Sustiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze Lietuvoje šiuo metu yra skiepijami ne visi gyventojai, o kai kurios gyventojų grupės. Gauti trečią, vadinamąją sustiprinamąją, vakcinos dozę gali tam tikrų profesijų atstovai, vyresni nei 65 m. amžiaus gyventojai.
Kasiulevičius palygino tvarką Lietuvoje ir JAV
Profesorius Vytautas Kasiulevičius savaitgalį savo „Facebook“ paskyroje pasidalino žinute apie vakcinaciją trečiąja doze. Profesorius palygino, kokios gyventojų grupės trečiąja doze yra skiepijamos Lietuvoje ir koks JAV.
Iš pasidalintų duomenų matyti, kad JAV sustiprinančiąją dozę gali gauti kiek platesnės gyventojų grupės nei Lietuvoje.
Todėl profesorius ragina sustiprinamąja doze ir Lietuvoje vakcinuoti daugiau gyventojų. Profesorius pažymi, kad dauguma nuo COVID-19 mirsusių paskiepytų asmenų antrąją vakcinos dozę gavo prieš pusę metų ir daugiau.
„Kas dieną Lietuvoje numiršta po vieną ar kelis pilnai dviem dozėmis paskiepytus asmenis. Nesiskiepijusių kas dieną miršta daug daugiau, bet šių žmonių jau neįtikinsime ir tai jų teisė.
Tačiau pasaulio, kuris geba analizuoti, duomenys rodo, kad dauguma paskiepytų ir mirusių žmonių gavo skiepą daugiau kaip prieš 6 mėnesius. Visgi Lietuvoje tai nėra joks argumentas.
Lietuvos Respublikos SAM ir jai pavaldžių tarnybų biurokratai galvoja, kad jie protingesni už FDA ar JK tarnybas. Nesuvokiama“, – socialiniuose tinkluose rašo V. Kasiulevičius.
Čaplinskas: trečia dozė tikslinga visiems
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas taip pat mano, kad reikėtų plėsti trečiąja doze skiepijamų asmenų grupes. Pasak jo, tyrimai rodo, kad sustiprinamoji vakcinos dozė bus tikslinga visiems žmonėms.
Nors girdima svarstymų, kad ketvirtosios dozės gali ir nebereikėti, šiuo metu, kaip sako S. Čaplinskas, trečioji yra reikalinga.
„Čia yra tik prioritetų ir laiko klausimas. Laiko klausimas – kad tai būtų parodyta moksliniais duomenimis ir publikacijomis, iš esmės, tai jau yra. Antras, etikos klausimas – pasaulyje trūksta skiepų pirmai dozei, o turtingos šalys kalba apie revakcinaciją. Dėl to ir pradedama nuo labiausiai pažeidžiamų, nuo tų, kam imunitetas pirmiausia susilpnėjo“, – tv3.lt aiškina S. Čaplinskas.
Jau dabar pastebėta, kad daugumai gyventojų imunitetas COVID-19 išlieka apie pusę metų. Daliai gali išsilaikyti ilgiau, tačiau taip pat labai svarbu, kad kai kuriems gyventojams imunitetas gali išsilaikyti trumpiau ar iš viso nesusiformuos.
Būtent dėl to ir reikėtų vakcinuotis trečiąja doze. Asmenims, kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus, serga onkologinėmis ar kitomis imunodeficitinėmis ligomis, pasak profesoriaus dar reikėtų ir įsitikinti, ar imunitetas jiems susiformavo.
„Oficialios rekomendacijos dėl suprantamų priežasčių kartais užtrunka. Mums, turintiems pakankamai skiepų, galbūt kai kuriuos sprendimus reikia priimti nelaukiant PSO rekomendacijų ir panašiai. Galiu priminti, kad Angelą Merkel paskiepijo „AstraZeneca“, o po to „Pfizer“, kol tai dar nebuvo legitimizuota. Donaldą Trumpą gydė vaistais, kurie buvo bandymo stadijoje. Viskas natūralu, mokslas eina į priekį“, – sako S. Čaplinskas.
S. Čaplinskas mano, kad ateityje trečiąja doze turės pasiskiepyti visi gyventojai, kol kas neaišku tik tai, ar trečiosios dozės reikės ir vaikams.
