Rugsėjo 13 d. įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms. Priemonė turėjo paskatinti žmones vakcinuotis ir padėti valdyti koronaviruso plitimą.
Naujieji ribojimai galioja jau daugiau nei dvi savaites, tačiau naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičiai nesmunka. Atvirkščiai, penktadienį užfiksuotas naujų atvejų šuolis – patvirtinta 1970 užsikrėtimų.
Rugsėjo 13 d. bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę buvo gavę 60,9 proc. šalies gyventojų, o spalio 1 d. duomenimis, šalyje pasiektas 62,5 proc. vakcinacijos lygis. Išeina, kad per šį laiką bent viena doze paskiepyta 1,6 proc. gyventojų.
Tad ar rugsėjo viduryje įvesti ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms iš tiesų veikia, kaip tikėtasi?
Zemlys-Balevičius: didelės įtakos, ko gero, ribojimai nepadarė
„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad vertinant ribojimų su galimybių pasu veiksmingumą reikėtų žiūrėti ne tik į naujų užsikrėtimų skaičius. Dar reikėtų gauti duomenis, kiek užsikrėtusiųjų yra pasiskiepiję, o kiek ne.
„Kol kas žiūrint į augumo tempą, jis laikosi apie 20 proc. (24 proc., penktadienio Statistikos departamento duomenimis – aut. past.), tai nėra gerai. Tai reiškia, kad jeigu galimybių paso poveikis ir buvo, jis tikrai nebuvo toks didelis, koks būtų reikšmingai padėjęs“, – tv3.lt sako V. Zemlys-Balevičius.
Vis dėlto specialistas skuba pabrėžti, kad teigti, jog ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams iš viso nebuvo veiksmingi, taip pat negalima. Paprasčiausiai nėra prieinamų duomenų, kurie leistų tokias išvadas daryti.
Iš to, kas matoma dabar, pasak mokslininko, galima sakyti, kad didelio poveikio rugsėjo 13 d. įsigalioję ribojimai epidemiologinės situacijos gerėjimui nepadarė.
Čaplinskas: jei ribojimai paskatino žmones vakcinuotis – tai gerai
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas taip pat sako, kad vienareikšmiškai įvertinti rugsėjo 13-ąją įsigaliojusius ribojimus neįmanoma. Profesorius pabrėžia, kad gyvename naujoje realybėje, kurioje laikytis tam tikrų elgsenos taisyklių reikės.
„Tai apima ir būtinybę žinoti savo COVID-19 statusą, testuotis, pajutus simptomus, likti namie ir neiti darbą, informuoti kontaktus, jei aišku, kad žmogaus tyrimo rezultatas yra teigiamas, taip pat laikytis atstumų, dėvėti kaukes, kitas biosaugos priemones, vėdinti patalpas ir, aišku, vakcinuotis. Jeigu tai paskatino kai kuriuos žmones, o neabejotinai dalį paskatino, skiepytis, saugiau elgtis, tai yra gerai“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Vis dėlto profesorius primena, kad ir turintys galimybių pasą žmonės neturėtų jaustis taip, lyg virusas jiems nebeaktualus.
„Jeigu daliai žmonių susidarė kita, klaidinga nuomonė, kad jeigu jis turi galimybių pasą, tai gali nebesisaugoti, užmiršti kitas saugaus elgesio normas, tai yra blogai“, – teigia S. Čaplinskas.
Nors ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims ir galioja, užsikrėtimų kreivė kyla. Penktadienį patvirtinti 1970 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Pasak S. Čaplinsko, šie skaičiai parodo, kad žmonės patys savo elgsena kuria sąlygas virusui plisti.
„Saugesnės elgsenos elementai vienoje ar kitoje situacijoje nebuvo įdiegti, dėl to žmonės ir perdavė virusą vienas kitam. Pavyzdžiui, jei žmogus nežino, kad yra infekuotas, o kas trečiam infekuotam žmogui simptomai iš viso gali nepasireikšti. Kas antras žmogus, kai perduoda virusą kitam, nežino, kad yra infekuotas.
