjančių algų. Vis tik dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų atlyginimai jau sumažėjo. Tuo metu ekonomistai pateikia skirtingus ateities scenarijus dėl darbo užmokesčio. Anot jų, jeigu viskas gerai, algos Lietuvoje po truputį, bet ir toliau augs. O jeigu ekonominė situacija blogės, sulauksime ir algų mažinimo ir atleidimų. Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.

Oficialus nedarbas Lietuvoje balandį nepakito ir gegužės 1-ąją siekė 9 proc. – 0,5 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Gegužės 1 dieną šalyje buvo registruota 157,3 tūkst. bedarbių – 500 mažiau nei prieš mėnesį, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos direktorė Inga Balnanosienė sako, kad Darbo rinka rodo atsparumą ir pasižymi aukštu užimtumo lygiu, tačiau fiksuojama ir nerimą keliančių signalų.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, baldų gamybos sektorius mažina arba stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Kuo gyvena ir kas laukia šalies pramonės ir darbuotojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Metų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo vangi – ekonomikos aktyvumą slopino prastesni pramonės ir kitų eksportuojančių sektorių rezultatai, realusis vartojimas irgi neaugo. Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu didės nedarbas. Didelį nerimą artimiausiu metu kelia tai, kad euro zonoje ir kitose eksporto rinkose padidėjusios palūkanų normos dar neparodė visos savo galios namų ūkių vartojimui ir investicijoms.

Po pandemijos pasikeitė darbo rinka, dabar žmonės renkasi dirbti iš namų arba hibridiniu būdu. Dėl tokio pokyčio sunerimę darbdaviai, mat darbuotojai vis retesni biuro svečiai. Kas lemia, kad biurai tampa vis tuštesni, o darbuotojai mieliau darbo dienas leidžia namuose? Galbūt šiuo metu yra palankios sąlygos kalbėtis su darbuotojais ir užtikrinti patogias darbo sąlygas iš biuro?  CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad pandemija Lietuvoje pakeitė darbo ypatumus.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Pakilus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojams tapo sunku sudurti galą su galu. Daugelis darbuotojų skundžiasi, kad infliacija augo sparčiau nei jų alga. Todėl nemažai jų šiemet planuoja keisti darbą, pagrindinė to priežastis – noras daugiau uždirbti. Specialistai įspėja darbdavius, kad jie atlyginimus dažnai kelia per vėlai, tada, kai darbuotojas jau gauna kitą darbo pasiūlymą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) prašydami ištirti konservatoriaus Justo Džiugelio veiksmus, susijusius su specialios Darbo grupės išvadomis dėl darbo rinkos problemų, rašoma partijos pranešime spaudai.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų, taip ketindami išspręsti darbo rinkos problemas, tačiau yra ir kitų pasiūlymų. Vienas jų – didinti imigraciją iš trečiųjų šalių.

Darbuotojai ir darbdaviai darbo rinką šiemet mato nevienodai. Darbdaviai tikisi plėstis, didinti gamybos pajėgumus, o trūkstamų darbuotojų ieškoti užsienyje. Anot jų, lietuviai nemotyvuoti. Tuo metu darbuotojai mano, kad šiais metais įmonės mažins plėtrą ir gamybą, todėl darbuotojų jiems reikės mažiau. Tačiau nepaisant to, tikisi, kad algos didės.  Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas svarstė, kad šiuo metu darbuotojų lūkesčiai galbūt yra per dideli.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, mūsų šalyje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia. Dalis jų dirba, o kiti norėtų dirbti, bet galbūt nežino, nuo ko pradėti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šią vasarą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams bei darbdaviams, norintiems įdarbinti žmones su negalia.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto – iki 8,3 proc. Ne pati geriausia situacija ir už Atlanto – dalis JAV sektorių jau mažina darbuotojų skaičių, o, anot ekonomisto Žygimanto Maurico, būtent Jungtinės Valstijos diktuoja ekonomines tendencijas visame pasaulyje. Kas laukia Lietuvos darbo rinkos artimiausiais mėnesiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CV–Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusį mėnesį – 5,6 proc., bedarbių padaugėjus 17 tūkst. iki 2,538 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Panašus nedarbo augimas buvo matomas ir Lietuvoje – registruotas nedarbas spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pagrindinis rodiklis šeštą mėnesį iš eilės vėl sumažėjo. Rugsėjį pasiekęs neutralią ribą, spalį jis mažėjo dar 0,3 balo ir siekia 99,7, skelbiama Užimtumo tarnybos pranešime spaudai. „Darbo rinkos nežlugs, bet prastesnė situacija buvo fiksuojama tik COVID-19 pandemijos piko metu“, – pabrėžė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Dar prieš metus darbo rinką veikė pandemija. Šiuo metu tiek daug kandidatų, kiek anksčiau, siūlantys darbą nebesulaukia. Reikalingiausius darbuotojus jie vilioja didesniais atlyginimais. Vis dėlto daugiausia uždirba tie žmonės, kurie dirba užsienyje arba namuose. Taip pat paklausūs tapo saulės elektrinių montuotojai. Ketvirtadienį portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis apžvelgdamas Lietuvos darbo rinką pasakojo, kad dabartiniais duomenimis nedarbo lygis siekia 4,9 proc.

