tomahawk

Pentagonas uždegė Baltiesiems rūmams žalią šviesą tiekti Ukrainai tolimojo veikimo raketas „Tomahawk“, skelbia CNN. Pranešama, kad sprendimas priimtas įvertinus, jog tai neturės neigiamos įtakos JAV atsargoms. Galutinis sprendimas – Trumpo rankose  Galutinį politinį sprendimą priimti turės Donaldas Trumpas. Apie tai leidiniui patvirtino trys su šiuo klausimu susipažinę JAV ir Europos pareigūnai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė „The Wall Street Journal“ (WSJ) straipsnį, kuriame teigiama, kad Vašingtonas neva leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje, ir pavadino jį „melagiena“. Jis apie tai trečiadienį parašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, praneša „Ukrinform“. „The Wall Street Journal“ straipsnis apie JAV pritarimą leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijos gilumoje yra melagiena!“ – pareiškė D. Trumpas ir...

Sakoma, kad rusai niekada nepraleidžia progos praleisti progos. Šį posakį Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dar kartą užtvirtino savo veiksmais Ukrainoje. Apie tai rašo „The New York Times“. NYT: Rusijos argumentai viską atskleidžia Po to, kai V. Putinas įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą surengti susitikimą Budapešte, praėjo mažiau nei savaitė, ir jis žlugo.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija toliau sieks taikos Ukrainoje, kad ir kiek tam reikėtų laiko. Pasak „Ukrinform“ korespondento, jis tai pareiškė žurnalistams Merilando valstijoje esančioje karinėje bazėje „Joint Base Andrews“. „Mes ir toliau eisime taikos keliu, nesvarbu, ar tam reikės dar kelių mėnesių, dar kelių savaičių, ar, neduok Dieve, ilgiau, mes ir toliau su tuo dirbsime“, – sakė JD Vance‘as.

Prieš metus laikraštis „The New York Times“ rašė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV sparnuotųjų raketų BGM-109 „Tomahawk“, bet gavo neigiamą atsakymą: administracija jo prašymą laikė visiškai nerealiu tiek dėl politinių priežasčių, tiek dėl objektyvių priežasčių. Po metų, 2025 m. spalio mėn., JAV prezidentas atvirai pasakė: „Galbūt aš pasikalbėsiu su juo (su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – red. past.

Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiks Vašingtone aptarti spaudimo Rusijai priemones ir Ukrainos oro gynybos stiprinimą. Nors Trumpas žada perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas, ekspertai abejoja, ar tai ne tik blefas, o Kremlius jau grasina branduoliniu ginklu. Ar tai tik žaidimas, ar rimtas žingsnis? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

JAV Karo tyrimų institutas (ISW) įvertino, ką Rusijai reikštų JAV sprendimas siųsti Ukrainai „Tomahawk“ raketas. Kaip pastebi analitikai, Kremlius ir toliau laikosi savo retorinių pastangų atkalbėti JAV nuo „Tomahawk“ raketų pardavimo Ukrainai.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl svaidosi grasinimais. Jis pareiškė, kad JAV perduodant Ukrainai raketas „Tomahawk“, tai esą reikštų „branduolinį karą“. Tokį perspėjimą A. Lukašenka adresavo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „The Independent“. „Tomahawk“ raketos neišspręs problemos: jos tik paaštrins situaciją ir gali nuvesti prie branduolinio karo.

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Savo „Telegram“ kanale jis pasisakė apie D. Trumpo svarstymą siųsti „Tomahawk“ raketų į Ukrainą. „Trumpas sakė, kad jei Rusijos prezidentas neišspręs Ukrainos konflikto, tai „jam tai baigsis blogai“. Trumpas grasina jau šimtąjį kartą. Jei „verslo taikos kūrėjas“ kalba apie „Tomahawkus“, tai jo frazė yra neteisinga. Šių raketų tiekimas gali baigtis blogai visiems.

Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę, o dabartinė „šalta taika“ su Europos Sąjunga (ES) bet kuriuo metu gali virsti karšta konfrontacija.

Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas nustojo grasinti santykių su JAV pablogėjimu, jei Ukraina gaus „Tomahawk“ raketas. Pasak jo, Maskva atsakys stiprindama oro gynybos sistemą, praneša „Agentstvo“. „Mūsų atsakas – tai Rusijos Federacijos oro gynybos sistemos stiprinimas“, – sakė V. Putinas, neplėtodamas šios minties. Kremliaus lyderis taip pat pareiškė, kad Rusija artimiausiu metu paskelbs apie naujų ginklų rūšių atsiradimą, kurių bandymai esą vyksta sėkmingai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo noras perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“, labai tikėtina, liks neįgyvendintas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnu ir trimis kitais su situacija susipažinusiais šaltiniais. Kaip pažymi agentūra, to priežastis – dabartinės „Tomahawk“ raketų atsargos yra skirtos JAV laivynui ir kitoms reikmėms.

NATO susirūpinusi dėl Kaliningrado srityje dislokuojamų raketų kompleksų „Iskander“, galinčių nešti branduolinį užtaisą, pirmadienį pareiškė amerikiečių diplomatė Rose Gottemoeller, neseniai palikusi Aljanso vadovo pavaduotojo postą.

Branduolinio saugumo sistema pasaulyje silpsta ir degraduoja. Dviejų didžiųjų pasaulinių galių vadovai – Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas – nusprendė pasitraukti iš raketų mažinimo sutarties, o branduolinės konfrontacijos grėsmė išaugusi ne tik Europoje, bet ir Azijoje. Naujausias pavyzdys – Indija su Pakistanu. Šios dvi branduolinį ginklą turinčios valstybės susidūrė oro mūšyje virš Kašmyro. Maža to netikėtai buvo nutrauktos derybos tarp D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno.

JAV eskadrinis minininkas „USS Gravely“, kirtęs Didžiojo Belto sąsiaurį, antradienį įplaukė į Baltijos jūrą, rodo padėtį jūrose stebinčių Vakarų organizacijų duomenys. Šis laivas pajėgus nešti iki 56 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, kurių nuotolis yra 1,6 tūkst. km. Jis taip pat ginkluotas priešraketinės gynybos sistema „Aegis“. Šiuo metu eskadrinis minininkas plaukia į rytus palei Vokietijos pakrantę. Šiemet tai jau antras kartas, kai „USS Gravely“ įplaukia į Baltijos jūrą.

Rusija siunčia savo stipriausias pajėgas į Sirijos pakrantę po to, kai JAV pagrasino smogti B. al Assado pajėgoms. Dešimt karo laivų ir keli povandeniniai laivai, ginkluoti „Kalibr“ sparnuotomis raketomis, buvo dislokuoti Viduržemio jūroje. Rusijos gynybos ministerija pirmadienį apkaltino Vašingtoną dėl „kaupiamų kariuomenės pajėgų“ Artimuosiuose Rytuose ir ruošimusi smogti Sirijos valdžios pajėgoms.

 JAV gynybos departamentas šeštadienį išplatino vaizdus, kuriuose matoma, kaip iš Viduržemio jūros rytinės dalies dislokuoto povandeninio laivo „USS John Warner“ buvo apšaudomi taikiniai Sirijoje. Filmuotoje medžiagoje matosi momentas, kaip į orą iš povandeninio laivo pakyla sparnuotosios „Tomahawk“ raketos. JAV, Britanija ir Prancūzija šeštadienį smogė raketomis įtariamai Sirijos cheminių ginklų infrastruktūrai.

JAV ir šalys-sąjungininkės smogė Sirijojai. Tačiau Sirijos prezidento Basharo Assado sąjungininkė yra Rusija, todėl pasaulyje yra visai pagrįstai baiminamasi tiesioginio Rusijos kariuomenės ir Vakarų susidūrimo. Derybos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nedavė absoliučiai nieko.

