VUL Santaros klinikų kardiologas pabrėžė, kad kartą į metus ar dvejus kiekvienam būtina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
„Kartais atrodo juokinga, bet nors yra įprasta mašiną kas dvejus metus vežti į technikinę apžiūrą, bet žmonės to nedaro su savo organizmu. Lietuvoje nėra tos praktikos, atvirkščiai – dar pasakoma, kad stiprūs vyrai nesilanko pas gydytojus.
Būtina kartą per metus ar dvejus apsilankyti pas šeimos gydytoją, pasitikrinti kraujo rodiklius, pasikalbėti apie jaučiamus simptomus. Taip pacientams ir sakau – praeikite pas gydytoją „technikinę apžiūrą“. Jei yra lėtinių, rimtesnių ligų, be abejo, tą reikėtų daryti dažniau. Reikia nebijoti lankytis pas šeimos gydytoją, kalbėtis, bendrauti“, – pabrėžė jis nuotolinės konferencijos metu.
Nematomas širdies žudikas, kurio simptomų nejaučia
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, gydytojas jokių stebuklingų priemonių nepasiūlė – tiesiog patarė prisižiūrėti bazinius sveikatos rodiklius.
„Pacientas turi turėti gerą kraujospūdžio kontrolę. Kas labai džiugina, kad viešojoje erdvėje aktyviai matomos reklamos apie vadinamą nematomą žudiką – padidėjusį kraujo spaudimą. Pats dirbu ir ambulatorinėje grandyje, poliklinikoje, tai kraujospūdis yra ta liga, kuri nebūtinai visiems sukelia kažkokius simptomus. Jautresni žmonės jaučia galvos skausmą, bendrą silpnumą, kitu negalavimus, bet nemaža dalis pacientų aukšto kraujo spaudimo nejaučia.
Bet to, labai stigmatizuojami vaistai nuo cholesterolio, visi jų bijo, nes prisiklauso mitų, kad sukelia demenciją, raumenų nykimą, pradeda kepenis skaudėti.
Tad kartkartėmis, kartą per metus patariu pasiimi popieriaus lapą ir užsivesti kraujospūdžio dienyną – dvi savaites pamatuoji spaudimą ryte pabudus, vakare prieš miegą, susirašai ant lapo. Jei jis iki 140/90 Hgmm, viskas tvarkoje, spaudimo ligos nėra, vaistų nereikia. Padarius tokius namų darbus reikia pasižiūrėti, jei matote aukštesnius skaičius, būtinai kreiptis į šeimos gydytoją“, – patarė T. Jablonskas.
Cholesterolį būtina išsitirti dar jauname amžiuje
Gydytojas pacientams taip pat pataria dar jauname amžiuje bent porą kartų atlikti cholesterolio tyrimą.
„Jauname amžiuje to reikia vien dėl to, kad būtų atmestas rimtas rizikos veiksnys ir liga – šeiminė dislipidemija. Tai yra genetinis cholesterolio apykaitos sutrikimas, kuris siejamas su ankstyvais infarktais ir mirtimi. O sulaukus 40 metų visada sakau, kad pacientams jau reikia atidžiai sekti ir koreguoti savo cholesterolį, prioritetizuojant sveiką gyvenimo būdą.
Tai visų pirma yra fizinis aktyvumas. Rekomenduojamos pasaulinės gairės – 150 minučių per savaitę vidutinio fizinio aktyvumo arba 75 minutės per savaitę intensyvaus fizinio aktyvumo. Be abejo, reiktų nerūkyti ir turint šią priklausomybę kreiptis į specialistus padėtų mesti rūkyti“, – pastebėjo gydytojas.
Jis teigė pastebintis, kad pacientai linkę „nusimuliuoti“ cholesterolio kontrolę.
„Jie sako, kad padidėjo nedaug, nieko baisaus, kiek sveikiau pavalgysiu, pasitvarkys. Bet tos problemos linkusios įsišaknyti, kasmet vis gilėja, prastėja, o drastiškų veiksmų nesiimama. Bet to, labai stigmatizuojami vaistai nuo cholesterolio, visi jų bijo, nes prisiklauso mitų, kad sukelia demenciją, raumenų nykimą, pradeda kepenis skaudėti.
Tai tokia nepagrįsta saviįtaiga iš tikrųjų, manau, yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuva šiandien turi tokią problemą su širdies ir kraujagyslių ligomis. Reikėtų agresyviau gydyti cholesterolio padidėjimą“, – pasakojo T. Jablonskas.
Pasak gydytojo, kad viena didelė blogybė – dažną lydintis stresas:
„Ne veltui yra liaudiškas posakis, kad visos ligos – nuo streso. Lygiai taip pat yra su kardiologinėmis ligomis – streso valdymas, jaučiamas lėtinis nuovargis, nerimas, perdegimo sindromas irgi susijęs su cholesterolio koncentracijos didėjimu ir širdinių ligų pasireiškimu, jų pasireiškimu ankstyvesniame amžiuje.“
Jis priminė, kad ir alkoholio reikėtų vengti arba vartoti saikingai: „Kaip sakome, per šventes, progomis, nepiktnaudžiauti ir kasdien to nedaryti“, – pabrėžė T. Jablonskas.
Jau sutrikus širdžiai jokiu būdu pačiam nevykti į ligoninę
Kartu kardiologas patarė, kaip elgtis, jei vis tik jau įvyko kažkoks ūmus širdinis sutrikimas. Jei žmogus jaučia ir identifikuoja aiškų širdis negalavimą, pats pirmas dalykas yra kviestis greitąją medicinos pagalbą.
„Pirmas ir svarbiausias dalykas – niekada pacientams nerekomenduojame vykti į ligoninę savo transportu ar su taksi, autobusu. Kardiologinės ligos gali turėti labai staigų neigimą poveikį sveikatai – net iki staigios mirties pakeliui už vairo. Taigi pasekmės ne tik pačiam žmogui gali būti labai tragiškos, bet ir kitiems eisme dalyvaujantiems žmonėms. Pirmas dalykas, ką turėtumėte padaryti, tai kviestis greitąją, medikus, kurie sugeba kokybiškai įvertinti sveikatos būklę ir suteikti pagalbą dar iki atvykus į skubios pagalbos skyrių“, – patarė jis.
T. Jablonskas taip pat priminė, kad kiekvieno piliečio pareiga – mokėti kokybiškai atlikti gaivinimą.
„To yra mokoma laikantis teises, vieni į tai kreipia daugiau, kiti – mažiau dėmesio, bet visi kaip piliečiai privalome mokėti teikti skubią pagalbą. Nes jei šalia esantį žmogų ištiktų mirtis dar laukiant medikų, ką galima padaryti – kokybiškai jį gaivinti. Anksti laiku pradėtas širdies masažas glaudžiai siejamas su didesniu paciento išgyvenamumu“, – aiškino gydytojas.
Jis primygtinai pabrėžė, kad prieš važiuojant į ligoninę reikėti stengtis papildomai nieko nevalgyti ir neprisigerti skysčių, jokiais būdais nemalšinti skausmo alkoholiu:
„Nes jei netyčia įvyksta tragiškiausias dalykas gydymo eigoje, o skrandžio turinys pilnas, taikant širdies masažą jis gali patekti į plaučius, kad gali kilti papildomų situaciją labai bloginančių komplikacijų.“
Jei matote, kad kažką ištiko širdinės problemos, svarbiausia nepanikuoti, parašyti greitosios dispečerio, ką jis gali padaryti, kol atvyks greitoji.
