putinas

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ne iš sykio sugebėjo teisingai ištarti sovietinės kompozitorės Aleksandros Nikolajevnos Pachmutovos pavardę, įteikdamas jai apdovanojimą Kremliuje. Akivaizdu, kad V. Putinas eilinį sykį susipainiojo pavardėse ir nesugebėjo jos ištarti – dukart per tą patį vakarą.

Vos per 10 dienų sugriuvus daugiau nei penkiasdešimt metų Siriją terorizavusiam režimui, Bašaras Al Assadas prisiglaudė Maskvoje – pas savo draugą teroristą Vladimirą Putiną. O pačiam Putinui Sirijoje svyla padai – jis gali prarasti savo vienintelę didelę laivyno bazę Viduržemio jūroje, aprūpinančią maskolių operacijas ir Afrikoje. Tuo metu iš Damasko pasaulį pasiekia sunkiai suvokiami Assado sukurtos represijų mašinos vaizdai.

Karą Sirijoje stebinti organizacija paskelbė, kad sukilėlių kovotojai įžengė į strateginę reikšmę turintį centrinį Chamos miestą. Sirijos sukilėliai vykdo žaibišką puolimą ir jau užėmė dideles šalies teritorijas. „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS) ir su ja susijusios kitos sukilėlių grupuotės „iš kelių pusių įžengė į Chamos miestą“, sakoma Britanijoje įsikūrusios „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešime.

Vilniuje sudužus DHL krovininiam lėktuvui „Boeing 737“ primename, kad vasarą DHL sandėliuose Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Vokietijoje kilo keletas gaisrų, o Rusija buvo apkaltinta prisidėjusi prie įžūlaus sąmokslo gabenti savaime užsidegančias siuntas komerciniais lėktuvais. Vėliau buvo sulaikyti keli asmenys, įskaitant ir Lietuvoje, tęsiamas tyrimas.

Ukrainoje pagerbtos Holodomoro aukos. Ukrainiečiai sako, kad šiandien istorija kartojasi, tik ukrainiečių tautą bando išnaikinti jau kitas rusų diktatorius – Vladimiras Putinas. O Ukrainos prezidentas vardija, kaip prieš šimtą metų Stalinas, taip ir dabar Putinas nusitaikė į ukrainietiškus grūdus. Ukrainiečiai šalia paminklo Holodomoro aukoms degė žvakutes, dėjo saldainius ir obuolius. Žmonės atėjo pagerbti Holodomoro aukas. Holodomoru vadinamas sovietmečiu Ukrainoje kilęs badas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį sutikusiems kariauti Ukrainoje nurašyti nesumokėtas skolas, kurių vertė beveik 100 tūkst. JAV dolerių. Pasak ekspertų, kai kuriems asmenims nauji teisės aktai bus stipri motyvacija prisijungti prie kovos. Rusija nuoat ieško naujų būdų, kaip užverbuoti kovotojų beveik trejus metus besitęsiančiam konfliktui.

Artimiausiomis dienomis Rusija gali paleisti daugiau eksperimentinių raketų „Orešnik“ arba panašių balistinių raketų, siekdama tokio paties retorinio poveikio, teigia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.  Šaltiniai Rusijoje tvirtino, kad Rusija lapkričio 23–24 d. uždarys dalį savo oro erdvės raketos bandymui, tačiau nenurodė, kokio tipo raketas išbando Rusijos pajėgos.

12 Rusijos medikų kreipėsi į Vladimirą Putiną, kad šis „nedelsiant paleistų“ neseniai teismo pripažinta kalta dėl melagingos informacijos platinimo paskelbtą pediatrę Nadeždą Bujanovą. Gydytojai piktinasi, kad valstybė už nieką sodina į kalėjimą visą gyvenimą vaikų gelbėjimui skyrusią specialistę.

Rusijos politinės sistema nėra patvari ir gali pradėti byrėti, įsitikinęs ilgametis rusų komunistų vadas Genadijus Ziuganovas. Jo teigimu, žmonės neina į rinkimus ir nemėgsta partijų, o tai rodo šalies politinės sistemos nestabilumą. „Kalbant apie politinę sistemą, tai turiu pasakyti, kad ji pas mus nėra stabili. Aš manau, kad tie, kurie užsiima politine sistema, rizikuoja mūsų šalyje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti porinkiminiu pereinamuoju laikotarpiu Jungtinėse Valstijose, jog išnaudotų Maskvos pranašumą Ukrainoje, ir paragino Berlyną ir Europą išplėsti paramą Kyjivui. „Negalime laukti iki pavasario, – Berlyne surengtoje konferencijoje pareiškė Annalena Baerbock. – Dabar įsivyravo pereinamasis etapas, kurio V. Putinas laukė ir siekė.