Jeigu jis nebuvo išsityręs, nežinojo ir atitinkamai kitas žmogus, kuris buvo šalia jo irgi nežinojo, nesilaikė saugumo priemonių, atstumo ar kaukių dėvėjimo, pas jį nebuvo susiformavęs imunitetas, virusas turėjo galimybę pereiti iš vieno šeimininko į kitą“, – sako S. Čaplinskas.
Todėl yra du situacijos sprendimo būdai: paskiepyti visus gyventojus arba užsidaryti visai. Pastarasis variantas, pasak profesoriaus nebetinka, nes užsidaryti gyventojai jau nei nori, nei gali. Gyventojams atsisakant skiepytis rizika užsikrėsti ir toliau išliks.
„Bus labai apmaudu ir gaila, jeigu užsikrės tie žmonės, kurie vėliau sirgs sunkiai. Iš vienos pusės, jie pateks į ligoninę, o jei pateks į intensyvios terapijos skyrių, reiškia bus užimta vieta, sveikatos pagalba negalės būti teikiama tiems, kuriems jos irgi labai reikia, galbūt planinė pagalba vėluos. Paprasčiausiai neteksime daugiau žmonių ir tiek.
Tai reikia labai atvirai pasakyti. Virusui toliau plintant, deja, kai kurie žmonės neišgyvens“, – sako S. Čaplinskas.
Apskaičiavo, kiek užsikrėtimų gali būti priskiriami pasiskiepijusiems
Penktadienį duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino skaičiavimais, kiek maždaug iš per dieną nustatomų naujų užsikrėtimų koronavirusu galėtų būti priskiriami vakcinuotiems.
„Iš Statistikos departamento darytų tyrimų, žinome, kad vakcinos efektyvumas nuo užsikrėtimo yra 80 proc. Imunizuotų turime 70 proc., reiškia, tarp visų naujų atvejų 70 proc. bus nevakcinuotų.
Žiūrint į šios dienos skaičius, tai iš 1970 naujų atvejų bus tik 591 atvejis tarp vakcinuotų. Prisiminkime kad vėlgi pagal darytą tyrimą, dėl vakcinų efektyvumo, iš tų 591 užsikrėtusių į ligonines atsiguls tik maža dalis, o ir mirs dar mažesnė“, – savo socialiniuose tinkluose rašo V. Zemlys-Balevičius.
Pasak mokslininko, jei būtų pasiskiepiję visi gyventojai, nustatant 600 atvejų per dieną būtų galima gyventi ramiai.
Priemones siūlo taikyti į nepasiskiepijusius
Mokslininkas V. Zemlys-Balevičius ne kartą yra teigęs, kad koronaviruso valdymo priemones reikėtų taikyti konkrečiai gyventojų grupei – nepasiskiepijusiems gyventojams.
Nuo penktadienio, spalio 1-osios, šalyje vėl įsigaliojo privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose. V. Zemlys-Balevičiaus nuomone, kaukių dėvėjimas neturėtų niekam kelti dvejonių ir turėtų būti suprantamas savaime.
„Darbo vietose gal ne, bet prekybos centruose kaukės galės likti ir kai COVID-19 praeis. Tai mažina peršalimo ligų tikimybę, apie tai niekas nešneka. Dabar, kai vaikai grįžo į mokyklą, prisiminiau, kad jie parneša ligas. Sėkmingai metus pragyvenome pe peršalimo ligų ir tai yra labai malonu. Būtų gerai, kad tai tęstųsi ir pasibaigus COVID-19“, – apie kaukių dėvėjimo svarbą kalba V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas pastebi, kad pastaruoju metu matyti, jog nuo COVID-19 miršta arba sunkia ligos forma suserga neskiepyti asmenys. Todėl, kaip sako V. Zemlys-Balevičius, susiduriame su nevakcinuotų žmonių epidemija.
„Visos priemonės turi būti taikytos jiems. Turime vakcinų efektyvumo duomenis. Iš mirštančių, vakcinuotų yra 10 proc. Kasdien miršta po 20 žmonių, tai iš jų vienas–du būna vakcinuoti. Tai reiškia, kad jeigu likę 19 būtų buvę vakcinuoti, iš 19 skaičius pavirstų į vienetą. Vietoje 20 mirčių, turėtume tris vakcinuotų mirtis“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Specialistas priduria, kad jei visi gyventojai būtų pasiskiepiję, pandemijos plitimas būtų lėtesnis. Pasak jo, pasiskiepiję žmonės virusu sunkiau užsikrečia ir mažiau jį platina.
