švietimo ir mokslo ministerija

Nuo naujų mokslo metų tėvų raštelių pateisinti praleistas pamokas nepakaks. Vaikui susirgus raštiškas tėvų pateisinimas galios tik už 5 dienas per mėnesį, sergant ilgiau tėvams teks surinkti įrodymus, kad vaikas lankėsi pas gydytojus. Praleidus pamokas ne dėl ligos tėvų pateisinimas galios tik už tris dienas per pusę metų. Toks sugriežtinimas griauna tėvų planus vaikus atostogų vežtis per mokslo metus, ne per atostogas, kai pigiau.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų vadovais penktadienį pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, joje 13 proc. didesni atlygimai mokytojams.

Seime į priekį juda Švietimo įstatymo pataisos dėl privalomų patikrinimų, kartelės dešimtokams. Seimas ketvirtadienį po svarstymo 109 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus prieš ir devyniems susilaikius pritarė tokiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotiems pakeitimams. Dar liko paskutinis balsavimas dėl Švietimo įstatymo pataisų priėmimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo supaprastinti procedūras į Lietuvą persikeliančioms Ukrainos mokykloms, negalinčioms pateikti visų reikiamų dokumentų dėl Rusijos pradėto karo. Vyriausybei ministerija siūlo keisti nutarimą, kuriuo nustatoma teisė vykdyti užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Lietuvoje.

Vilniaus apygardos administracinį teismą pasiekė Lietuvos dziudo federacijos ieškinys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, dėl šios sprendimo neskirti federacijai valstybės lėšų 2022-aisiais. LDF vadovybė įsitikinusi, kad valdininkų išsakyti kaltinimai laužti iš piršto, todėl sieks teisiškai įpareigoti ŠMS ministeriją paneigti kaltinimus bei grąžinti federacijai priklausančias lėšas. „Jei galvočiau vien apie savo ambicijas, kreiptis į teismą nebūtų prasmės.

Lietuva gali priimti apie 30 tūkst. ukrainiečių vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas, 4 tūkst. – į darželius, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Šiandien turime beveik 12 tūkst. vaikų iki 18 metų, mokyklose ir darželiuose yra užsiregistravę beveik 3,5 tūkst., jų yra daugiau lankančių mokyklas ir darželius, tiesiog registras vėluoja“, – per Seimo posėdį antradienį sakė J. Šiugždinienė.

Iki šiol 11-okai ir 12-okai privalomai skaitydavo tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūrinius. Dabar aiškėja, kodėl buvo pasiūlyta dalies užsienio autorių atsisakyti ir kodėl kai kurie jų yra itin svarbūs nagrinėjant Lietuvos autorių kūrinius. Tačiau Nacionalinė švietimo agentūra užsimojo užsienio autorių kūrinius iš vyriausių moksleivių privalomos programos tiesiog išbraukti.

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą. Seime kelią po truputį skinasi Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos, kuriose numatoma, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į aukštąsias mokyklas.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Skambiai pristatoma „Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą regionams. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad šis tinklas padės mažinti skirtumus tarp mokyklų, regionų ugdymo įstaigos nuogąstauja, kad joms nebus lemta tapti projekto dalimi ir skirtumai tarp moksleivių pasiekimų tik dar labiau ryškės.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė prašo savivaldybių persvarstyti sprendimą dėl 5-11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas, kad šie bent kelioms savaitėms gyvai susitiktų mokyklose. „Suprantame, kad pandeminė situacija nėra paprasta ir testavimo procesai nėra lengvi, savivaldybių pasirengimas testuoti yra skirtingas, tačiau sugrįžtančių mokinių skaičiai labai nustebino“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Tik apie 3 tūkst.

Panašu, kad šiemet dešimtokai, tradiciškai tikrinę savo matematikos ir lietuvių kalbos žinias mokslo metų pabaigoje, turėjo papildomos pagalbos. Tiesa, ne iš mokytojų ar korepetitorių, bet vieni iš kitų. Internete ir socialiniuose tinkluose patys moksleiviai vieni su kitais noriai dalinosi užduočių atsakymais.