Kadenciją baigiantis Joe Bidenas planuoja skubiai suteikti Ukrainai 6 mlrd. dolerių paramą. Apie tai rašo leidinys „Politico“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:18 | Kadenciją baigiantis Bidenas skubiai ruošia Ukrainai 6 mlrd. dolerių paramą Kadenciją baigiantis Joe Bidenas planuoja skubiai suteikti Ukrainai 6 mlrd. dolerių paramą. Apie tai rašo leidinys „Politico“.  Leidinys apie tai skelbia remdamasis savo šaltiniais.

Užgimęs Rusijos ir Šiaurės Korėjos aljansas sukūrė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui dar vieną problemą – Pekinui dabar tenka gintis nuo augančio tarptautinio spaudimo suvaldyti savo du artimiausius diplomatinius partnerius, rašoma „Bloomberg“. Aukštas pareigas užimantis Pietų Korėjos valdininkas „Bloomberg“ paskelbė, kad Šiaurės Korėjos pajėgų dislokavimas Ukrainoje neatitinka Kinijos interesų ir pridūrė, kad Seulas prašė kolegų Pekine „atlikti garbingą vaidmenį konflikte“. „Xi Jinpingui tai y...

Analitiko Danielio Kocho, besispecializuojančio transatlantinio saugumo klausimais, teigimu, geografinė Baltijos šalių padėtis yra logiška vieta Putinui smogti, jei jis nuspręstų tęsti agresiją. Tačiau, ekspertas pažymi ir Rusijai kilsiančias dėl to problemas: gamtines sąlygas ir naująsias NATO nares Skandinavijoje. Estija, Latvija ir Lietuva sausio 19 dieną pasirašė protokolą, kad būtų sukurta bendra Baltijos šalių gynybos linija.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino idėja paversti BRICS antivakarietiška koalicija, nukreipta „sudrumsti senąją pasaulio tvarką“ ir „išjudinti dolerio hegemoniją“, didelio entuziazmo tarp dalyvių nesutiko, rašoma „Bloomberg“. Pavyzdžiui, Indija visiškai nenori paversti ekonominės sąjungos BRICS „antiamerikietiška“ organizacija, kurioje dominuotų Rusija su Kinija, naujienų agentūrai pasakojo su situacija susipažinę indų valdininkai.

JAV leidinys „The Wall Street Journal“, remiantis savais šaltiniais JAV, Europos ir Rusijos valdžioje, teigia, kad Elonas Muskas privačiuose pokalbiuose su V. Putinu nuo 2022-ųjų pabaigos nuolat aptarinėja asmenines temas, verslą ir geopolitiką. Tai kelia nerimą JAV prezidento administracijai, nes E. Muskas galimai turi prieigą prieš tam tikros įslaptintos informacijos.

NATO rengia atsaką reaguodama į Šiaurės Korėjos karius Rusijoje, kurie, kaip manoma, bus pasitelkiami plataus masto Maskvos kare prieš Ukrainą. Apie tai remdamiesi savo šaltiniais praneša „Bloomberg“.  Svarbiausios žinios: 23:43 | JAV, Japonija ir P. Korėja labai susirūpinusios dėl Š. Korėjos karių dislokavimo Rusijoje JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais penktadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rus...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius BRICS viršūnių susitikime, Kremliaus duomenimis, pabrėžė savo kariuomenės laimėjimus kare prieš Ukrainą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Ukrainos krizė – taip jis vadino karą, buvo viena temų visuose dvišaliuose V. Putino susitikimuose. „Jis akcentavo Ukrainos pusės nenorą derėtis ir labai, labai pozityvią Rusijos pajėgų dinamiką fronte“, – kalbėjo D. Peksovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad besiplečiančios sankcijos ir protekcionizmas gali sukelti didelę pasaulinę krizę. „Taip pat išlieka reikšmingas krizės potencialas. Ir kalbama ne tik apie nuolat didėjančią geopolitinę įtampą, bet ir apie (...) besiplečiančią vienašališkų sankcijų, protekcionizmo ir nesąžiningos konkurencijos praktiką“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į BRICS šalių grupės lyderius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiks su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, kuris atvyks į šalį pirmą kartą nuo 2022 metų balandžio mėnesio, pranešė Kremlius. Susitikimas įvyks BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio centrinės Rusijos Kazanės mieste, metu – šiuo forumu Maskva tikisi pasinaudoti ir parodyti Vakarams, kad bandymai izoliuoti Rusiją dėl karo Ukrainoje žlugo.