„Visi duomenys rodo, kad turime tik nevakcinuotų problemą. <…> Jeigu aikštėje ateina žmogus ir ją dergia, tai problema yra su tuo žmogumi, o ne su aplinkiniais, kurie tvarkingai vaikščioja. Galbūt piktai pasakiau, bet duomenys rodo vienareikšmiškai. Nereikia apsimetinėti ir nukreipti dėmesio į nereikšmingus dalykus. Esmė yra, kad tai – nevakcinuotų žmonių problema“, – komentuoja V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas taip pat pastebi, kad viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie tai, kad Skandinavijos šalyse koronaviruso ribojimai yra panaikinti. Tačiau, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, reikėtų suprasti, kodėl ribojimų ten nebėra. Atsakymas paprastas – todėl, nes gyventojai pasiskiepijo nuo COVID-19.
Vakcinuoti svarbu visus gyventojus
Duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius sako, kad didžiausia apkrova sveikatos apsaugos sistemai krenta tada, jei nesiskiepija vyriausios amžiaus grupės. Joms virusas yra pavojingiausias, užsikrėtus sirgti sunkiai ar mirti tikimybė vyriausiems gyventojams yra didžiausia.
„100 COVID-19 susirgusių vyresnio amžiaus žmonių, mums sveikatos apsaugos sistemoje yra labai skausmingi palyginus su 100 jaunų žmonių. Bet problema, aišku, yra kompleksinė“, – sako mokslininkas.
V. Zemlys-Balevičius aiškina, kad vyresnieji gyventojai yra mažiau mobilūs, tad dažnu atveju juos užkrečia jaunesni jų artimieji.
„Jaunesnio amžiaus žmones vakcinuoti reikia dėl to, kad Jie neperneštų (viruso – aut. past.), mažintų epidemiją. Turime tikslinę vakcinaciją, kad mažintume sveikatos apsaugos sektoriaus (naštą – aut. past.) – vyresnio amžiaus (gyventojai – aut. past.). Lygiai tą patį galėtume pasiekti suvakcinavę 100 proc. jaunesnio amžiaus žmonių, nes jie tada negalės pernešti viruso vyresniesiems.
Vaikai yra atskiras dalykas. Jei turi vaikų, kurie yra nevakcinuoti, jie tiesiog turėtų senelių nematyti dėl saugumo, jei senelis nevakcinuotas“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Palaiko idėją neskelbti karantino
Viešojoje erdvėje girdėti įvairių svarstymų dėl karantino skelbimo. Opozicija aktyviai ragina Vyriausybę skelbti karantiną.
„Bendrai pats karantino neskelbimas atrodo šiek tiek keistokai ir <...> man tai susidaro dar vienas vaizdas, kad premjerė prisikalbėjus, kad stengsis neskelbti karantino, tokiu būdu bando tam tikrų politinių dividendų gauti. Kai nėra karantino, bet priemonės kažkokios įvedinėjamos“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams teigė A. Veryga.
Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad pernai susidūrus su prastėjančia epidemiologine situacija tuometiniams valdantiesiems, šiuo metu opozicijoje esantiems valstiečiams, neatrodė, kad reikia griežtesnių priemonių.
„Garbės žodis, aš pasižiūrėjau, ką buvo paskelbęs ponas Veryga praėjusiais metais tuo pačiu metu, kai atvejų skaičius buvo toks pats, kaip dabar. Tai tada buvo ką tik paskelbtas karantinas ir buvo apribota dalis veiklų. <...> Bet tikrai buvo toli nuo kažkokio griežto karantino.
Antras dalykas, tada paskiepytų žmonių Lietuvoje nebuvo. Dabar, vis dėlto, Lietuvoje yra paskiepyta 1,7 mln. žmonių, yra veikiantis būdas užtikrinti saugų paslaugų teikimą. Čia nėra nei Vyriausybės interesas, nei to paties verslo interesas, kad verslas būtų visiškai uždarytas.
