Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.
„Mes visąlaik pabrėžiame ir savo pacientams akcentuojame, kad lietuvaitis, kaip sveikai begyventų, sveikos gyvensenos besilaikytų, vis tiek sulaukęs 50 metų jau patenka į didelę ŠKL riziką.
Ir galvodamas apie savo aplinką, pacientus, atsigręžiu, kad ir pats turiu susirūpinti. Tai – tokia riba, kurios gal ir nejauti, bet organizmas turbūt jau turi jausti ir kiekvienas turime tai įsivertinti“, – pabrėžė jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Patys gydytojai nepamiršta savo sveikatos?
Nors pagal amžių vyrams didesnė ŠKL rizika atsiranda apie 50 metus, moterims – apie 60 m., prevencinės programos tiek vyrams, tiek moterims veikia jau nuo 40 m.
Paklaustas, ar pats jis, sulaukęs 50-ies metų, rodo pavyzdį pacientams ir pasitikrina dėl ŠKL, profesorius neslėpė, kad taip jau yra su gydytojais, kad kartais jie dėmesingesni kitiems nei patys sau.
„Gali būti stipri asimetrija – transliuojame, kaip reikia rūpintis, nors patys nesame tobuli pavyzdžiai. Štai ir vaikystės draugas neseniai atsiuntė savo laboratorinius tyrimus, kur, rodos, turi aiškiai padidėjusį cholesterolį, sako, man paskausta kairėje pusėje. Sakau, tu gi jaunas, bet kai suskaičiuoju jo metus, išties 50 metų – pats laikas pradėti savo ŠKL patikrą, kaip ir dalyvavimą visose valstybės siūlomose sveikatos patikros programose. (...)
Tikiu, kad ir ne visi mano kolegos labai atsakingi patys prieš save. Lygiai taip pat ir aš atsimenu, kad labai vaikystėje stebėjausi dėl gimtojo miesto poliklinikoje dirbančio akių gydytojo. Galvojau, pats viską taip išmano, o dėvi akinius. Buvo sunku sutramdyti nuostabą, bet dabar nesistebiu, nes liga, būna, eina, savo keliu ir mes ne visą laiką turime įrankių ir instrumentų jai daryti įtaką“, – kalbėjo gydytojas.
Organizmą gali žaloti tyliai
Tiesa, pašnekovas pasakojo, kad ir pats iš šeimos gydytojo sulaukęs žinutės, kad privalu pasitikrinti profilaktiškai. „Gavau raginimus, jau esu užsiregistravęs, privalu įsivertinti, ar neturiu paslėptų, bet organizmą labai žalojančių širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių“, – sakė R. Kubilius.
„Arterinė hipertenzija ir dislipidemija yra pavadinamos „sesėmis žudikėmis“. Tai reiškia, kad jos gali būti nebylios, tūnoti organizme ir labai žaloti mūsų kraujagysles“, – pastebėjo R. Kubilius.
Jo teigimu, nors cholesterolio kiekį, kraujospūdį paprastai neretas žino, darbo intensyviosios terapijos skyriuje, kur dažniausiai patenka miokardo infarktą patyrę pacientai, patirtis rodo, kad budrumo negalima niekada prarasti:
„Dažnai patys pacientai mūsų klausia – aš sveikai gyvenau, elgiausi taip, kaip teikė bendrosios rekomendacijos, turėjau tik vieną kitą rizikos veiksnį ir štai ištiko pati grėsmingiausia liga. Ir supranti, kad visaip galime vertinti, bet turime būti budrūs ir turėti imunitetą rizikos veiksniams.“
Gydytojo teigimu, didžiausia spąstai yra tai, kad iš pradžių daugelis šių ligų yra nebylios.
„Arterinė hipertenzija ir dislipidemija yra pavadinamos „sesėmis žudikėmis“. Tai reiškia, kad jos gali būti nebylios, tūnoti organizme ir labai žaloti mūsų kraujagysles. Tai gal dar turime mitų – stengiamės apsisaugoti nuo onkologinės ligos, kuo anksčiau išsiaiškinti, o galvojame, kad širdies ir kraujagyslių ligos mane aplenks ir jų išvengsiu“, – pastebėjo R. Kubilius.
Galvos skausmas – nauji rizikos veiksniai
Paklaustas, ar skiriasi gyvenančiųjų kaime ir mieste žmonių sergamumas ŠKL ir mirtingumas nuo jų, profesorius konstatavo, kad jo su kolegomis atlikti tyrimai didelių skirtumų neparodė.