Tuometinis KGB darbuotojas Vladimiras Putinas nuo 1985-ųjų tarnavo Rytų Vokietijos mieste Drezdene. Oficialiai jis dirbo „sovietų ir vokiečių draugystės draugijoje“, kurioje „draugavo“ vien tik „Stasi“ (vok. „Štazi“) ir KGB darbuotojai. Kartu su V. Putinu dalijęsis vienu kabinetu Vladimiras Usolcevas prisimena, kad kartu jie analizavo į Drezdeną atvykusių užsieniečių anketas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad nedalyvaus lapkritį Brazilijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, nes jo atvykimas esą sugriautų konferenciją.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio užuomina, kad Kyjivas sieks branduolinių ginklų, jei negalės įstoti į NATO, yra pavojinga provokacija, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Tai pavojinga provokacija. Bet koks žingsnis šia kryptimi sulauks atitinkamos reakcijos“, – sakė V. Putinas per susitikimą su BRICS šalių grupės žurnalistais.

Paskutinį sykį Rusijos prezidentas Sočyje lankėsi prieš 7 mėnesius, skelbiama „Projekt“ tyrime. Iki karo jis ten lankydavosi dešimtis kartų per metus – turėjo ir tradiciją kurorte atšvęsti savo gimtadienį su slapta žmona Alina Kabajeva. „Projekt“ skelbiama, kad Alina Kabajeva, tikėtina, 2014-2021 m. gyveno Sočyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galutinai apsisprendė sunaikinti Ukrainos valstybę po to, kai šios šalies pajėgos įsiveržė į Kursko sritį, skelbiama kelių Rusijos opozicinių žurnalistų iš „Pojasnitelnaja zapiska“ straipsnyje, kuriame kalbinami „Kremliui artimi šaltiniai“. Straipsnyje iš esmės atkartojama Kremliaus propaganda, cituojami šaltiniai demonstruoja baimę prieš V. Putiną ir tradiciškai kalba apie Rusijos siekį sunaikinti Ukrainą bei branduolinius ginklus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lapkričio mėnesį ketina surengti pirmąjį per dvejus metus pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, pranešė savaitraštis „Die Zeit“, remdamasis Vokietijos vyriausybės šaltiniais. „Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per beveik dvejus metus siekia užmegzti tiesioginį ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai „Die Zeit“ sužinojo iš vyriausybės rato.

Kinija ir Brazilija penktadienį paragino nenaudoti branduolinių ginklų ar negrasinti jais Ukrainai, taip kritikuodamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus.  „Raginame susilaikyti nuo masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų, naudojimo ar grasinimo jais“, – sakoma Jungtinėse Tautose (JT) paskelbtame bendrame pareiškime, kurį taip pat pasirašė Pietų Afrika ir Turkija.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie gynybą ir saugumą. Šįkart studijoje svečiuojasi „Nacionalinio susivienijimo“ kandidatas Vytautas Sinica ir „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas kitą mėnesį lankysis Rusijoje, kur dalyvaus BRICS aukščiausiojo lygio susitikime ir surengs derybas su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu, antradienį pranešė vyriausybės atstovė spaudai. Spalio 22–24 dienomis Kazanėje vykstantis BRICS viršūnių susitikimas bus pirmasis M. Pezeshkiano vizitas Rusijoje nuo tada, kai liepos pabaigoje jis pradėjo eiti pareigas.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad nedalyvaus lapkritį vyksiančiame antrajame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis leido suprasti, kad šį kartą pakvies Maskvos atstovus. Maskva atmetė šią idėją prieš V. Zelenskio kelionę į Jungtines Valstijas, kur jis turi pristatyti savo taikos planus Joe Bidenui, Kamalai Harris ir Donaldui Trumpui.

Tuo metu kai Rusijos raketos Ukrainojė jau pražudė mažiausiai 600 Ukrainos vaikų, dar kelis kartus tiek sužeidė ar suluošino, pagrindinio žudiko – Putino – palikuonys gyvena prabangoje. Apie vyriausius Putino vaikus – dvi dukras – žiniasklaidoje kalbama jau seniai, tačiau apie Alinos Kabajevos pagimdytus du sūnus – 9-erių Ivaną ir 5-erių bendravardį Vladimirą – opoziciniai žurnalistai sužinojo tik dabar.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei, reaguojant į Vakarų sankcijas, „pagalvoti apie tam tikrus apribojimus“ spalvotųjų metalų, ypač urano, titano ir nikelio, eksportui, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūrų trečiadienio pavakarę išplatintais pranešimais.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock skeptiškai vertina taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl jau pustrečių metų trunkančio karo Ukrainoje nutraukimo. Deja, bet į kiekvieną užsienio pasiūlytą taikos žingsnį „Rusijos pusė atsakė dar didesniu teroru ir dar didesnėmis kančiomis ir kartu dar daugiau mirčių“, sakė politikė Berlyne susitikusi su Indijos kolega Subrahmanyamu Jaishankaru.

