Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška. Bet kartu tai dažnai yra ir pati grėsmingiausia komplikacija, dėl ko pacientas gali net žūti.
„Kardiologijoje trombozei skiriamas didelis dėmesys, tai yra pakankamai dažnas susirgimas. Laiku nediagnozuota trombozė yra pavojinga ir gyvybei grėsminga būklė“, – pabrėžė jis.
Staigių netikėtų mirčių kaltininkas
Žmogaus kraujotakos sistema sudaryta iš dviejų pagrindinių kraujagyslių rūšių – venų ir arterijų. Trombai paprastai susiformuoja venose.
„Toks darinys prisitvirtina prie stambios ar smulkesnės kraujagyslės veninės sienelės ir esant tam tikroms patologinėms būklėms gali augti, didėti. Kai jis nuplyšta nuo tos veninės sienelės, nukeliavęs su krauju į arterinę kraujotaką gali užkimšti organą gyvybiškai maitinančią kraujagyslę.
Dažniausiai sakome, kad mirtinas pavojus yra tuomet, jei toks atskilęs trombas nukeliauja ir užkemša plaučių arteriją – tai vadinama plaučių arterijos tromboembolija. Tuomet sutrinka deguonies pasisavinimas ir kraujotaka plaučių kraujagyslėse. Priklausomai nuo trombo dydžio ir kurias plaučių kraujagyslių šakas jis užkemša, pažeidus stambiausias, įvyksta staigios netikėtos mirtys“, – ligos mechanizmą aiškino profesorius.
Apie trombą gali nieko neįtarti
Nors toks trombas gali sukelti ir smegenų insultą ar infarktą, dažniausi būtent įvyksta plaučių arterijos užsikimšimai.
„Kadangi trombai susidaro veninėje kraujotakoje, visas veninis kraujas susirenka į dešinę širdį ir nukeliauja į plaučius. Patekęs į plaučius trombas iš ten išeiti ir grįžti į kraujotaką nebegali.
Kartais nutinka, kad trombas gali susidaryti ir formuotis ties pakitusia (sergančia) arterijos sienele, arba gali būti taip, kad trombas per tarpprieširdinę angą gali patekti į arterinę kraujotaką, kairę širdį ir tuomet gali nukeliauti į smegenis, sukeliant galvos smegenų insultą. Taip pat jis gali būti išstumtas ir obturuoti į širdį maitinančią kraujagyslę, nukeliauti ir užkišti žarnyno, kojų, rankų arterijas“, – vardijo R. Kubilius.
„Dažniausiai sakome, kad mirtinas pavojus yra tuomet, jei toks atskilęs trombas nukeliauja ir užkemša plaučių arteriją – tai vadinama plaučių arterijos tromboembolija. Priklausomai nuo trombo dydžio ir kurias plaučių kraujagyslių šakas jis užkemša, pažeidus stambiausias, įvyksta staigios netikėtos mirtys.“
Jo pastebėjimu, taip būna rečiau, bet dažniau gali nutikti jaunesnio amžiaus pacientui: „Kai neurologai 40 metų sulaukusiam asmeniui ieško įvykusio insulto priežasties, pirmiausia tikrina, ar negalėjo kokia tyli būklė, pvz., pasikartojantys, trumpalaikiai besimtominiai ritmo sutrikimai galėjo sąlygoti trombo susiformavimą.“
Pasak gydytojo, fatališkiausios išeitys nutinka dėl to, kad pacientai neretai trombų didėjimo ar apskritai veninės sienelės uždegimo nejaučia. „Liga galiausiai pasireiškia, kai jau užkemša gyvybiškai svarbaus organo arba plaučių, galvos smegenų kraujagyslę ir ištinka arba staigi mirtis, arba kažkokio organo kraujotakos sutrikimas (išemija), ir iš to išplaukiančios komplikacijos“, – konstatavo R. Kubilius.
Pirmas pavojus – ilga galūnės nejudra
Pereidamas prie galimų trombozės priežasčių, profesorius priminė, kad arterijų ir venų struktūra skiriasi.