„Bet štai kai bendraujame su mano gimtųjų Gargždų kolegomis, kurie minėjo, kad 2 trečdaliai jų gyvena rajono kaimiškojoje teritorijoje, patys auginasi vaisius ir daržoves, yra suskaičiavę nemažai asmenų, sulaukusių 90-ies, tai viduje turėjau tą atsakymą, kad vis tik tokiomis sąlygomis gyvenančiam žmogui lengviau išvengti ŠKL rizikos veiksnių.
Juo labiau kad pastaruoju metu kalbame apie naujus civilizacijos aplinkos rizikos veiksnius, tokius kaip užterštumas kietosiomis dalelėmis, karštumas, vasaros laiko praleidimas miete, kas taip pat veikia mūsų kraujagyslių sistemą“, – kalbėjo jis ir pridūrė darantis prielaidą, kad neskubra, lėtesnis gyvenimo tempas yra palankesnis kraujotakos sistemai.
Be to, gydytojas atkreipė dėmesį, kad vis daugiau kalbama apie tai, kad trumpesnė nei 6 valandų miego trukmė ar cirkadinį ritmą praradęs miegas yra naujas rizikos veiksnys, kuris tiesiogiai daro įtaką aterosklerotinių plokštelių formavimuisi.
Infarktas paguldo ir jaunas moteris
Pasakodamas apie dabartinį pacientų srautą ligoninėje, gydytojas teigė, kad apie 72 proc. sudaro 65 m. ir vyresni pacientai, kurie jau turi organinę patologiją.
„Turbūt tai nenuostabu, nes ŠKL yra vyresnio amžiau palydovas ir kaip gretutinis susirgimas. Kitas kontingentas yra jauno amžiaus pacientai, kurie yra jautresni, net ir mano praktikoje yra buvę pacientų, kurie kas mėnesį ateidavo į gydytojo kardiologo kabinetą.
Sakydavau, kad nereikia, ta paslauga kainuojanti, bet sakydavo, jog jaučiasi ramiau, kai gydytojas įvertina, ar viskas gerai. Paprastai tokie žmonės dirba atsakingą darbą ir, matyt, sudėtingas darbo krūvis, pažeistas poilsio ir darbo režimas indukuoja didesnį stresą ir nerimą.
„Pabrėžime, kad moterys iki 60 m. turi savotišką imunitetą nuo ŠKL dėl moteriškų hormonų. Bet paskutiniu metu matome, kad infarktas ištinka ir jaunas moteris. Dažniausiai jos visos būna rūkančios“, – pastebėjo kardiologas.
O stresas kaip rizikos veiksnys yra be galo svarbus širdies jausenai ir ligos išsivystymui. Tik gal bėda, kad nei šeimos gydytojai, nei kardiologai neturime tokio įrankio, kad galėtume įvertinti, kiek to streso patiria pacientas. Nors moksliniai duomenys rodo, kad šeimoje ir darbe patiriamas stresas prilygsta aktyviam rūkymui“, – komentavo R. Kubilius.
Tiesa, gydytojas apgailestavo, kad miokardo infarktas šiandien neaplenkia ir moterų. Nors sakoma, kad ŠKL pražudo daugiausiai žmonių, moterų atžvilgiu šios ligos dešimčia metų vėluoja.
„Ir dabar pabrėžime, kad moterys iki 60 m. turi savotišką imunitetą nuo ŠKL dėl moteriškų hormonų apsaugos. Bet paskutiniu metu matome, kad infarktas ištinka ir jaunas moteris. Dažniausiai jos visos būna rūkančios. Moterims dažniau tada spontaniškai gali plyšti aterosklerotinė plokštelė ir turbūt rūkymas, galime spėti, tai katalizuoja“, – pastebėjo kardiologas.
Ką daryti kad išvengtume kraujotakos ligų?
Paklaustas, kokie būtų pagrindiniai patarimai sveikai širdžiai, R. Kubilius teigė, kad bendro sutarimo, kaip reikėtų elgtis iki 40 metų, nėra.
„Bet kiekvienas, sulaukęs 20 metų, turėtų žinoti savo arterinį kraujospūdį, pas šeimos gydytoją atlikti cholesterolio ištyrimą. Kai tik aktyviai pradėjau dirbti prieš 20 metų, pacientams, patyrusiems miokardo infarktą, rekomenduojama blogojo cholesterolio vertė buvo mažiau 2,6 nmol/l. Paskui nejučia sulaukėme 1,8 nmol/l ribos ir galvojau, koks čia esminis pasikeitimas ir kaip tai bus sunku padaryti.