Situacija Sirijoje įkaito iki tokio lygio, kad viešojoje erdvėje jau rimtai prabilta apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą. Ekspertai įžvelgia įvairias tolimesnių įvykių galimybės: nuo riboto poveikio smūgio iki „trečiojo pasaulinio karo vienoje iš šalių“, rašoma BBC. JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija įtaria Sirijos prezidentą Basharą Assadą cheminio ginklo panaudojimu Dumos mieste ir, kaip numatoma, artimiausiu metu smogs B. Assado pajėgoms.

JAV užsienio politikos „veidas“, Rexą Tillersoną turėsiantis pakeisti Mike’as Pompeo pažadėjo, kad „minkštos politikos“ laikai su Rusija jau baigėsi. Jis pažymėjo, kad daugelį metų užtrukęs minkštas JAV santykis su rusų agresija užsienyje baigėsi. Rusija kelia grėsmę JAV, ir su ja reikia elgtis kietai, mano jis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo teigimu, jau artimiausiu metu Vašingtonas pateiks atsaką į Sirijoje įvykdytą eilinį cheminio ginklo panaudojimą. Vakarų šalių teigimu, Dumos mieste per ataką žuvo mažiausiai 60 ir nukentėjo daugiau nei 1 tūkst. Pranešama, kad JAV karo laivynas įplaukė į Viduržemio jūros teritoriją, iš kurios galėtų paleisti raketas į Sirijos teritoriją, o sirų kariuomenė pergrupuoja savo pajėgas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė per artimiausias dvi paras priimsiąs karinį sprendimą reaguodamas į „siaubingą ataką uždraustais cheminiais ginklais prieš nekaltus sirus“. JAV vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, praėjusiais metais paleidęs sparnuotųjų raketų į Sirijos karinę bazę, iš kurios buvo surengta dar viena cheminė ataka, atrodo nusiteikęs vėl tai pakartoti. Per ataką praėjusiais metais Sirijos Chan Šeichūno mieste žuvo mažiausiai 87 žmonės, tarp jų daug vaikų.

Po šiais metais Šiaurės Korėjos įvykdytų 14-os raketų bandymų sukelto chaoso ypatingo dėmesio sulaukė paskutinysis raketos paleidimas virš Hokaido salos: Japonija įkliuvo į santykių tarp Pchenjano ir Vašingtono eskalacijos spąstus. Ekspertai pažymi visiškai Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno abejingumą tiek Donaldo Trumpo „saldainiams ir botagui“, tiek JT Saugumo Tarybos pagrūmojimams.

Pasaulinės Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) tyrimas patvirtino, kad per brutalią cheminę ataką Sirijos Chan Šeichūno mieste balandžio 4 dieną buvo panaudotos zarino dujos, rašoma konfidencialioje ataskaitoje. OPCW tyrimo išvados bus perduotos bendrai Jungtinių Tautų ir OPCW komisijai, kuri turės nustatyti, ar už šią ataką yra atsakingos Sirijos vyriausybės pajėgos.

Kremlius, pasirodo, stoja mūru, kad Vakarai nesikištų net į nusikaltimus žmogiškumui Sirijoje. Naujos cheminės atakos pabūgusiems amerikiečiams Rusija grasina atsaku, jei tik šie esą kišis į Sirijos reikalus. Tuo metu amerikiečiai pradeda didžiausias istorijoje pratybas su Australijos kariškiais. Skelbiama, kad tokio masto karinių pratybų amerikiečiai ir australai dar nėra rengę.

Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį telefonu sutarė dėl bendro atsako, jeigu Sirijoje įvyktų cheminė ataka, pranešė prancūzų Prezidentūra. Šis pokalbis įvyko praėjus dienai po to, kai Vašingtonas pranešė, jog Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas (Bašaras Asadas) galbūt ruošiasi dar vienai cheminei atakai ir įspėjo, kad jo režimas sumokės didelę kainą, jeigu toks išpuolis iš tikrųjų būtų įvykdytas.

Branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja antradienį šalies ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 85-ųjų metinių proga surengė dideles įprastinės ginkluotės šaudymo pratybas, pranešė žiniasklaida. Tuo pat metu Seulas paskelbė surengsiantis bendras karinių jūrų pajėgų pratybas su JAV lėktuvnešiu, atplaukusiu į didelės įtampos krečiamą regioną. Spėliota, kad per kariuomenės sukaktį Pchenjanas gali įvykdyti savo šeštąjį branduolinį bandymą arba vėl išbandyti kokią nors raketą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį neslėpė gilių ir pavojingų nesutarimų su Maskva konflikto Sirijoje klausimu ir sakė, kad santykiai su Rusija dabar galbūt yra pasiekę „visų laikų žemumas“. Jo diplomatijos vadovas pateikė tokį pat niūrų vertinimą kitoje Žemės rutulio pusėje, po susitikimo Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Šiuo metu su Rusija toli gražu nesutariame“, – D.Trumpas tiesmukai pareiškė per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Šiuo metu viso pasaulio žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų dėmesys nukreiptas į byrančią pasaulinės taikos nuotaiką dėl dviejų didžiųjų galios valstybių – Rusijos ir JAV – susidūrimo Sirijoje. Tačiau ne mažiau aktyvių veiksmų netrukus galime sulaukti ir Korėjos pusiasalyje.

Aukštas pareigas Pentagone užimantis šaltinis paskelbė, kad JAV tirs galimą Rusijos dalyvavimą išpuolyje prieš civilius gyventojus, kuomet buvo panaudotas cheminis ginklas.

Oro smūgius Sirijoje surengusios JAV veiksmus Lietuvos valdžia vertina palankiai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dieną sakė, kad Amerikos žingsnis buvo tinkamas. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad jei nebus uždedamos raudonos linijos, bus ir toliau bandoma jas peržengti.

JAV gynybos departamentas paviešino vaizdo įrašą, kai buvo paleistos 59 „Tomahawk“ raketos į Sirijos Šairato aerodromą, iš kurio, Jungtinių Valstijų nuomone, antradienį buvo surengta pražūtinga cheminė ataka. Būtent iš šios karinės bazės antradienį rytą Sirijos aviacija surengė antskrydžius Chan Šeichune Idlibo provincijoje, ir numanomai panaudojo cheminį ginklą. Išpuolio aukomis tapo dešimtys civilių.

Amerikiečių laivai Viduržemio jūroje smogė Sirijos pajėgoms Idlibe. Pasak Pentagono, apie 50 „Tomahawk“ raketų buvo paleista į oro uostą ir karinę infrastruktūrą, iš kurios Sirijos kariuomenės pajėgos surengė antskrydžius prie civilius. JAV kariuomenė bombardavo Sirijos valdžios pajėgų karinę bazę „Šairat“ Homso apylinkėse. Būtent iš šios karinės bazės antradienį rytą Sirijos aviacija surengė antskrydžius Chan Šeichune Idlibo provincijoje, ir numanomai panaudojo cheminį ginklą.

JAV paleistos sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ketvirtadienį sunaikino tris radiolokacijos stotis Jemeno Raudonosios jūros pakrantėje, šiitų sukilėlių husių kontroliuojamoje teritorijoje, pranešė Amerikos pareigūnai. Šie atsakomieji smūgiai buvo surengti po pastarąją savaitę įvykusių dviejų incidentų, kai vienas JAV karo laivas, patruliuojantis tarptautiniuose vandenyse, buvo apšaudytas raketomis iš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos.

Susipažinkite, tai naujausias ir moderniausias kovos laivas pasaulyje „USS Zumwalt“. Jis neseniai buvo išbandytas ir priimtas į JAV ginkluotę. Deja, šis karinių technologijų šedevras nėra matomas kiekvieno akiai, nes šio laivo neaptinka priešų radarai. Ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis teigia, kad tai yra ypatingai aukštos klasės laisvas naikintojas, ginkluotas „Tomahawk“ klasės raketomis.

Lenta.ru žurnalistas Aleksejus Sočnevas parengė straipsnį Politinės ir karinės analizės instituto direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Chramčichino paskaitos apie karinių technologijų perspektyvas pagrindu. Pateikiame šiek tiek sutrumpintą šio straipsnio vertimą. Visa nugalintis, bet nepanaudojamas Branduolinis ginklas tebėra absoliutus ir visa nugalintis. Kita vertus, jis turi nedidelį trūkumą: jo negalima panaudoti įprastinio, juolab partizaninio karo atveju.

Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas) pareiškė, kad jo vyriausybė planuoja įsigyti sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ iš Jungtinių Valstijų arba kitų tiekėjų. Lenkija pastaruoju metu buvo smarkiai susirūpinusi dėl iššūkių jos saugumui, keliamų ginkluoto konflikto kaimyninėje Ukrainoje ir su juo susijusio Rusijos vaidmens.

Viena svarbiausių geopolitinių permainų 2015-aisiais bus stiprėjanti Kinijos karinė galia Azijos jūrose ir Ramiajame vandenyne. Tai iššūkis tradiciniam JAV dominavimui šiame regione ir perspėjimas kol kas draugiškai kaimyninei Rusijai. Išsipildžiusi svajonė Pasak JAV žurnalo „The National Interest“, šiuolaikinei Kinijai pagaliau pavyko išpildyti seną svajonę: užsitikrinti valstybės sienų saugumą.

Arabų šalys ir kiti sąjungininkai surengė apie 10 proc. iš maždaug 2 000 aviacijos reidų prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Irake ir Sirijoje nuo rugpjūčio pradžios, pirmadienį pranešė JAV gynybos pareigūnai. JAV lėktuvai nuo rugpjūčio 8 dienos atliko iš viso 1 768 smūgius, o kitų koalicijos šalių aviacija surengė iš viso apie 195 reidus prieš IS taikinius, gynybos pareigūnai sakė naujienų agentūrai AFP, cituodami informaciją apie misijas, surengtas iki sekmadienio.

JAV vadovaujamų koalicinių pajėgų aviacijos ir raketų smūgiai Sirijoje nukovė bent 30 kovotojų, priklausiusių su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusiai grupuotei „al Nusra Front“, taip pat aštuonis civilius, tarp kurių buvo vaikų, antradienį pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.

(papildyta 09.46) Sirijoje tarptautinės koalicijos bombardavimo taikiniais tapo IS ir „al Nusra Front“ pozicijos Jungtinės Valstijos ir jų partnerės antradienį surengė mažiausiai 50 aviacijos ir raketų smūgių prieš džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) taikinius Sirijos Rakos ir Deir ez Zoro provincijose, o su tarptautiniu teroristų tinklų „al Qaeda“ susijusi islamistų sukilėlių grupuotė „al Nusra Front“ taip pat buvo atakuota per anstkrydžius Sirijos šiaurės vakaruose, nurodė padėtį š...

Tikėtini Vakarų valstybių smūgiai Sirijoje būtų nutaikyti į karinius objektus, žvalgybos tarnybas ir galbūt vietas, siejamas simbolinio ryšio su režimu, bet nepakeistų galios pusiausvyros toje šalyje, sako ekspertai. Reidais, jeigu jie būtų surengti, būtų siekiama nubausti Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asados) režimą ir pasiųsti jam žinią, o ne nušluoti jo karines pajėgas ir suteikti sukilėliams lemiamą pranašumą, pridūrė analitikai.

Priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemos Kokios svarbios yra šios gynybinės sistemos šiandienos kare, aiškinti nereikia – nugali tas, kas turi pranašumą ore. Pažymėtina, kad Jungtinėms Valstijoms paskutiniu metu neteko susidurti su rimtu priešininku, kuris turėtų modernius priešlėktuvinės (PLG) ir priešraketinės gynybos (PRG) kompleksus.