Ukraina kartu su tarptautiniais partneriais siekia užtikrinti, kad Mongolija pajustų pasekmes dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderio suimti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nevykdymo. Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas tai sakė per bendrą spaudos konferenciją su TBT prokuroru Karimu Khanu vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ kieme. „Nereikia iš to daryti tragedijos, nes yra 124 Romos statutą pasirašiusios šalys.

Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (30,6 proc.) rusų nusprendė atidėti vaikų planavimą ar išvis atsisakyti vaikų susilaukimo idėjos dėl karo Ukrainoje, nepasitenkinimo politine valdžia šalyje, finansinių problemų ar emocinės įtampos. Mokslo žurnale „Voprosy ekonomiki“ publikuotuose tyrimo rezultatuose ir komentaruose skelbiama, kad dauguma tų, kurie prieš metus Rusijoje planavo susilaukti vaiko, – 60,2 proc. – pareiškė, kad nekeis savo ketinimų.

Rusijos vadovas turi du mažamečius vaikus vardais Ivanas ir Vladimiras. Jų mama – kaip jau buvo skelbta ankstesniuose tyrimuose – buvusi gimnastė Alina Kabajeva, rašoma „Dosje“ tyrime. Skelbiama, kad pirmasis V. Putino sūnus Ivanas gimė 2015-aisiais, o Vladimiras – 2019-aisiais. „Dosje“ žurnalistai aptiko viešose vietose jų nuotraukas, tačiau nepublikavo dėl etinių sumetimų.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo šalies mokslinių tyrimų institutų skubiai pateikti savo „kovos su senėjimu“ darbų ataskaitas. „Meduza“ ir „Sistema“ tyrime skelbiama, kad pagrindinis idėjos iniciatorius yra „mylimiausias Putino fizikas“. Birželio pradžioje Rusijos sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo iš šalies mokslininkų pateikti turimus darbus „žmogaus senėjimo stabdymo“ temomis.

Iki plataus masto karo pradžios Vladimiro Putino dukros ir buvusi žmona kasmet dešimtis kartų skraidžiojo iš Rusijos į užsienį ir atgal. „Agenstvo“ susipažino su nutekintais Rusijos federalinių tyrimų tarnybos pasieniečių duomenimis, iš kurių matyti, kad V. Putino aplinka mėgavosi gyvenimu užsienyje. Netrukus iki karo Ukrainoje pradžios duomenys apie jų skrydžius į užsienį nutrūko. Manoma, kad jos galėjo keliauti po Vakarų šalis ir toliau su fiktyviais pasais.

Rusofašistai naktį sudavė galingą smūgį Kramatorskui. Į miestą atskriejusi raketa smogė viešbučiui, kuriame tuo metu buvo šeši „Reuters“ žurnalistai, rodantys pasauliui Vladimiro Putino pradėto karo baisumus. Vieno jų palaikų gelbėtojai vis dar nerado. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lygiai prieš metus Rusijoje sudužo Jevgenijaus Prigožino lėktuvas. Nepaisant formaliai atlikto tyrimo rezultatų, kurie buvo įslaptinti, taip ir nėra tiksliai aišku, ar prieš V. Putiną maištą sukėlęs samdinių vadas iš tiesų žuvo, o jeigu žuvo, tai kokiomis aplinkybėmis. 2023 m. rugpjūčio 23-ąją Tvėrės srityje sudužo J. Prigožinui priklausęs lėktuvas „Embraer Legacy 600“. Tuomet į įvykio vietą buvo leidžiama patekti tik „valstybinei“ privačiai karinei bendrovei „Redut“ ir FSB agentams.

Buvęs britų kariuomenės vadas pareiškė, kad Vakarai pernelyg įsijautė į „Putino neprovokavimo“ baimių ratą ir paragino suteikti Ukrainai „reikalus sprendžiančią“ ginkluotę, reikalingą norinti nugalėti Rusiją.

