Socialiniame tinkle pasidalinęs žinute užkrečiamųjų ligų specialistas svarstė, kad atėjo metas peržiūrėti kitus dabar galiojančius ribojimus.
„Delta pandemijos kontekste pagaliau Lietuvoje grįžtama prie tinkamo nemedicininių apsaugos nuo pandeminio viruso reglamentavimo. Nuo penktadienio, spalio 1-osios, veido kaukių (respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimas uždarose erdvėse bus privalomas, nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdoma su Galimybių pasu (GP) ar be jo. Iki tol, komunikacija nedėvėti kaukių turintiems GP, manau, buvo suteikianti nepagrįstų lūkesčių visuomenei. Ypač uždarose erdvėse, nes užsikrėsti ir platinti virusą gali ir paskiepyti asmenys bei turintys imunitetą, t. y. turintys GP.
Įvedus privalomą kaukių dėvėjimą visur uždarose patalpose, galimybių paso reikalavimas, ypač didžiuosiuose prekybos centruose, NEBETENKA PRASMĖS. Todėl ten jo reiktų atsisakyti. GP neturinčios visuomenės dalies nukreipimas į mažus prekybos centrus yra klaida, kuri gali reikšmingai prisidėti prie tolesnio viruso platinimo, nes mažesnėse erdvėse yra didesnė tikimybė didesnei viruso koncentracijai susikaupti ir jiems plisti dar didesniais mastais“, – dėstė jis.
Nemato ribojimų logikos
Anot jo, iki šiol joks ekspertas ar valdininkas nepateikė viešai argumentų ar kriterijų, kodėl tik GP turinti visuomenės dalis nukreipiama būtent į didelius prekybos centrus ir dar jiems leista nedėvėti veido kaukės.
„Manau, kad tų argumentų nėra ir nebuvo, o ši nuostata dėl didelių prekybos centrų greičiausiai paimta iš „palubinsko“. Be jokios logikos. Tarytum norėta padaryti blogiau sudarant palankesnes sąlygas dalintis virusais žmonėms grūdantis mažesnėse maisto parduotuvėse.
Jeigu būtų atvirkščiai, t. y. žmonės nukreipiami į didelius prekybos centrus, su tinkama ventiliacija, dideliais oro tūriais, tai dar galima būtų kalbėti apie kažkokią logiką. Tačiau dabar taip nėra. Tai labai pavojingas veiksnys – sutelkti žmones į mažesnes erdves, galintis reikšmingai prisidėti prie infekcijos plitimo visuomenėje“, – savo nuomonę dėstė S. Čaplinskas.
Primygtinė rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad veido kaukės nuo spalio 1 d. teikiant kontaktines paslaugas ir renginiuose, nepriklausomai, ar žmogus turi galimybių pasą, ar ne. Ministrų kabinetas savo nutarimu taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė teigė, kad ministrų kabineto nutarime nurodyta rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu yra „labai primygtinė“. Premjerė taip pat paaiškino, kaip nauja tvarka dėl kaukių turės būti įgyvendinama darbo vietose ir mokymo įstaigose.
„Natūralu, kad žmonių kontaktai ir darbo kolektyvuose, ir per ugdymo įstaigas, deja, yra vienas iš tokių pagrindinių kelių, kaip plinta virusas. Darbo kolektyvuose kaukių dėvėjimas bus privalomas tais atvejais, kai žmonės dirbs fiziniame kontakte ir bus uždaroje patalpoje.
Dėl pradinių mokyklų diskusija šiandien buvo. Mokyklose kaukės yra privalomos, jos nėra privalomos tik pradinukams. Dėl pradinukų sutarėme taip, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija dar pakontaktuos ir padiskutuos su epidemiologais ir švietimo bendruomene. Jeigu toks sprendimas būtų tinkamas, būtų sutarta dėl tokio sprendimo, tam nereikia Vyriausybės nutarimo, tai yra operacijų vadovo sprendimas“, – sakė I. Šimonytė.
1,2 tūkst. pacientų ir 1,8 tūkst. naujų atvejų
Ligoninėse šiuo metu gydomas 1201 COVID-19 pacientas – 30 daugiau nei parą prieš, 129 iš jų – reanimacijoje.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 161 žmogus – 24 daugiau nei ankstesnę parą. 86 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 999 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą nustatyti 1806 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Praėjusią parą mirė po penkis 50–59 ir 80–89 metų žmones, keturi 70–79 metų asmenys, po du – 60–69 ir 90–99 metų žmones bei vienas 40–49 metų asmuo.
Pilnai paskiepyta buvo po vieną mirusįjį 50-59, 80-89 ir 90-99 metų amžiaus grupėse, kiti buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo beveik 331,7 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga beveik 16,3 – 600 daugiau nei ankstesnę parą.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4993 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 111. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9882 mirtys.
