Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ieškos sprendimų, kaip šiemet elgtis dėl valstybinių brados egzaminų. Tiesa, pats švietimo ministras neskuba teigti, kad egzaminai tikrai bus nukelti ir sako, kad šiam klausimui spręsti yra daugiau galimybių.
„Mes kol kas tik atidėjome egzaminų sesiją tam laikotarpiui, kurį matome, tikėdamiesi, kad karantinas baigsis iki birželio mėnesio. Jeigu karantinas nesibaigtų birželio mėnesį, yra kiti variantai“, – žurnalistams Vyriausybėje anksčiau švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Reikia sprendimų abiturientų naudai
Priklausomai nuo to, kiek Lietuvoje tęsis karantinas ir kada išvysime koronaviruso piką, egzaminų sesija gali būti nukelta ir į birželį, bet dėl egzaminų būtina tartis, mano Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas.
„Yra įvairūs svarstymai, kad egzaminų nevykdytų, kad vertintų dvejų paskutinių metų vidurkius, įvairiausių tų variantų. Manau, kad sprendimas turėtų būti labai mobilus, priklausomai nuo ligos eigos, nuo karantino. Gal po savaitės sužinosime, kad ir gydyti galima kaip nors tą ligą, nes kiekvieną dieną įvairiausios naujienos.
Manau, kad reikėtų svarstyti įvairius variantus. Bet aš laikausi tos nuomonės, kad reikėtų spręsti abituriento naudai, galbūt vertinti pagal vidurkius. Čia turėtų susėsti daug žmonių, ekspertų ir nuspręsti, kaip padaryti“, – tv3.lt kalbėjo D. Žvirdauskas.
Jo manymu, jei karantinas baigsis gegužės pabaigoje, tuomet reiktų pratęsti egzaminų sesiją ir suteikti abiturientams galimybę su mokytojais dar pabendrauti gyvai.
„Turėtų būtų egzaminų sesijai pratęstas laikas, reikėtų svarstyti kiek, ir palikti abiturientams, kad jie turėtų galimybę su mokytojais pabendrauti kontaktiniu būdu, ne vien nuotoliniu būdu. <...> Jeigu virusas būtų suvaldytas per 2–3 mėnesius, tada tikrai stojimo terminus reikėtų atidėti. Abiturientams bet kokiu atveju trūksta ir trūks kontakto su dėstančiu mokytoju“, – svarstė mokyklos direktorius.
D. Žvirdauskas atkreipia dėmesį, kad nuo kovo 30 d. įvestas nuotolinis mokymas Lietuvoje vykdomas netolygiai, todėl dalis abiturientų gali nukentėti.
„Situacija, įgyvendinant nuotolinį ugdymą, nėra vienoda regionuose. Kiek žinau, didmiesčiuose vyksta jis šiek tiek sklandžiau, regionuose dar tik įsibėgėja. Manau, bet kuriuo atveju reikėtų spręsti taip, kad būtų geriau abiturientui“, – teigė LMVA prezidentas.
Tiesa, kaip pastebi D. Žvirdauskas, atšaukus valstybinius egzaminus ir abiturientus vertinant pagal pažymių vidurkius, nukentės pernai mokyklas baigę asmenys.
„Jeigu šiais metais neorganizuojami egzaminai ir praeitų metų abiturientai, kurie nestojo į aukštąsias mokyklas, norėtų stoti šiemet, tai kaip čia yra su lygiomis galimybėmis? Klausimų šitoje vietoj daugiau nei atsakymų“, – sakė D. Žvirdauskas.
Atšaukti egzaminus – nuskriausti abiturientus
Tuo metu Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako manantis, kad brandos egzaminai šiemet vis dėlto įvyks, antraip abiturientai nukentėtų.
„Yra tokių ženklų, kad neketinama jų atšaukti, tik nukelti. Jeigu jie nevyks, tai šitai laidai bus pakenkta stojamųjų požiūriu. Suprantu, kad jaunimas dabar yra suskilę į dvi skirtingas grupes. Tie, kurie nelabai mokėsi, nelabai siejo savo ateitį su mokslais, buvo nemotyvuoti ir abejingi, tai jie nenori brandos egzaminų ir per visur skelbia, kad jų nereikia ir ateityje išvis nebereikia.