Nuo pirmadienio dalyje Lietuvos savivaldybių pradinukams leidžiama grįžti į mokyklas. Vilniuje šią savaitę jau veiks keturios ugdymo įstaigos, planuose – dar šešios. Tačiau ne visi didmiesčiai į pradinukų grįžimą žiūri taip optimistiškai. Pavyzdžiui, Klaipėda sako būsianti atsargesnė.

Vyriausybei nusprendus plėsti antikorupcinį ir teisinį švietimą mokykloje, planuojama apie šiuos dalykus vaikus mokyti doros pamokose, taip pat per praktinius užsiėmimus, tokius kaip dalyvaujamasis biudžetas. „Numatyta, kad atnaujinus ugdymo turinį (bendrąsias ugdymo programas) antikorupcinis ir teisinis ugdymas ir toliau išliks kaip privalomos integruojamosios temos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ateinančią savaitę planuoja surengti susitikimą su Nacionalinės dziudo asociacijos (NDA) atstovais. NDA, kuri vienija ir atstovauja didžiajai daliai Lietuvos dziudo organizacijų bei dziudo visuomenės atstovų, yra išplatinusi kreipimąsi tarptautinėms šios sporto šakos federacijoms bei nacionalinėms sporto institucijoms dėl Lietuvos dziudo federacijos (LDF) vykdomos sportininkų diskriminacijos ir dziudo sportą griaunančios veiklos.

Daugelis nustebo, kai rektoriaus karjerą Vilniaus universitete baigęs profesorius Artūras Žukauskas prisijungė prie naujai susikūrusios Laisvės partijos žengti į Seimą. Mažiau netikėta, kad įveikęs šį laiptelį A. Žukauskas neatmeta galimybės tapti švietimo ministru, tačiau tam sakosi turintis savo sąlygų, antraip ministerijoje savęs nemato. Šiemet A. Žukauskas, bent laikinai baigęs savo karjerą Vilniaus universitete, pasuko dar nepramintu taku – į politiką.

Neramiais laikais dirbantiems pedagogams, atrodo, ir taip dabar užtenka rūpesčių. Kai vietomis reikia sukti galvą, kaip pasiruošti ir įprastoms, ir nuotolinėms pamokoms, visai nesinori rūpintis privalomais kvalifikacijos kėlimo kursais, kuriuos, kaip teigia mokytojai, reikia padengti iš savo kišenės. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skuba raminti, kad specialūs kursai privalomi ne visiems pedagogams, o jų apmokėjimu rūpinasi pačios ugdymo įstaigos.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui valstybei finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu moksleivių paskatos būdus sprendžia tik savivaldybės ar švietimo įstaigos. ŠMSM siūlo, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Seime.

Švietimo ministerija savivaldybėms rekomenduoja įvesti kriterijus, numatančius, kam teikiamas prioritetas skirstant 15 eurų krepšelį moksleivių neformaliajam ugdymui. Viceministrė Kornelija Tiesnesytė BNS sakė, kad ministerijos rekomendacija – nustatyti, jog prioritetas skirstant lėšas būtų teikiamas vadinamosioms STEAM programoms, t.y. gamtos mokslų ir technologinių pakraipų būreliams, nes dabar didžiąją dalį sudaro sporto ir menų kryptys.

Kol pedagogai aršiai kovoja dėl didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, internautai piktinasi, kad mokytojai privalomus skaitmeninio raštingumo kursus privalo apmokėti iš savo kišenės ir garsiai abejoja tokių kursų nauda. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikslina, kad modernus mokytojas turi išmanyti technologijas, tačiau tokius kursus, jei jie reikalingi, apmoka mokyklos.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Ieškodama, iš kur paimti pinigų didesnėms mokytojų algoms, valdžia nusitaikė į privačias pelno siekiančias šalies mokyklas. Švietimo ir mokslo ministerija nuo kitų metų tokioms ugdymo įstaigoms siūlo nutraukti valstybinį finansavimą. O pagal biudžeto projektą privačioms mokykloms kitais metais planuota atriekti 22 milijonus eurų. Privačių mokyklų vadovai aiškina tapę politinių intrigų aukomis.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Likus savaitėms iki rugsėjo mokyklas pagaliau pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymai, kaip elgtis su tėvais ir jų vaikais dėl ligos, nelankiusiais pamokų. Mat gydytojo pažymos nuo šių mokslo metų tapo nereikalingos. Aiškėja, kad visa atsakomybė atiteks tėvams. Jie patys galės pateisinti nuo 5-ių iki 7-ių praleistų mokslo metų dienų. Jei dėl ligos mokinys praleis dienų daugiau, mokyklai siūloma elgtis ir kitaip.

