Statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio viduryje vakcinacijos nuo COVID-19 rodikliai buvo ženkliai pakilę palyginus juos su vasara ar dabartine situacija. Pagal rugpjūčio 17 d. scenarijų, 70 proc. suvakcinuotų gyventojų ribą būtume pasiekę iki rugsėjo 22-osios.
Tačiau nuo rugpjūčio vidurio vakcinacijos rodikliai smuktelėjo. Rugpjūčio 30 d. scenarijaus duomenimis, 70 proc. suvakcinuotų gyventojų ribą būtume pasiekę bene mėnesiu vėliau – spalio 15 d.
Armalis: rodiklius „nukirto“ kalbos
Viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis šeštadienį savo socialiniuose tinkluose pasidalino pakoreguota Statistikos departamento skelbiamos vakcinacijos tempus atspindinčios lentelės nuotrauka.
Į lentelę jis įdėjo datas, kada prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė pasisakė vakcinacijos kampanijos klausimu. Visi jie skyrė kritikos Vyriausybei.
Pirma prezidentas Vyriausybės vykdomą vakcinacijos politiką pavadino forsuota ir karštligiška, vėliau jam pritarė V. Blinkevičiūtė, o dar kitą dieną nuskambėjo ažiotažą sukėlusi I. Vėgėlės kalba.
Viešųjų ryšių specialistas A. Armalis mano, kad vakcinacijos rodikliai šalyje smuko būtent po G. Nausėdos, V. Blinkevičiūtės ir I. Vėgėlės pasisakymų.
Specialistas pastebi, kad vakcinacijos tempai rugpjūčio viduryje buvo išaugę – per dieną pasiskiepydavo apie 20 tūkst. gyventojų. A. Armalio vertinimu, tai buvo didžiausias įmanomas tuo metu per dieną galinčių pasiskiepyti gyventojų skaičius, kitaip tariant, vakcinacijos tempas buvo pasiekęs „lubas“.
„Ir tuo metu, kai buvo pasiektos lubos išlaikant gerą vakcinavimo tempą, išeina trys padieniui reikšmingi pareiškimai. Tai yra, reitingų viršuje esančio prezidento pasakymas, kad galbūt vakcinavimas forsuojamas per daug.
Kitą dieną jam pritarusi socialdemokratų lyderė Blinkevičiūtė pasako posakį „perlenkta lazda“. Dar kitą dieną išeina Vėgėlės kalba, kuri turi tūkstančius pasidalinimų ir labai rimtus peržiūrų skaičius „Youtube“ kanale.
Kai trys tokie žmonės pasisako, jie abejojantiems žmonėms suteikia galimybę nebeskubėti. Jeigu žmogus savo abejonėse buvo ant ribos, jis gavo signalą luktelėti“, – įžvalgomis su tv3.lt dalinasi A. Armalis.
Specialisto pastebėjimu, rugpjūčio mėnesį šoktelėjusius vakcinacijos rodiklius lėmė Vyriausybės komunikacija apie planuojamus ribojimus nesiskiepijantiems asmenims. Tuo metu buvo galima girdėti tokių idėjų, kad nepasiskiepiję asmenys negalės eiti į darbą, gauti ligos išmokų ir t.t. Šios kalbos visuomenei davė aiškų signalą skiepytis, ką gyventojai ir suskubo daryti.
Pasak specialisto, dalis visuomenės yra paveikūs žinomų žmonių nuomonei, tad padieniui nuskambėjus trims žinomų asmenų pasisakymams, dalis gyventojų nusprendė nebesiskiepyti. A. Armalio teigimu, gyventojams, iš prezidento išgirdusiems kritiką dėl skiepijimo politikos, galėjo susidaryti įspūdis, kad prezidentas stengsisi padaryti taip, jog tokių priemonių nebus imtasi.
„Žiūrint grafiką, jis yra iš oficialaus portalo, matėme šuolį birželio mėnesį ir po to vasarą kritimas. Ne vienas šeimos gydytojas sakė, kad jų pacientai sako, jog atostogos, palauks rudens ir pasiskiepys. Rugpjūtį matėme būtent tų žmonių, kurie vasarą tingėjo skiepytis, pasiruošimą skiepytis. <…>
Tą bangą labai ramiai nukerta du žinomi lyderiai ir staiga tapęs žinomu advokatas Vėgėlė. Pasižiūrėkite, kas labiausiai dalinosi jo įrašu. Būtent antivakseriai ir maršistai, kurie ir buvo prieš visus suvaržymus. Reiškia, žmonės gavo signalą, kad nebeskubėkite, nes suvaržymų greičiausiai nebus“, – komentuoja A. Armalis.