Rusijos generolo Aleksandro Lapino klaidos 2022-2024 m. leido Ukrainai pasiekti skambiausių pergalių karo metu, skelbiama „The Wall Street Journal“. Jis ne tik vadovavo Rusijos pajėgoms 2022-ųjų ukrainiečių sėkmingo kontrpuolimo Charkivo kryptimi metu, bet ir priėmė sprendimų, kurie padėjo Ukrainai surengti sėkmingą puolimą Kursko srityje. Rusijos kariuomenės generolas–pulkininkas Aleksandras Lapinas 2024-ųjų pavasarį paleido Kursko srities gynybą kuravusią tarybą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį pirmą sykį nuo teroro išpuolio apsilankė pačioje Beslano mokykloje. Ši kelionė, kaip ir jo apsilankymas Azerbaidžane, atrodo keistai Ukrainos kariuomenės sėkmingo įsitvirtinimo Kursko srityje kontekste. Maža to, Beslano aukų artimieji taip pat nesuprato V. Putino kelionės tikslo ir priminė, jog 20 metų jais niekas nesirūpino.

Nepasitenkinimas valdžia Rusijoje vėl šoktelėjo į aukštumas, tačiau pasitikėjimas V. Putinu tik išaugo, skelbiama „The Moscow Times“. Daugiau nei savaitę Rusijos Kursko srityje vykstantis Ukrainos pajėgų puolimas, kur buvo prarasta daugiau nei 1 tūkst. kv. kilometrų teritorijos, rusų nepasitenkinimą valdžia iškėlė iki „Prigožino maišto“ lygio, tačiau pats V. Putinas ir šioje situacijoje lieka nepajudinamas. Rugpjūčio 11 d. „Obščestvenoje mnenije“ fondo apklausos duomenimis, 25 proc.

Rusijos atlikėja Larisa Dolina pervedė ukrainiečių telefoniniams sukčiams apie 200 mln. rublių, pardavusi butą Maskvos centre ir atidavusi didžiąją dalį santaupų, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vėliau ukrainiečių sukčiai jos „Instagram“ paskyroje dar paviešino žinutę, kurioje L. Dolina tariamai palaiko Ukrainos kariuomenę ir ragina aukoti jai pinigus. L. Dolina yra vadinama viena iš aktyviausių Kremliaus politikos palaikytojų Rusijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš rugpjūčio 7-osios susitikimą su Vyriausybės nariais, patvirtino surengsiantis jėgos struktūrų – Saugumo tarybos – susitikimą ir „išklausysiantis ataskaitas“ dėl Ukrainos puolimo Kurske.

Rusijos valdžia mėgina pritraukti naujų savanorių į karą Ukrainoje, būsimiems kariams siūlydama daugiau pinigų. Prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasirašytame potvarkyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo, pasirašęs sutartį, pagal kurią nuo rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d. bus išsiųstas į frontą, gaus vienkartinę 400 000 rublių (maždaug 4 650 JAV dolerių) išmoką – daugiau nei dvigubai tiek, kiek buvo mokama pirmiau, tai yra 195 000 rublių.

Nuo rugpjūčio 1-osios iki metų pabaigos sutikę pasirašyti kontraktą su Rusijos gynybos ministerija rusai gaus vienkartinę 400 tūkst. rublių išmoką, atitinkamą įsaką pasirašė V. Putinas. Maža to, regionai į kariuomenę užsirašiusiems asmenims skirs dar tokią pačią sumą. Tai reiškia, kad į karą užsirašęs rusas nuo rugpjūčio 1-osios gaus vienkartinę bent 800 tūkst. rublių (apie 8,6 tūkst. eurų) išmoką. Pusę šios sumos – iš regioninio biudžeto. Kai kuriuose regionuose išmokos netgi dar didesnės.

Vokietijos žurnalistų asociacija „Netzwerk Recherche“ pašalino Hubertą Seipelį iš savo organizacijos, kai buvo atskleista, kad šis Rusijos prezidento Vladimiro Putino biografas priėmė lėšas iš Rusijos šaltinių. „Hubertas Seipelis savo elgesiu pažeidė pagrindines nepriklausomos žurnalistikos taisykles ir smarkiai pakenkė mūsų profesijos patikimumui“, – sakė asociacijos pirmininkas Danielis Drepperis.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas svarsto galimybę sušvelninti sankcijas Rusijai, nes tai yra jo plano užbaigti karą Ukrainoje dalis. Tai jis pareiškė interviu agentūrai „Bloomberg“. „Taikydami sankcijas, mes visus atstumiame. Taigi man nepatinka sankcijos. Man jos buvo labai naudingos Irano atveju, bet net ir Irano atveju jos nebuvo tokios reikalingos“, – aiškino D. Trumpas.