Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Dėl ko jūsų požiūriu pastarosiomis dienomis atrodo, kad Trumpas viešai yra labiau bent jau Ukrainos pusėje? Kas čia nutiko?
G. Mažeikis: Karalius Saulė užpyko. Užpyko, kad kitas karaliukas, sėdintis Kremliuje, mažai kreipė į jį dėmesį ir neišpildo Karaliaus Saulės pageidavimo. Trumpas vadovaujasi vadinamąja Mar-a-Lago politika, nors Mar-a-Lago yra mažas dvaras, palyginus su Karaliaus Saulės Liudviko XIV Versalio rūmais.
Trumpui dar labai reikia pasistengti, kad jis priaugtų iki Karaliaus Saulės – jis smarkiai atsilieka. Kaip tik žiūrėjau, Jungtinėse Valstijose yra bent keletas lyginamųjų straipsnių, ką pasiekė Karalius Saulė ir ką Trumpas.
Pirmiausia, rūmai jo per maži, visiškai juokingi. Antras dalykas, Karalius Saulė lygiai taip pat mylėjo save, kaip ir Trumpas, čia jie panašūs: abu bandė švytėti ir mėgo auksą. Taip pat vykdė tik išimtinai personalistinę politiką, vadinasi, myliu – nemyliu, patinka – nepatinka, jokių kitokių analizių čia nėra, bet vieta, kur siaubingai atsilieka nuo Karaliaus Saulės, tai tas prancūzų absoliutus monarchas labai daug investavo į teatrą, į menus.
Taip pat jis šiek tiek investavo ir į mokslą. Na, su kultūra Trumpui labai prastai: reikia pasakyti, kad jis nelabai supranta apskritai, kas tai per dalykas ir kodėl auksas turėtų būti keičiamas į kažkokius kultūrinius dalykus. Knygų jis, matyt, iš viso neskaito, o teatre neaišku kada paskutinį kartą buvo.
Kaip jau sakau, labai daug pasistengti reikia, bet vis dėlto tas palyginimas yra naudingas, nes mes suprantame, kaip vykdoma rūmų politika. Štai dabar, pavyzdžiui, kada Donaldas Trumpas skrido pirma į Izraelį, o po to į Egiptą ir ten dalyvavo didžiuliuose susitikimuose, tai ten buvo didžiulės puotos. Jis ten buvo šlovinamas, jam buvo dedamos įsivaizduojamos karūnos – juo buvo labai, labai džiaugiamasi, ir jis labai džiaugėsi visais.
Čia viskas buvo taip, kaip priklauso Karaliui Saulei, ir šiuo požiūriu kai kuriems šeichams ir apskritai pasaulio tokiems autoritariniams valdovams toks elgesys yra priimtinas – su juo galima susitarti, bet ten nebuvo niekur pakviestas Putinas, kuris irgi norėtų būti Artimųjų Rytų lyderis ir norėtų ten taip pat parodyti savo lyderystę, ir staiga arabų šeichai, arabų princai atstūmė jį ir pasakė, kad nenori, jog jo ten būtų.
Todėl Putinas ten nepasirodė, nors jo buvimas ir Rusijos politikai atrodytų buvo nepaprastai svarbus. Tai rodo tokį dalyką, kad Putinas rūmų politikoje jau yra laikomas tokiu underground – žmogus, su kuriuo nepadoru susitikti plačiuose rūmuose, gali slapta susitikti kur nors Aliaskoje.
Ne visai slapta, bet vis tiek atskirai, kur jokie šeichai ir kiti neskraido, tai Putiną ten galima prileisti. Jis ten kažkaip tai per Sibirą, per tundrą šiaip ne taip gali prisigauti. Šiuo požiūriu reikia pastebėti, kadangi Putinas yra atstumtasis ir nevykdo savo įsipareigojimų, tai veikiausiai jam turi būti skirta bausmė – Zelenskis išmoko kalbėti su Karaliumi Saule.
Putinas, beje, irgi visai gerai moka, bet kadangi nieko nevykdo ir nieko nedaro, tai veikiausiai susilauks šiokios tokios bausmės. Palaikau bausmę, matyt, kad bus. Pradžiai tai bus trumpalaikė, ir veikiausiai dar ir už NATO, ir mūsų su jumis sąskaitą – tai reiškia, kad bus duota daugiau ginklų.
Nesu tikras šimtu procentų dėl minėtų „Tomahawk“, bet galbūt kokie keturi, penki „Tomahawk“ ir bus ten atvežti parodai, dar bus duota kitokių raketų. Tiesiog simbolinis gąsdinimas, kuris šiaip ar taip suveiks, šiaip ar taip paveiks, ypač propagandiniu požiūriu, ypač skandalais, bet nedidelis – tam, kad nebūtų nutrauktos derybos su Rusija, tam, kad nebūtų pernelyg smarkiai eskaluojama, tam, kad Kremlius suprastų, jog tai yra tik simbolinis veiksmas, kad čia nieko labai rimta: susprogdinsime vieną jūsų naftos įmonę ir viskas.
Nieko asmeniško ir nieko čia baisaus, todėl, kad Trumpas pasaulį matuoja trilijonais, kuriuos jis uždirba per dieną. Naftos bazė jam čia nieko nereiškia jo pinigų krepšeliams, o Putinui irgi nelabai rūpi, tai veikiausiai šitaip ir bus: mažas pagąsdinimas, bet vėliau gali ateiti ir didesnis.
Didesnis todėl, kad visų geopolitikų minčių kryptys yra nukreiptos ne į Rusiją šiuo metu, kuri yra neįdomi geopolitiniu požiūriu, vis mažiau įdomi, o nukreiptos į Kiniją. Ji dabar praktiškai iškėlė ultimatumą Jungtinėms Valstijoms ir praktiškai visoms šalims dėl retųjų mineralų gavybos, gamybos ir prekybos.
Trumpalaikiu požiūriu, metų, dviejų ar trijų metų žvilgsniu, Kinija gali labai stipriai paveikti viso pasaulio aukštąsias technologijas. Vėliau turbūt ir Jungtinės Valstijos, ir kitos šalys ras sprendimus, kaip atsikratyti Kinijos įtakos, bet šiuo metų dviejų ar gal net trijų požiūriu jie gali padaryti nepaprastai didelę įtaką, kuri gali turėti reikšmės ir Rusijos bei Ukrainos karui, todėl, kad vis sunkiau bus Ukrainai gauti reikalingų medžiagų dronų ar raketų gamybai – čia yra susiję, labai susiję, nemalonūs dalykai.
Nemaloniai jie atsilieps ir Lietuvai, nežiūrint to, kad mes lyg ir nesame nei technologiniai pirmūnai, nei didžiausi tiekėjai Ukrainai, bet vis tiek dalyvaujame šioje visoje aplinkoje. Šiuo požiūriu net neįsivaizduoju, kaip elgsis Jungtinės Valstijos būtent ne trumpalaikio gąsdinimo požiūriu, o ilgalaikio.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