Lietuvoje ne tik mažėja darbo pasiūlymų, bet ir didėja nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbų užmokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, traktorininkas gali uždirbti beveik dvigubai daugiau nei pilnu etatu dirbantis mokytojas. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Vyraujant rekordinėms elektros energijos kainoms verslininkai jau žada ir bankrotus, ir atleidimus. Kol kas verslai reikiamos valstybės pagalbos nesulaukia. Tad kas laukia darbuotojų? Ar tikrai energijos kainų šokas atneš atleidimų bangą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kelis mėnesius iš eilės prastėjusi darbo rinkos situacija senojo žemyno šalių darbo rinkose jau siekia 100 balų. Rugsėjį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo dar 0,9 balo. „Energetikos krizė ir darbo jėgos trūkumas vis labiau juntamas. Europos darbo rinkoje padėtis akivaizdžiai blogėja“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą. Siekdamas pakeisti šią statistiką, Neįgaliųjų reikalų departamentas inicijuoja kampaniją „Jokio skirtumo“, kuria skatins šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Rugpjūtį atliktas Lietuvoje veikiančių darbdavių tyrimas atskleidė, kad 62 proc.

Lietuvių pasitenkinimas savo darbu nedidėja. Per šešerius metus džiaugsmo kreivė ūgtelėjo vos 0,5 procento. Patenkinti savo darbu, kolektyvu ir motyvacija yra šeši iš dešimties tautiečių.

Socialiniuose tinkluose mirga lietuvių skelbimai, kuriuose ieškoma darbo priimtiems gyventi ukrainiečiams. Tačiau daugelis gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, o dalis darbdavių į nuo karo bėgančius žmones žiūri kaip į pigesnę darbo jėgą. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų parengtas reportažas. Per savaitgalį oficialiai registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 50 tūkstančių žmonių ribą. Tai visas Alytaus dydžio miestas.

Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, talentų paieška ir konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimas  –  su šiais iššūkiais susiduria šalies darbdaviai. Vilniaus mieste registruoto nedarbo lygis sausio pradžioje buvo 1,1 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir siekė 9,1 proc. Sostinės apskrityje susitelkę 40 proc. šalies darbdavių, tačiau darbo ieškantieji čia pakankamai išrankūs ir neužpildo visų laisvų darbo vietų.

Nedarbas Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau negu 10 proc. Tačiau darbdaviai tikina, kad susiduria su darbuotojų trūkumu. Tai pastebi ir Užimtumo tarnyba, anot jos, darbo ieškantiems žmonėms įsidarbinti trukdo motyvacijos ir kvalifikacijos stoka. Darbdaviai įspėja, kad susidariusi situacija gali atnešti rimtų pasekmių ateityje. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė apklaustų darbdavių.

Į rankas – trys, keturi ar penki tūkstančiai eurų, o dirbti nėra kam. Su valstybės įmonių ar viešųjų įstaigų vadovų trūkumu Lietuva susiduria jau seniai, tačiau, augant algoms privačiame sektoriuje, kandidatų nedaugėja. Arba, kaip pastebi darbuotojų atrankos bendrovės, vadovauti valstybės įmonėms siūlosi tie, kurie paprasčiausiai darbo neranda kitur. Dėl viso to kenčia viešųjų paslaugų kokybė.

Lietuvos darbo rinka stabilizavosi – tai rodo gruodžio mėnesio registruoto nedarbo lygis. Jis sausio 1 d. siekė 10,2 proc. ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, didėjo 0,1 proc. Tokios tendencijos, kai žiemos sezono paveikta darbo rinka pasižymi lėtesniais įdarbinimo procesais ir mažėjančiu darbo vietų skaičiumi, nebuvo porą metų. „Europos darbo rinkas pastarąjį mėnesį labiausiai veikė sezoniškumas. Kaip ir kiekvienais metais, žiemos laikotarpiu registruotas nedarbas būna didžiausias.

Pernai pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje darbą turėjo daugiau kaip 44 000 žmonių su negalia, didžioji jų dalis dirbo atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc. Siekiant pagelbėti negalią turintiems žmonėms įsidarbinti ir sėkmingai dirbti, suteikiamos darbo rinkos paslaugos, taip pat pagalba kuriant darbo vietą sau, o darbdaviams teikiamos subsidijos įdarbinant žmones su negalia.

Išbandymu tapusi pandemija skaudžiausiai  darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones. Šalyje gyvena 282 tūkst. 50-64 metų amžiaus darbingo amžiaus gyventojų, o rudenį į darbo paieškas įsitraukė net 78 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Užimtumo tarnybos vyresnių klientų struktūroje daugumą (68,1 proc.) sudaro  vyresni nei  55 metų amžiaus asmenys, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Darbdaviai, kurie neišgali mokėti didelių algų, sako susiduriantys su Lietuvoje dar nematyta situacija. Pašalpos taip išaugo, kad žmonėms dirbti už minimalią algą ar kiek didesnę algą jau nebeapsimoka. Tačiau su tuo nesutinka bedarbiai ir reikalauja mokėti žmoniškus atlyginimus. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvoje darbuotojų ieškantys darbdaviai ir darbo rinkos specialistai suka galvas ir nelabai supranta, kas vyksta su darbo ieškančiais bedarbiais. Siūlai darbą – neina. Jei sutinka dirbti – prašo didžiulių algų.  Kodėl taip yra ir kas vyksta Lietuvos darbo rinkoje, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Geras darbuotojas – deficitinė prekė Kavinių tinklo savininkas Vytautas Kratulis, sako, kad darbuotojų reikia ieškoti kaip su žiburiu.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Grįžtantys migrantai artimiausiais metais turės prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, tačiau ilgainiui keisis pati darbo rinka, rodo darbdavių apklausa. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog patirties užsienyje turintiems darbuotojams atviresnis IT sektorius – 69 proc. įmonių yra įdarbinusios užsienyje studijavusių ar dirbusių žmonių. Tuo metu šalies vidurkis nesiekia 50 proc.