Duomenų specialistai išvadų daryti neskuba
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Augutis nėra linkęs tiesmukai sieti kritusių vakcinacijos rodiklių su rugpjūčio viduryje išsakytomis prezidento, V. Blinkevičiūtės ir I. Vėgėlės kalbomis.
Profesorius pritaria, kad kalbos galėjo turėti šiek tiek įtakos, tačiau rodiklius labiau paveikti galėjo daugiau priežasčių.
„Pagrįsti tai būtų galima ir tuo, kad tikrai ne visi seka tuos pasisakymus ir jais domisi ar giliai paima į širdį. Manau, kad dalis iš tų, kurie nepasiskiepiję, netgi nėra susipažinę su iškeltomis problemomis, nes jos gana sudėtingos“, – tv3.lt sako J. Augutis.
Savo įžvalgomis apie A. Armalio išvadas socialiniuose tinkluose pasidalino ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Jis rašo, kad nereikia nė duomenų, jog suprastum, kad prezidento, V. Blinkevičiūtės ir I. Vėgėlės kalbos neprisidėjo prie vakcinacijos skatinimo.
Vis dėlto teigti, kad vakcinacijos tempai krito būtent dėl to, neskuba ir V. Zemlys-Balevičius.
„Pasakyti ar laiko eilutėje įvyko pokytis ir nustatyti to priežastį nėra trivialu. Yra susikūrę atskiros mokslo sritys kurios tai nagrinėja ir taip jau sutapo, kad mano akademinė ir profesinė veikla su jomis glaudžiai susijusios. Tom sritims skirtas vienas mano disertacijos skyrius, ir darbe analizuojant duomenis su tuo tenka dažnai susidurti.
Todėl aš visados atsargiai žiūriu į paprastos laiko eilutės grafiką su pažymėtais tam tikrais laiko periodais, kurie turėtų indikuoti priežastingumą ar pokytį. Tokie grafikai tinka iliustracijai pademonstruoti kokį nors akivaizdų faktą, arba išprovokuoti diskusiją. Labai retai, kada tai yra įrodymas. Norint ką nors įrodyti dažnai tenka nemažai padirbėti ir kartais tai tiesiog neįmanoma.
Šiuo atveju iš grafiko galima pasakyti, kad grafikas iliustruoja, kad minėtų piliečių kalbos neprisidėjo prie vakcinacijos tempų didėjimo. Bet kiek juos sumažino yra atviras klausimas ir į jį taip lengvai vien iš šio grafiko neatsakysi. Bet kaip čia sakė vieno instituto direktorius, puiku, kad prasidėjo diskusija“, – savo „Facebook“ rašo V. Zemlys-Balevičius.
Reikia politikų susivienijimo
Viešųjų ryšių specialistas A. Armalis mano, kad postūmį vakcinacijos rodikliuose pasiekti padėtų tik visų lyderių skatinimas vakcinuotis. Šiuo metu, pasak A. Armalio, vakcinacijos klausimais yra pastebima sumaištis.
„Iš vienos posės Ramūnas Karbauskis sako, kad jis už, bet iš kitos pusės, jo laiškai, kurie pavaikšto, informacija, kurią „Facebooke“ vienas kitas žurnalistas paskelbia, yra tokie: jie jums meluoja ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kas yra valstiečių frakcijoje, kur yra konkretūs antivakseriai.
Nematome vieningos pozicijos iš darbo partijos, Regionų partijos, griežtai vieningos pozicijos nematome iš socialdemokratų“, – sako A. Armalis.
Todėl svarbu, kad vakcinacijos klausimus susivienytų visi politikai. Už dabartinę Vyriausybę, kaip skaičiuoja A. Armalis, balsavo apie 40 proc. rinkėjų. Likusiems rinkėjams konservatorių ir liberalų idėjos nepatinka, tad jie klausosi savo lyderių.
„Viena Vyriausybė, vieni valdantieji su tuo nesusitvarkys, nes matome, kad dalis politinių lyderių tiesiog laikas nuo laiko stengiasi pristabdyti šį traukinį sąmoningai arba nesąmoningai“, – komentuoja A. Armalis.
Vis dėlto Vyriausybė, pasak A. Armalio, turėjo galimybę padaryti įtakos vakcinacijos tempams. Dar pačioms pirmoms vakcinos nuo COVID-19 dozėms pasiekus Lietuvą reikėjo vykdyti tikslingą kampaniją.