Pastatų ir aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems įvairių negalių, reglamentuoja tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai. Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai kuriais atvejais pritaikymas vis dar tebėra formalus, o klaidas ir trūkumus neįgalieji pastebi jau tada, kai ką nors pakeisti sunku.

Šešias naktis Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusių mokytojų streiko galo nematyti. Savo veiksmais įstatymus pažeidžiantys pedagogai ministerijoje likti planuoja nors ir iki Kalėdų. Tuo metu pati ministerija mokytojams policijos kviesti neskuba. Nakvodami ministerijoje, pedagogai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, kuris draudžia susirinkimus organizuoti valstybės valdžios ir valdymo įstaigose ir numato, kad mitingai gali būti rengiami ne arčiau nei 25 metrus nuo jų.

Jau ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams, Vyriausybė pirmadienį aptars profsąjungų reikalavimus dėl didesnių atlyginimų. Tačiau prieš Vyriausybės posėdį premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pareiškė atleidžiantis tris ministrus – tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Premjeras neslėpė esantis nepatenkintas, kad ministrė nekontroliuoja mokytojų streiko. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Vieni taip įgyvendina savo kažkada puoselėtas svajones, kiti – nori gyvenime permainų, treti – turi dar kažkokių motyvų… Taip, ne vienam kartais darosi keista ir kelia nuostabą žmonės, kurie po aukštųjų, universitetinių rimtų mokslų pasirenka… tiesiog profesinę mokyklą, kurioje siekia įgyti amatą. Statistika rodo ir Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad tokių žmonių vis daugėja.

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. Tačiau dalis Seimo narių piktinasi, kad ministerija neišgrynino konkretaus prasčiausių šalies mokyklų sąrašo ir neišskyrė priežasčių, kas šioms mokyklos trukdo tobulėti.

Rugsėjį į popamokines veiklas vaikus registruojantys tėvai stebisi kainomis. Šios kasmet vis didesnės. Esą savivaldybių 15 Eur siekiančių kompensacijų būreliams nė nesijaučia. Tėvai taip pat pabrėžia, kad nors ir kompensuojamų veiklų pasiūla didelė, jomis vaikams tenka nusivilti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui skiriamas finansavimas 2018 m. išaugo: 2017 m. buvo skirta 8,2 mln. Eur, 2018 m. – 11 mln. Eur.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šiuo metu pakeisti švietimo ir mokslo ministrą būtų sudėtinga, nes šioje srityje rudenį tvyro daug įtampos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo. Taip jis kalbėjo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nagrinėjant, ar ministrė Jurgita Petrauskienė nepažeidė įstatymų, jos sutuoktiniui laimint viešuosius pirkimus Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose. „Ministrė nėra įsikibusi į savo vietą.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė prisipažino nenusišalinusi nuo lemiamų sprendimų, kai jos vyro vadovaujama įmonė dalyvavo ministerijai pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimuose. Tačiau ministerija taip pat tikina, kad neseka jai pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų ir juose neturi jokios įtakos.

Tebesitęsiančios šalies demografinės problemos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) be darbo nepalieka. Ženkliai mažėjant moksleivių, reikia rūpintis mokyklų skaičiumi, racionaliai paskirstyti darbo vietas mokytojams. Net keliose šalies savivaldybėse moksleivių gretos susitraukė net penktadaliu, teko uždaryti ne vieną mokyklą. Ši problema opiausia Skuodui, Pagėgiams, Kupiškiui ir Joniškiui. Nuo 2002 m. Lietuvos gyventojų skaičius smuko 645,7 tūkst. (18,7 proc.