„Arterijose intensyvesnė kraujotaka ir ten paprastai pradeda formuotis aterosklerotinės plokštelės, kurios gali įplyšti, užkimšti, tada ir sakome, kad visi širdies raumens infarktai, ūminiai galvos smegenų insultai yra susiję su šia arterijų patologija.
Kai kalbame apie veninius trombus, tai yra veninės kraujotakos sutrikimas ir tam būtinos dvi sąlygos – arba dėl įvairių uždegimų pakinta pačios kraujagyslės sienelė, arba galūnė ilgesnį laiką priversta būti nejudroje“, – kraujotakos sutrikimų priežastis atskyrė jis.
Taigi viena iš klasikinių trombų formavimosi priežasčių, kai pacientas yra susižeidęs, lūžusi galūnė, dėl to ji imobilizuota, nejudri, ilgą laiką priverstinėje padėtyje.
„Tada sulėtėja kraujo tėkmė ir kraujas pradeda teliūskuoti kaip baloje, kauptis ir gali susiformuoti trombas, kuris atitrūkęs gali nukeliauti iki kažkokio kito svarbaus organo ir užkimšti kraujagyslės spindį.
Taigi tais atvejais, kai ieškome, ar nėra susiformavusio trombo ir urgentinės būklės, sąlygojusios, pvz., plaučių aterijos obstrukciją ir kraujotakos nepakankamumą, pirmiausia ieškome, ar žmogus nepatyrė kažkokių traumų ar kitų būklių, dėl ko galėjo būti ilgalaikė galūnės imobilizacija“, – kalbėjo R. Kubilius.
Antras pavojus – ritmo sutrikimai
Gydytojo aiškinimu, dažniausiai kai trombas užkemša arterinius baseinus, sukelia miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, kojų ūminę išemiją, tai yra būklės, sąlygotos prieširdžių virpėjimo arba laiku neatpažinto, neadekvačiai gydyto ritmo sutrikimo.
„Antra dažniausia priežastis būna įvairios aritmijos arba prieširdžių virpėjimas. Ir čia paprastai didžiausias pavojus, kad žmogus tos aritmijos nejaučia, gyvena su sutrikusiu ritmu. O susidarius visoms sąlygoms susiformuoti krešuliui, pacientą jau ištinka insultas“, – aiškino kardiologas.
„Kai kalbame apie veninius trombus, tai yra veninės kraujotakos sutrikimas ir tam būtinos dvi sąlygos – arba dėl įvairių uždegimų pakinta pačios kraujagyslės sienelė, arba galūnė ilgesnį laiką priversta būti nejudroje.“
Jaunoms moterims trombozės procesą tai pat gali paskatinti kontraceptinių tablečių, ypač tų, kurios yra senosios kartos, vartojimas, kurios didina kraujo krešumą.
„Keliems procentams pacientų smulkiose kraujagyslėse trombai gali susiformuoti ir dėl aiškiai nežinomų priežasčių. Ir kai jau susiduriame su kraujagyslės užsikimšimu, matome, kad pacientui galbūt dubens ar sunkiai prieinamose vietose galėjo formuotis krešuliai“, – pastebėjo pašnekovas.
Kojų tinimas – įspėjamasis signalas
Viena iš trombozės priežasčių yra giliųjų venų varikozė. Specifinis požymis tuomet yra padidėjusi kojų apimtis, tinimai.
„Jei įtariama kojos giliųjų venų trombozė, matuojama per blauzdos vidurį, ar kojų apimtis nėra padidėjusi. Jei toje vietoje yra veninės sienelės uždegimas, tie audiniai yra paburkę, pastorėję, ta koja būna patinusi. Neretai blauzdą pacientui pradeda skaudėti, perštėti nugarinėje pusėje.
Jei dar buvo kažkoks predisponuojantis požymis – lūžis, sumušimas, koja ilgai nejudinta, pirmiausia reikėtų pagalvoti ir apsisaugoti, kad nesiformuotų tie trombai. Kaip ir po persirgto insulto, kai žmogus negali judinti galūnių, arba po sąnarių protezavimo operacijų gali susiformuoti trombai. Tad tokiais atvejais papildomai skiriami kraują skystinantys vaistai“, – pasakojo R. Kubilius.