„SAM tuo metu uždelsė, nes skubėjo ir leido viešą erdvę užsipildyti sąmokslo teorijomis. Jų buvo debesys įvairiausių. Dabar informacijos yra labai daug, bet jau yra tiek daug prieštaringos informacijos, kad vien vakcinavimo komunikacijos žingsniais stebuklų nebepadarysi“, – sako A. Armalis.
Augutis: svarbu paskiepyti vyriausius gyventojus
VDU profesorius J. Augutis sako, kad yra daugybė priežasčių, kurios gali veikti gyventojų vakcinacijos tempus. Šiuo metu svarbiausia yra surasti priemones, kurios vakcinacijos rodiklius gerintų, ypatingai vyresnių žmonių amžiaus grupėje.
Profesorius sako, kad teigiamai rodiklius veikia kalbos apie galimus ribojimus.
„Apribojimai veikia Lietuvos visuomenę ir dalis nenorėdami susidurti su įvairiais sunkumais tiek darbe, tiek viešąjame gyvenime, pasiskiepija. Galbūt ir nelabai to norėdami. Taip pat paveikia ir situacija, kada girdime, kad Lietuva pagal mirčių skaičių yra pirmoji ar antroji ES, pagal kasdienių atvejų skaičių iškylame į pirmas vietas – irgi daromas tam tikras spaudimas. Tikiuosi, kad tai šiek tiek pagyvins vakcinavimą. Žinoma, yra ir daugiau priežasčių“, – komentuoja J. Augutis.
J. Augutis mano, kad svarstoma 100 eurų išmoka pasiskiepijusiems vyriausiems šalies gyventojams duotų teigiamą rezultatą. Tokia praktika užsienyje veikia, veikti turėtų ir Lietuvoje.
„100 eurų Lietuvoje ir 100 dolerių JAV kai kuriose valstijose yra skirtingas dalykas. Pas mus tai daug solidžiau ir rimčiau, manau, kad tai suveiktų. Nežinau, kiek tai socialiai teisinga ar moralu taip daryti, bet visos priemonės, manau, yra pateisinamos ir geros. Jei įdėdami tuos pinigus išgelbėsime kažkiek gyvybių, tai jau galima sakyti, kad pasiteisino tos lėšos“, – teigia J. Augutis.
Stipriai suaktyvinus vakcinacijos kampaniją, A. Augutis skaičiuoja, pasiekti dar metų pradžioje iškletą 70 proc. suvakcinuotų gyventojų tikslą būtų galima per du mėnesius.
Profesorius sako, kad ypatingai svarbu paskiepyti veriausius šalies gyventojus.
Trys kalbos vienu metu
Rugpjūčio 18 d. prezidentas G. Nausėda sukritikavo Vyriausybės pasirinktą taktiką paskiepyti kuo daugiau žmonių. Jis pastangas pavadino karštligiškomis ir forsuotomis.
„Tokio karštligiško ir gal net, sakyčiau, šiek tiek forsuoto skiepijimo buvo galima išvengti, jeigu būtume savo pastangas tolygiai paskirstę per visą vasarą. <…>
Šiuo metu mes kalbame apie tai, kad perlenkėme lazdą dėl priverstinio skiepijimo, kuris net ir nėra priverstinis savo prasme, bet tos paskatos, kurios buvo sukurtos, ir tam tikras gąsdinimo baubas, kuris buvo įjungtas, kaip antai negalėjimas prieiti prie tam tikrų būtiniausių paslaugų, negalėjimas patekti į viešąjį transportą.
Kas iš to, kad tai atšaukta vėliau? Supriešinimo faktas įvyko anksčiau, žmonės pasipiktino ir dabar turime kovoti su pasekmėmis, nors galėjome kovoti su priežastimis“, – rugpjūčio viduryje LRT eteryje kalbėjo G. Nausėda.
Visai netrukus, rugpjūčio 20 d. Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė V. Blinkevičiūtė išreiškė palaikymą G. Nausėdos pasakytoms mintims.
„Manau, kad tiesiog yra perlenkta lazda. Nes kuo tu labiau gąsdinsi žmones, ar neatsitiks taip, kad tie žmonės, atvirkščiai, kaip tik nusistatys ir nenorės skiepytis. Todėl čia matau tam tikrų pastabų ir priekaištų valdančiajai daugumai“, – „Žinių radijuje“ sakė ji.
Dar kitą dieną, rugpjūčio 21 d., advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė perskaitė kalbą, kuria sukritikavo valdžios politiką dėl skiepijimo. Jis skiepijimą pavadino prievartiniu.
Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, nuo COVID-19 yra pasiskiepiję 62,7 proc. gyventojų.