Yra galimybės veikti gerokai saugiau, nei praėjusiais metais. Noriu priminti, kad praėjusiais metais, iki pat naujos Vyriausybės suformavimo, ponui Verygai neatrodė, kad yra reikalas griežtinti karantino reikalavimus“, – Seime sakė I. Šimonytė.
Profesorius S. Čaplinskas palaiko sprendimą neskelbti karantino. Pasak jo, žiūrint iš medicininės pusės, karantino režimas buvo reikalingas tik tam, kad problemų sprendimas būtų atidėtas tol, kol sužinosime daugiau apie ligą ir įgysime reikiamas priemones kovai su ja.
„Medicinine prasme tokio visuotinio karantino tikrai nebereikia. Kitas klausimas – karantinavimasis tiems žmonėms, kurie yra užsikrėtę arba įtariami, kad yra užsikrėtę. Reikėtų, kad jie laikytųsi tam tikros izoliacijos ir kuo greičiau atliktų tyrimus, kad išsiaiškintų, ar jie yra užsikrėtę, ar ne“, – teigia S. Čaplinskas.
Įvedus privalomas kaukes nebemato galimybių paso prasmės
Ketvirtadienį profesorius S. Čaplinksas socialiniuose tinkluose pasidalino papildomais pastebėjimais apie galimybių pasą. Jo nuomone, įvedus viduje privalomas kaukes galimybių pasas nebetenka prasmės, todėl, pasak speciaisto, galimybių paso uždarose erdvėse reikėtų atsisakyti.
„Galimybių paso neturinčios visuomenės dalies nukreipimas į mažus prekybos centrus yra klaida, kuri gali reikšmingai prisidėti prie tolesnio viruso platinimo, nes mažesnėse erdvėse yra didesnė tikimybė didesnei viruso koncentracijai susikaupti ir jiems plisti dar didesniais mastais.
Iki šiol joks ekspertas ar valdininkas nepateikė viešai argumentų ar kriterijų, kodėl tik galimybių pasą turinti visuomenės dalis nukreipiama būtent į didelius prekybos centrus ir dar jiems leista nedėvėti veido kaukės.
Manau, kad tų argumentų nėra ir nebuvo, o ši nuostata dėl didelių prekybos centrų greičiausiai paimta iš „palubinsko“. Be jokios logikos. Tarytum norėta padaryti blogiau sudarant palankesnes sąlygas dalintis virusais žmonėms grūdantis mažesnėse maisto parduotuvėse.
Jeigu būtų atvirkščiai, t.y. žmonės nukreipiami į didelius prekybos centrus, su tinkama ventiliacija, dideliais oro tūriais, tai dar galima būtų kalbėti apie kažkokią logiką. Tačiau dabar taip nėra. Tai labai pavojingas veiksnys – sutelkti žmones į mažesnes erdves, galintis reikšmingai prisidėti prie infekcijos plitimo visuomenėje“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė S. Čaplinskas.
Galimybių pasą galima gauti šiais atvejais:
Pasiskiepijus
- „Comirnaty“ arba „Spikevax“ vakcina – praėjus 1 sav. po antrosios vakcinos dozės suleidimo;
- „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcina – praėjus 2 sav. po vienintelės vakcinos dozės suleidimo;
- „Vaxzevria“ vakcina – praėjus 4 sav., bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmosios dozės suleidimo ir iš karto po antrosios vakcinos dozės;
- Persirgus COVID-19 liga – praėjus 2 sav. po bet kurios vienos vakcinos dozės.
Persirgus
Persirgus COVID-19 – praėjus ne daugiau nei 210 d. nuo teigiamo COVID-19 testo rezultato.
Arba turint teigiamą COVID-19 IgG antikūnų kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo rezultatą – praėjus ne daugiau nei 60 dienų (mobiliuosiuose punktuose atliekami greitieji serologiniai testai Galimybių pasui nėra tinkami).
Atlikus testą
Turint neigiamą mokamo SARS-CoV-2 PGR tyrimo arba mokamo antigeno testo rezultatą – abu galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento.
Pvz.Švedijoje nepasiskiepiję lankosi visose parduotuvėse , vaikšto netgi be kaukių ir , keliauja ...
Lietuvoje - visur ribojimai , prievarta !!!
Kada tai baigsis , kas atsakys !!???