Žvirblienė: reikėtų sulaukti gamintojų rekomendacijų
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė laikosi kitokios nuomonės. Jos vertinimu, skubėti ir leisti sustiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze skiepytis visiems nereikėtų.
„Dabar tai, kas yra Lietuvoje, yra ir JAV, ir daugelyje kitų šalių. Trečia dozė yra naudojama didžiausios rizikos asmenims, vyresniems arba turintiems imunosupresuotą būklę, medikams, kurie turi labai didelę riziką užsikrėsti. Manau, kad šiandien tai yra tikrai pakankama“, – tv3.lt komentuoja A. Žvirblienė.
Profesorė sako, kad reikėtų palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų dėl trečiosios dozės.
„Pavyzdžiui, „Moderna“ ruošiasi užregistruoti tik pusę dozės. Vadinasi, jei būtų skiepijama pilna doze, tai ne visai tai, ką planuoja gamintojas“, – sako A. Žvirblienė.
Tačiau trečiąja vakcinos doze Lietuvoje jau yra skiepijama. Viena iš vakcinų, kuri yra suleidžiama kaip stiprinamoji dozė yra „Moderna“. A. Žvirblienė sako, kad sprendimas skiepyti trečia doze Lietuvoje buvo priimtas sekant užsienio pavyzdžiu ir pastebėjus, kad COVID-19 užsikrėtė ir jau paskiepyti asmenys.
„Pirmoji šalis, pradėjusi skambinti pavojaus varpais, buvo Izraelis. Jie buvo patys pirmieji, kurie suskiepijo ir pastebėjo, kad pradeda augti užsikrėtimų skaičius tarp paskiepytų žmonių, ypač vyresniems asmenims rizika padidėjo. Norint išvengti tos rizikos Izraelis pirmasis pradėjo taikyti revakcinaciją, o paskui ir kitos šalys.
Lietuva irgi pradėjo, JAV neseniai priėmė sprendimą. Sprendimai, kaip sakiau, yra dėl didžiausios rizikos asmenų, nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Izraelis revakcinaciją taiko masiškai, tai yra, visoms amžiaus grupėms. Pavyzdžių yra visokių, šalys pačios nusprendžia, kaip joms geriau saugotis“, – aiškina A. Žvirblienė.
SAM tv3.lt nurodo, kad „dėl kitų gyventojų grupių skiepijimo sustiprinančiąja trečia doze yra laukiama Europos vaistų agentūros rekomendacijų. Visuomenė visuomet yra informuojama apie tokio pobūdžio rekomendacijas ir ministerijos priimtus sprendimus.“
Ką daryti su tais, kurie trečios dozės nenori?
Viešojoje erdvėje girdėti ir tokių atvejų, kai gavę dvi vakcinos dozes gyventojai abejoja dėl trečiosios. A. Žvirblienė sako, kad dvi dozes gavę ir vėliau užsikrėtę žmonės, tikėtina, turėtų persirgti lengvesne COVID-19 forma nei visai neskiepyti. Vis dėlto vyriausiems gyventojams elgtis taip nerekomenduojama.
„Po dviejų dozių apsauga, tikėtina, kad yra. Tokie žmonės gali persirgti, bet, greičiausiai, jie persirgs lengviau. Aišku, jei kalbėtume apie pagyvenusius žmones, gal nereikėtų rizikuoti, nes imuninis atsakas vyresniame amžiuje išblėsta greičiau“, – sako A. Žvirblienė.
Profesorius S. Čaplinskas nesistebi, kad atsiranda gyventojų, vengiančių skiepytis trečia doze. Pasak jo, jei gyventojams yra likę neatsakytų klausimų apie vakcinų saugumą ir kitus dalykus, tad skiepytis trečia doze jie gali vengti.
„Jeigu paprasčiausiai buvo spaudžiami skiepytis negavę atsakymų, tik todėl, kad nebūtų suvaržytos jų laisvės, o ne dėl sveikatos, tai čia nesunku buvo šią tendenciją prognozuoti“, – teigia S. Čaplinskas.