O tie, kurie mokėsi gerose mokyklose, tie, kurie intensyviai mokėsi ir tebesimoko, jiems tai būtų kažkokia nesuvokiama skriauda. Jie negalėtų nei įstoti, išsivartytų visas švietimas, visi stojamieji. Iš tiesų pažangūs mokiniai nukentėtų, neįstotų į savo svajonių profesijas, o įstotų tie, kurie turėjo metinius gerus įvertinimus“, – tv3.lt kalbėjo G. Sarafinas.
Jis skeptiškai vertina idėją, atšaukus brandos egzaminus, stojimą į aukštąsias mokyklas vertinti pagal abiturientų pažymių vidurkius, nes šie nebūtinai atitinka realybę.
„Mes gi žinome, tyrimai yra atlikti Lietuvoje, kad pažymiai stulbinamai neatitinka metinių rezultatų nuo brandos egzaminų, ypač tiksliųjų dalykų – matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Gerose mokyklose, pavyzdžiui, atvirkščiai – metinius mokiniai turi prastus, o egzaminus išlaiko geriau“, – pastebėjo žurnalo redaktorius.
Anot G. Sarafino, turime dar gerus du mėnesius sugalvoti, kaip galima vykdyti valstybinius brandos egzaminus jų neatšaukiant, kad „vaikams nesugriūtų visi vienuolika metų iki tol buvusių rezultatų, nes dvylikta klasė yra lemtingas slenkstis“.
Ar pavyks pasiruošti?
Jei egzaminai šiemet vis dėlto įvyks, opus klausimas, ar abiturientams, kurie šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu, pavyks pasiruošti taip gerai, kaip normaliomis aplinkybėmis. G. Sarafinas teigia, kad viskas priklauso nuo pačių moksleivių nusiteikimo.
„Yra tie, kurie į mokyklą ėjo pavalgyti, pažaisti, papramogauti, atsipūsti, megzti socialinių kontaktų ir maloniai leisti laiką, tai jų pasiruošimas brandos egzaminams suprastės. Jau aišku, kad rezultatai šiemet bus prastesni negu pernai visose klasių grupėse.
Bet tie vaikai, kurie mokosi sau, o ne kitiems, tai jie galimybes, ypač gimnazistai, turi labai geras, nes jiems niekas netrukdo, netrukdo nemotyvuoti klasiokai, triukšmas, jie gali susitelkti į tas disciplinas, kurios jiems yra įdomios“, – sakė G. Sarafinas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje mokymo kokybę žemyn traukia prasčiausiai besimokantys moksleiviai, kuriems pedagogai nebūtinai sugebės užtikrinti reikiamą pagalbą nuotoliniu būdu.
„Šitiems žmonėms labiausiai reikia gyvenime mokytojų konsultacijų individualių. Tai šitas dalykas susilpnės, nes mokytojas negali dabar nuotoliniu būdu skirti tiek laiko, kiek galėdavo skirti per pamoką ar po pamokų. Tai šitie dirvonai tampa mažiau dirbami“, – prognozavo G. Sarafinas.
Sprendžia egzaminų likimą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija subūrė planavimo grupę spręsti brandos egzaminų ir priėmimo į studijas klausimus. Grupė parengs alternatyvas šiems klausimams, jei karantinas būtų pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui. Siūlymus ketinama pateikti ne vėliau nei balandžio 17 dieną.
„Pirmajame planavimo grupės posėdyje svarstyta, kad valstybinių brandos egzaminų atsisakyti nereikėtų, o karantinui užsitęsus būtų siūloma keisti jų vykdymo laikus. Dėl konkrečių terminų ir būdų, kaip būtų laikomi egzaminai, spręsime kituose posėdžiuose“, – sako planavimo grupės pirmininkas švietimo, mokslo ir sporto viceministras profesorius Valdemaras Razumas.
Šiuo metu dėl karantino mokymasis vyksta nuotoliniu būdu. Jau parengtas tvarkaraštis, kaip būtų galima organizuoti brandos egzaminus nuo birželio 1 d., taip pat nuo birželio 22 d., jei egzaminų pagal dabartinį tvarkaraštį gegužę nebūtų galima vykdyti.
