d. žvirdauskas

3,5 tūkst. – tiek iš trečiadienį nustatytų 9,5 tūkst. užsikrėtimų patvirtinta mokyklinio amžiaus vaikams. Mokyklų vadovai sako, kad pastarosiomis dienomis situacija blogėja praktiškai ne dienomis, o valandomis. Serga ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, kai kur juos pavaduoja psichologai, bibliotekininkai ir logopedai. Situacijai stipriai prastėjant girdisi ne tik specialistų, bet ir pačių mokyklų vadovų raginimų pereiti į nuotolinį ugdymą.

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Jau netrukus, nuo trečiadienio, imuniteto COVID-19 neturintys pedagogai turės testuotis už savo lėšas. Kai kurios mokyklos sako, kad dėl šio sprendimo neteks dalies mokytojų – jie tiesiog išeis iš darbo. Mokyklų vadovai baiminasi, kad specialistų mokykloms ir taip trūksta, tad ši problema dėl testavimo tik gilės.  Nuo gruodžio 1-osios periodiškai dėl COVID-19 besitestuojantys darbuotojai už testus turės mokėti savo lėšomis. Tarp jų ir pedagogai.

Nuo mokslo metų pradžios dar neparėjo nei trys savaitės, o ugdymo įstaigose liepsnoja beveik du šimtai koronaviruso židinių, saviizoliacijoje keli tūkstančiai šalies moksleivių. Dalis jų skundžiasi, kad pajautus simptomus ir nusprendus likti namie, vienintelė išeitis jiems – mokytis savarankiškai. Ministerijos žadėtos hibridinės klasės kol kas dar nėra įgyvendintos, bet ministerija žada, kad įranga hibridinėms pamokoms savivaldybes pasieks dar šį rudenį. Koronavirusas toliau plinta.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nurodo, kad rugsėjo 1-ąją visi mokiniai grįžta į kontaktinį ugdymą. Ministrės teigimu, ugdymui ribojimai bus taikomi nebent pačiu paskutiniu metu, epideminei situacijai ypač suprastėjus. Tačiau mokytojai sako iki pat šiol nežinantys, kaip rugsėjo 1-ąją reikės startuoti. Profsąjungų dar esą nepasiekė ministerijos parengtos rekomendacijos, taip pat erzina tai, kad neaišku, kada tiksliai ribojimai švietimui galėtų grįžti.

Jau uždegta žalia šviesa mokinių grįžimui į klases. Tiesa, atsakomybė dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių – jos turės spręsti, kaip ir kada klasių durys atsivers. Tačiau švietimo bendruomenė baiminasi, kad švietimo klausimų savivaldybėms spręsti gali nepavykti, o Lietuvos moksleiviai savo ruožtu planuoja rengti pareiškimus savivaldybėms – grįžti į mokyklų suolus nori tik vienetai.

Prieš metus įvedus karantiną, mokiniai ir mokytojai turėjo prisitaikyti prie naujos realybės – pamokos, būreliai ir užklasinė veikla persikėlė į namus. Tuo metu dabartiniai abiturientai buvo vienoliktokai. Svarstoma prieš egzaminus leisti abiturientams sugrįžti į mokyklas, juos ir jų mokytojus skiepyti. Tačiau patys dvyliktokai nemato prasmės skubėti ir sako, kad didelė dalis mokinių priprato mokytis namie. Jau metai, kai mokymosi procesas vyksta kitaip.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Ypač daug nerimo prieš mokslo metus tėvams kyla aiškinantis, kaip reikės elgtis vaikui sukarščiavus ar tiesiog ėmus sloguoti. Nors tokiems asmenims ugdymo procese dalyvauti draudžiama, prievolės tikrinti vaikų sveikatą ugdymo įstaigoms neliko. Mokyklos gi tikina, kad yra pasiruošusios stebėti vaikų sveikatą, nors didžiausio atsakingumo laukia iš pačių tėvų.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Savivaldybės siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) atsisakyti reikalavimo, jog siekiantys tapti mokyklų ar darželių vadovais būtinai turėtų pedagogo išsilavinimą. „Kodėl įstaigos – gimnazijos, progimnazijos – vadovas turi būti pedagogas, dažnu atveju toks vadovas turi organizuoti darbą, sudaryti planus, vadovauti personalui, yra ūkinių klausimų. Kodėl būtinai pedagogas?“ – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Premjeras Saulius Skvernelis politinių partijų lyderiams siūlo kartu pjauti neefektyvaus mokyklų tinklo pūlinį, tam siūlomi du keliai – mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimas. Projektą įvertinę švietimo ekspertai ir mokyklų vadovai mato abiejų pasiūlymų trūkumų ir privalumų, tačiau vieningai sutaria, kad mokyklų tinklo klausimą reikia spręsti nedelsiant.