Profesorė A. Žvirblienė sako, kad kol kas dar nėra aišku, ar nuo COVID-19 reikės vakcinuotis ir ketvirtą kartą. Pirma, kaip sako specialistė, reikia sulaukti gamintojų ir vakcinas registruojančių institucijų rekomendacijų.
„Gali būti, kad bus vienokios rekomendacijos vyresniems žmonėms, kitokios jaunesniems. Nebūtų nieko stebėtina, nes su kitomis vakcinomis taip yra, kad intervalai tarp sustiprinančių dozių yra skirtingi priklausomai nuo to, kokio amžiaus yra vakcinuotas asmuo.
Gali būti, kad bus vienokios taisyklės, pavyzdžiui, vyresniems nei 60 m. asmenims ir kitokios jaunesniems. Jiems, tikriausiai, rečiau reikės vakcinacijų arba užteks trijų arba dvejų dozių. Galime tik spėlioti, į šiuos klausimus gali atsakyti tik vakcinų gamintojai“, – teigia A. Žvirblienė.
Kas gali skiepytis sustiprinamąja doze?
Skiepytis sustiprinamąja doze gali šie asmenys:
- pacientai, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos;
- gydymo įstaigų darbuotojai, teikiantys arba dalyvaujantys teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kiti gydymo įstaigų, išskyrus tų, kurių pagrindinė veikla nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, darbuotojai;
- gydymo įstaigose praktiką atliekantys profesinio mokymo įstaigų mokiniai ir studentai, dalyvaujantys teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
- darbuotojai, dirbantys mobiliuosiuose punktuose ir karščiavimo klinikose;
- savanoriai, gydymo įstaigose vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės, ir kitų juridinių asmenų darbuotojai, gydymo įstaigose teikiantys valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas ir turintys sąlytį su pacientais ar būnantys patalpose, kuriose jie lankosi;
- socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai ir nuolat kartu su budinčiais globotojais gyvenantys asmenys, šeimynų dalyviai ir kartu šeimynoje dirbantys ar nuolat kartu su šeimynų dalyviais gyvenantys asmenys, socialinės globos įstaigų gyventojai, socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, vykstantys į COVID-19 ligos židinius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir (ar) besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigose vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės, kitų juridinių asmenų darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigose teikiantys valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas ir turintys sąlytį su šių įstaigų gyventojais ar lankytojais ir (arba) būnantys patalpose, kuriose minėti gyventojai ar lankytojai lankosi;
- visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstaigų laboratorijų darbuotojai, atliekantys COVID-19 ligos tyrimus, įskaitant ėminių paėmimą;
- COVID-19 ligos atvejų ir protrūkių epidemiologinę diagnostiką atliekantys specialistai, vykstantys į COVID-19 ligos židinius;
- vaistinių darbuotojai;
- savivaldybės (ar jos paskirti) ir gydymo įstaigų vairuotojai, pervežantys asmenis, sergančius arba įtariamus, kad serga COVID-19 liga;
- vyresni nei 65 metų asmenys.
Sustiprinančiąja doze asmenys vakcinuojami ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo antros dozės. Sustiprinančiąjai dozei yra naudojamos „Comirnaty“ (gam. „BionTech“ ir „Pfizer“) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“) vakcinos.
Norintys skiepytis minėtosioms grupėms priklausantys asmenys savo sustiprinančiai trečiajai vakcinos dozei gali registruotis per koronastop.lt arba skambindami Karštąja linija 1808.
Pasiskiepijus trečia doze, apie tai informacija bus generuojama ir Galimybių pase bei ES Skaitmeniniame COVID pažymėjime, jų galiojimo sąlygos nesikeis.
Statistikos departamento duomenimis, pakartotinai yra vakcinuoti 1,1 proc. gyventojų.
EVA rekomendacijos dėl papildomos ir stiprinančiosios dozės
EVA Žmonėms skirtų vaistų komitetas (CHMP) padarė išvadą, kad papildoma COVID-19 vakcinų „Comirnaty“ (registruotojas BioNTech/Pfizer) ir „Spikevax“ (registruotojas Moderna) dozė gali būti skiriama žmonėms, kurių imuninė sistema labai susilpnėjusi. Ji turėtų būti skiriama praėjus mažiausiai 28 dienoms po antrosios minėtų vakcinų dozės.