Galiausiai prieš tris metus sulaukėme naujų rekomendacijų, kad blogo cholesterolio koncentracija turėjo būti 1,4 nmol/l. Buvau natūraliai šokiruotas, kaip tai gali būti, juk nesusitvarkom su senesniu rodikliu, o dabar, rodos, nauja redakcija 2026 metams, kur ekspertai kalba, kad blogojo cholesterolio koncentracija turėtų būti mažiau 1 nmol/l.
Tai atrodo grėsminga, bet mokslininkai, apdorodami didžiulius duomenis mato, kad kuo mažesnė cholesterolio koncentracija kraujyje, tuo paciento prognozė geresnė. Bet tos vertės yra tiems, kuriems jau nustatyta ŠKL ar kurie patyrė infarktą. Sveikiems žmonėms turėtų būti ne didesnė 2,3–2,6 nmol/l, priklausomai nuo to, kokios kitos rizikos“, – dėstė R. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad labai svarbus rizikos veiksnys – rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką. Taip pat būtina prasimanyti ir pakankamai fizinio aktyvumo.
„Ir pacientui pabrėžiame – jei staiga širdies plote atsirado simptomai, kurių niekada anksčiau nebuvo, pamaudimas, sakome, kad būtina atsakyti, ar tai nėra sąlygota širdies ligos. Dar rimčiau į tai reiktų žiūrėti, jei pirmos eilės giminaičiai – tėtis, mama, broliai, seserys yra sirgę ŠKL.
Tą privalu daryti iki 40 metų, vėliau jau būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir dalyvauti programoje. Jei žmogus yra ir mažoje rizikoje, reiktų pakartoti tyrimą po 3 metų. Kuo ilgiau netvarkome rizikos veiksnių, nesirūpiname, gali turėti nepataisomą žalą kraujagyslėms“, – patarė kardiologas.
Juo labiau jei jau atsirado ūmus skausmas, dūrimas širdies plote, plitimas į kaklą, kairę ranką, tai yra pirmą kartą gyvenime, gydytojas ragino skubiai kreiptis į gydytojus.
Nuo šių ligų miršta daugiausia lietuvių: saugotis ragina visus:
Kelias į ilgaamžiškumą
Pasak gydytojo, kuo daugiau visuomenės įsitrauks į patikros programas, tuo lengviau prireikus tokį pacientą gydyti.
„Ir galbūt išsivaduosime iš to, kad Lietuvoje pagrindinė mirties priežastis nebebūtų širdies ir kraujagyslių ligos“, – pabrėžė R. Kubilius.
Nors gali atrodyti, kad rutiniškai patekti pas gydytoją kardiologą rajone nėra taip paprasta, jis teigė, kad Lietuva deda daug pastangų, kad galėtų pagerinti paslaugų prieinamumą.
„Informacijos yra pakankamai daug, bet lieka dar didelė dalis rezervo pačios visuomenės, piliečių sąmoningume, kad vis tik turėtume pradėti nuo savęs ir savyje turėti sveikos gyvensenos kompasą, kuriuo galėtume naviguoti. Ir jei pavyksta praeiti pagrindines kliūtis – išvengti 2 tipo cukrinio diabeto, nesusirgti ŠKL, neurodegeneracine liga ir onkologiniu susirgimu, tada galbūt atsiveria tas puikus kelias į ilgaamžiškumą“, – pabrėžė profesorius.
Jis sutiko, kad tai išties sudėtinga įgyvendinti, bet reikia stengtis.
„Pats pastebiu, kad neišvaikštau reikiamų žingsnių, neišsportuoju tiek, kiek reikia ar kiek pats rekomenduoju savo pacientams. Išties kartais patenki į tokius spąstus – norisi ir angliavandenių, riebesnio maisto.
Bet vis tik kažkaip sugebi sugrįžti. Nesakau, kad reikia kraštutinai imtis to laikytis, bet naviguoti pagal įsivaizduojamą savo sveikatos formulę, man atrodo, šiandien yra būtina. Ir kuo šiandien labiau amžėjame, žengiame į naujas dešimtis, nauja prievolė ir pareiga kiekvienam iš mūsų yra dar didesnė“, – apibendrindamas konstatavo R. Kubilius.