Didelis dusulys, lydintis ir ramybės būsenoje
Gydytojas čia pat prisiminė, kai iki tol buvusiam iš pažiūros sveikam 40-ies metų amžiaus žmogui buvo operuotas kelio sąnarys, bet po keliolikos savaičių jį ištiko staigi mirtis.
„Jis buvo su įtvaru išleistas namo ir paskirti kraują skystinantys vaistai. Tai pacientas tų vaistų nenusipirko, pabuvo namuose su įtvaru tris savaites ir vieną rytą staiga atsirado didelis dusulys, lydimas skausmo.
Pacientas sunkios būklės buvo atvežtas į ligoninę ir tyrimai parodė, kad susiformavęs krešulys užkimšo stambiąją plaučių arteriją ir paciento išgelbėti nebepavyko. Ūminės trombozės atveju pacientams būna labai sunku padėti“, – konstatavo kardiologas.
Staiga atsiradęs nepaaiškinamos kilmės dusulys, kurio iki tol nebuvo, ir yra vienas pagrindinių plaučių embolijos simptomų:
„Tai pat jei nedidelio fizinio krūvio metu ima trūkti oro, padidėjo širdies susitraukimo dažnis, žmogus pastebėjo, kad netoleruoja fizinio krūvio, visada reikėtų įvertinti, ar to nelėmė pavojingo trombo susiformavimas, kai galima atmesti iki tol buvusias širdies arba plaučių ligas.
Būna, kad pacientas atkosti kraujingo sekreto, tai vėlgi rodo, kad kraujas negali pratekėti, audiniai yra perbrinkę krauju ir sunkesniais atvejais pacientai pradeda atkosėti kraujo.“
R. Kubilius pabrėžė, kad trombozė yra klastinga būklė ir neretai gydytojams tai yra sunku įvertinti:
„Jei veninės sienelės uždegimas ir trombozės procesas yra kojose, daugiau jokio kito organo be blauzdų vertinti negalime. Kasdienėje praktikoje labai sudėtinga diagnozuoti plaučių tromboemboliją. Ir dažniausiai užvesti ant kelio gydytoją ir gali tokie požymiai kaip dusulys ramybės būsenoje ar nedidelio fizinio krūvio metu, jei ramybėje pulsas yra daugiau nei 90 kartų per minutę, paprastai iki tol buvęs normalus.“
Apie trombozę gali įspėti ir pakitimai odoje?
Paklaustas, ar gali apie trombų susidarymą įspėti ir odos pasikeitimai, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad trombozė, kaip ir kiekviena liga, gali būti ūminė ir lėtinė.
„Kaip minėta, pati pavojingiausia ūminė forma, kada žmogus neretai apie savo būklę gali nieko nežinoti, mat be dusulio, kurio gali ir nebūti, jokių kitų ženklų gali nepasireikšti. Kai kalbame apie lėtinę ligą, žmogus neretai žino, kad turi polinkį į protrombotinę būklę.
Tada dėl įvairių lėtinių susirgimų, neretai sergant onkologine liga padidėja kraujo krešumas arba kojose yra veniniai mazgai, lėtiniai venų kraujagyslių uždegimai, matome skaudančias kojas, išsipūtusius mazgus, kai tiesiogiai pablogėjus kraujo nutekėjimui yra sąlygos formuotis trombui.
Kai venos, esančios arti odos paviršiaus, yra kraujingos ir pritvinkusios veninio kraujo, natūralu, kad esant dideliam spaudimui paveikia aplinkinius audinius ir gali keisti pačių minkštųjų audinių ir odos struktūrą. Tad odos pakitimai tai yra lėtiniam susirgimui būdingi požymis“, – paaiškino R. Kubilius.
Nuo šių ligų miršta daugiausia lietuvių: saugotis ragina visus:
