Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kelių būklė varginga
Prie Marijampolės esančio Steponiškių kaimo pagrindinė gatvė dulka ir barška. Ją savivaldybė tvarkė prieš kelerius metus. Žmonės tikėjosi, kad kelią sutvarkys, kiti net apie asfaltą pasvajojo.
„Taškosi labai, yra duobučių, įlenkimų, ne visur gerai papilta, kaip reikėtų. Vasarą labai dulka, žmonės bando ir druską pasibarstyt, kad sugertų tas dulkes ir taip, ir taip. Aišku, nepatogu“, – teigė Steponiškių gyventojas Leonas.


„Mes gyvenam dumblo stadijoj – viskas būna dumblina, murzina, duobės, balos ir taip toliau. Labai prastai būna“, – tikino Steponiškių gyventoja Danguolė.
„Lietuvos kelių“ užsakyto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų pastebi nusidėvėjusius ir laiku neremontuojamus kelius, kiti kaip pagrindines bėdas išskiria neasfaltuotus žvyrkelius, dažną kelių remontą.
„Varėna, kitos didžiosios savivaldybės, iš tikrųjų, gerokai daugiau reikalauja investicijų. Nėra tokios būklės, kad mes galėtume nusiraminti ir patenkinti gyventojų lūkesčius“, – tikino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
„40 procentų kelių su asfalto danga yra netenkinanti kokybinių kelio reikalavimų. Ieškome sprendimų konsultuodamiesi ir su užsienio partneriais dėl naujų technologijų, naujų medžiagų naudojimo“, – teigė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Bijo, kad finansavimas nedidės, o mažės
Kelių asociacija tikina, kad Lietuvos kelių priežiūrai ir plėtrai kasmet reikia apie milijardo eurų. O nuo kitų metų pradės veikti Valstybinis kelių fondas. Pasak Susisiekimo ministerijos, kitais metais fonde būtų numatyta daugiau kaip 200 milijonų eurų, o nuo 2027-ųjų galėtų augti iki 400 milijonų.
Tačiau „Lietuvos keliai“ baiminasi, jog finansavimas gali sumažėti.
„Aiškiausias signalas – Vyriausybės šią vasarą tvirtintas 2026–2028 metų finansavimo modelis ir jame kelių priežiūros ir plėtros programos, programoje numatyti ne 540 milijonų, kaip visada, bet 450. Tai reikš, kad nors mes turėjome turėti du finansavimo šaltinius, iš tiesų, rezultate – tiek pat pinigų, kiek turėjome, ir vieną finansavimo šaltinį“, – teigė „Lietuvos kelių“ vadovas Šarūnas Frolenko.
„Savivaldybėms dalis nuo kelių priežiūros ir plėtros programos didėja šiais metais nuo 33 iki 38 procentų, kitais metais turėtų didėti iki 43 procentų, bet jeigu pats pyragas mažėjantis yra, tai gauni jo mažesnę dalį – tai nebūsi sotus“, – aiškino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Viliasi, kad pinigus padės surinkti „e-tolingo“ sistema
Susisiekimo ministerija sako, kad finansavimas kelių priežiūrai mažėti neturėtų.
„Neįsivaizduočiau tokios galimybės. KPPP turi išlikti bazinis ir visiem suprantamas – tai yra 543 milijonai. Kelių fondas pasieks savo piką 2027 metais, tai 2026 metais, matom, kad finansavimas išliktų toks pat stabilus, koks yra šiais metais“, – tikino susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Kelių sektorius viliasi, kad nuo kitų metų pradės veikti kelis kartus jau atidėta vadinamoji „e-tolingo“ sistema – kai mokestis sunkiasvorėms transporto priemonėms automagistralėse taikomas ne už laiką, bet už nuvažiuotą atstumą.
„Jeigu vinjetės surenka grubiai 60 milijonų, „e-tolingas“, aš tikiu, gali surinkti tris kartus ar panašiai – daugiau“, – tikino „Lietuvos kelių“ vadovas Š. Frolenko.
„E-tolingas“ nuo sausio 1 nestartuos – būkim realistai. Artimiausiu laikotarpiu bus pasirašyta sutartis su „e-tolingą“ įgyvendinančia įmone ir kada jis pradės startuoti – greičiausiai nuo kitų metų vidurio“, – teigė susisiekimo viceministras R. Žiobakas.
Susisiekimo ministerija tikina, jog tiksli pinigų suma keliams turėtų paaiškėti spalio viduryje, kai bus svarstomas biudžetas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.











































































































































































































































