Ši rekomendacija pateikta po to, kai tyrimai parodė, jog papildoma aukščiau paminėtų vakcinų dozė padidino gebėjimą gaminti antikūnus prieš COVID-19 ligą asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl organų transplantacijos.
Nors nėra tiesioginių įrodymų, kad tai apsaugotų pacientus nuo COVID-19 ligos, tačiau tikimasi, kad papildoma dozė bent kai kuriems pacientams padidins apsaugą. EVA toliau stebės visus duomenis apie papildomos dozės veiksmingumą.
Artimiausiu metu bus atnaujinti abiejų vakcinų informaciniai dokumentai, įtraukiant šią rekomendaciją.
Stiprinančiosios dozės
Svarbu atskirti papildomos dozės skyrimą žmonėms, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, ir stiprinančiosios dozės skyrimą žmonėms, kurių imuninė sistema yra normali.
CHMP įvertino vakcinos „Comirnaty“ duomenis, kurie rodo padidėjusį antikūnų kiekį 18-55 metų asmenims, kuriems stiprinančioji vakcinos dozė buvo skirta po vakcinacijos praėjus maždaug 6 mėnesiams. Remdamasis šiais duomenimis, CHMP padarė išvadą, kad 18 metų ir vyresniems žmonėms revakcinacija stiprinančiąja doze gali būti svarstoma, po antros dozės gavimo praėjus mažiausiai 6 mėnesiams.
Naudojant stiprinančiąją „Comirnaty“ vakcinos dozę, bus laikomasi oficialių rekomendacijų nacionaliniu lygiu, atsižvelgiant į naujus vakcinų veiksmingumo duomenis ir bet kokias abejones dėl jų saugumo. Uždegiminių širdies ligų ar kitų labai retų šalutinių poveikių rizika po revakcinacijos stiprinančiąja doze nėra žinoma, tačiau situacija atidžiai stebima. Kaip ir visų vaistų atveju, EVA toliau nagrinės visus duomenis apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą.
Daugiau informacijos apie stiprinančiąsias „Comirnaty“ vakcinos dozes bus galima rasti atnaujintuose informaciniuose vakcinos dokumentuose.
CHMP šiuo metu vertina duomenis, kad būtų galima pagrįsti stiprinančiųjų „Spikevax“ vakcinos dozės naudojimą.
Dulkys: atsižvelgsime į EVA sprendimą dėl sustiprinančios dozės visiems suaugusiesiems
Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimą dėl sustiprinančios vakcinos nuo COVID-19 dozės visiems pilnamečiams gyventojams vertina specialistai, tačiau į agentūros rekomendacijas bus atsižvelgta, sako Lietuvos sveikatos apsaugos ministras.
„Šiuo metu mūsų atitinkama darbo grupė, specialistai, kuriems tai priklauso, vertina informaciją, kuri yra pateikta EVA, vėliau šiuo klausimu bus taip pat pasikonsultuota su nepriklausomų ekspertų taryba prie Vyriausybės“, – žurnalistams trečiadienį sakė Arūnas Dulkys.
„Tada atitinkamai priimsime sprendimus. Bet taip, tikrai atsižvelgsime“, – sakė jis.
EVA pirmadienį nusprendė pritarti siūlymui 18 metų ir vyresnius asmenis Europos Sąjungoje skiepyti „Pfizer/BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ pastiprinamąja (trečiąja) doze.
Kaip skelbė agentūra, „praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po antrosios dozės, 18 metų ir vyresniems žmonėms gali būti svarstoma skirti pastiprinamąsias „Comirnaty“ dozes“.
Sprendimus dėl to priimti turėtų kiekviena valstybė.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba BNS anksčiau šią savaitę informavo, kad informacija iš EVA perduota ministerijai, ji ir priims galutinius sprendimus.
Šiuo metu sustiprinančioji dozė skiriama tik pagal prioritetines grupes metų pradžioje paskiepytiems gyventojams. Statistikos departamento duomenimis, iki šiol ją yra gavę 32,8 tūkst. žmonių.