Kilus įtarimų dėl galimo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir jos vyro valdomos įmonės interesų konflikto, ministrė pranešė ketinanti iškilusius klausimus aptarti su premjeru. J. Petrauskienė ginasi, kad jos vyro vadovaujama įmonė su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) susijusiuose viešuosiuose pirkimuose ėmė dalyvauti keleriais metais anksčiau, nei ji tapo ministre. Švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės vyras Evaldas Petrauskas yra įmonės „Ecotour“ direktorius.

Prasidėjus mokslo metams, tėvai prakalbo, jog moksleivių pratybų sąsiuviniai itin pabrango. Vidutiniškai, vienam vaikui pratybų rinkinys kainuoja apie 60 Eur, o štai kai kurie pakloja ir virš 70 Eur. Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Tėvai tam prieštarauja ir tikina, jog jų nuomonės niekas neklausia: mokytojai tik  praneša, ką ir iki kada nusipirkti.

Pedagogų atstovai sako, jog Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai gražūs tik skaidrėse. Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai sumažėjo, o darbo padaugėjo. Apie tai prakalbus ministerijos atstovams, šie tikina, jog taip būti negali. Neva įsivėlė klaida. Chaoso nebepakeliantys mokytojai palieka darbo vietas. Kai kuriose mokyklose jau dabar trūksta pedagogų.   Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 12,6 tūkst.

Pirmąją mokslo metų dieną tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi galimybę prašyti ne mažiau nei pusės laisvos darbo dienos ir kartu dalyvauti mokyklose rengiamose šventėse. Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius. Laisvas laikas pirmąją mokslo metų dieną yra apmokamas darbuotojui mokant vidutinį jo darbo užmokestį.

Nepaisant to, kad per trejus metus išaugo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai, vyresnių klasių moksleivių rezultatai nusileidžia Europos Sąjungos vidurkiui, o itin dideliu iššūkiu moksleiviams išlieka socialinė atskirtis. Pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę.

Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatė pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet stojančiųjų skaičius kiek mažėjo, kartelė stojantiesiems augo, o net 60 studijų programų susidomėjimo nesulaukė. Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Kartu su mokslo metais 2017-aisiais startavusi lytinio švietimo programa įsibėgėti dar nespėjo. Parlamentarai ir psichologai dalinasi pedagogų baimėmis, kad jie jaučiasi nepasiruošę šviesti moksleivius, nes šiuo metu Lietuvoje su programa supažindinti tik tūkstantis pedagogų.

Gegužės 18 dieną, švietimo įstaigų darbuotojai streikuos. Darbas bus stabdomas dviems valandoms. Tikimasi, jog to pakaks priminti Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai apie iki šiol neįvykdytus pažadus,. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tv3.lt teigė, kad iš viso streikuoti ketina pedagogai iš 50 Lietuvos mokyklų. „Nacionaliniu mastu skelbiamas įspėjamasis streikas dėl mūsų reikalavimų, kurie yra išplatinti.

Šį rugsėjį į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie, tėvelių sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių – eiti į pirmą klasę. Pernai Seimas priėmė Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimą, pagal kurį nuo šių metų tėvai patys gali spręsti, nuo kelerių metų leisti savo vaikus į mokyklą – 6-erių ar 7-erių. Yra tik viena sąlyga.

  Lietuvių kalbos instituto vadovė Elena Jolanta Zabarskaitė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojamame projekte, nustatė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) auditoriai.

Kai kuriose šalies savivaldybėse, nuo rugsėjo planuojama pradėti įgyvendinti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo bandomuosius modelius. Moksleiviams būtų sudarytos sąlygos ugdymo įstaigose likti iki 17 ar 19 valandos. Tokį ugdymą jau taikančių privačių mokyklų vadovai sako, jog prieš šiuos pokyčius, iš valstybinių mokyklų būtina išgyvendinti patyčias bei sukurti saugią aplinką vaikams.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.