dainius žvirdauskas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Smurtą mokyklose iš mokinių patiria nemenka dalis pedagogų, bet Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos užsakymu atliktas mokslininkų tyrimas atskleidžia, kad mokytojai retai sulaukia paramos iš savo vadovų, o veikiau yra apkaltinami nemokėję tinkamai sureaguoti į smurtines situacijas. Dažnas mokytojas taip pat susiduria ir su agresyvokais vaikų tėvais, kurie dėl vaiko bėdų apkaltina mokytojus ar mokyklą.

Politinės partijos yra sutarusios kitų metų pabaigoje pasiekti, kad vidutinis pedagogų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas aiškina, kad tikslas bus pasiektas, nes ir šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, bet mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.

Poliklinikose – pats karštymetis: iki rugsėjo 15 d. pažymas dėl vaiko sveikatos į mokyklas ir darželius turintys pristatyti tėvai apgulė gydytojus. Nors patikrinti vaikų sveikatą iki numatyto termino dėl išaugusių eilių turbūt spės ne visi – ką jau kalbėti apie vizitą pas akių gydytoją, kurio gali tekti laukti ir pusę metų, – medikai vaikų savijautą ragina atidžiai stebėti kiaurus metus.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Vaikai vis mažiau pasitiki savo tėvais, auga jų bendraamžių įtaka ir polinkis į rizikingą elgesį, kartu ir į narkotikų vartojimą, pastebi specialistai. Vis dėlto, anot jų, imtis pernelyg griežtų kontrolės priemonių nereikėtų – tai vaikus gali paskatinti dar labiau atsiriboti nuo šeimos ir specialistų. Efektyviausia priemonė yra ryšio su vaikais kūrimas ir jų sąmoningumo ugdymas. Vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tikrųjų vartoja.

Nuo kovo 2-osios kaukės pradinukams per pamokas tapo neprivalomos, tačiau mokytojai ir mokyklų vadovai pastebi, kad jas nusimesti skubėjo tik dalis mokinių. Kai kurie ir toliau sėdi su kaukėmis bei saugosi nuo viruso. Antradienis buvo paskutinė diena, kai pradinukams pamokų metu reikėjo dėvėti kaukes. Nuo kovo 2-osios jos pirmų–ketvirtų klasių mokiniams tapo neprivalomos pamokų metu, jei klasėje sėdi vienos klasės moksleiviai.

3,5 tūkst. – tiek iš trečiadienį nustatytų 9,5 tūkst. užsikrėtimų patvirtinta mokyklinio amžiaus vaikams. Mokyklų vadovai sako, kad pastarosiomis dienomis situacija blogėja praktiškai ne dienomis, o valandomis. Serga ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, kai kur juos pavaduoja psichologai, bibliotekininkai ir logopedai. Situacijai stipriai prastėjant girdisi ne tik specialistų, bet ir pačių mokyklų vadovų raginimų pereiti į nuotolinį ugdymą.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Narkotikų paplitimas mokyklose – sunkiai apčiuopiama, bet egzistuojanti problema, į kurią negalima numoti ranka. Tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos paauglys bent kartą gyvenime išmėgino kvaišalų. Specialistai atskleidė, kodėl moksleiviai linkę eksperimentuoti su psichotropinėmis medžiagomis, kaip tai žaloja jauną organizmą ir kokiu būdu galima neleisti narkotikų tinklui plėstis. Portalas tv3.lt aiškinosi, kiek narkotikai išties paplitę tarp Lietuvos moksleivių.

Jau netrukus, nuo trečiadienio, imuniteto COVID-19 neturintys pedagogai turės testuotis už savo lėšas. Kai kurios mokyklos sako, kad dėl šio sprendimo neteks dalies mokytojų – jie tiesiog išeis iš darbo. Mokyklų vadovai baiminasi, kad specialistų mokykloms ir taip trūksta, tad ši problema dėl testavimo tik gilės.  Nuo gruodžio 1-osios periodiškai dėl COVID-19 besitestuojantys darbuotojai už testus turės mokėti savo lėšomis. Tarp jų ir pedagogai.

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

Nuo mokslo metų pradžios dar neparėjo nei trys savaitės, o ugdymo įstaigose liepsnoja beveik du šimtai koronaviruso židinių, saviizoliacijoje keli tūkstančiai šalies moksleivių. Dalis jų skundžiasi, kad pajautus simptomus ir nusprendus likti namie, vienintelė išeitis jiems – mokytis savarankiškai. Ministerijos žadėtos hibridinės klasės kol kas dar nėra įgyvendintos, bet ministerija žada, kad įranga hibridinėms pamokoms savivaldybes pasieks dar šį rudenį. Koronavirusas toliau plinta.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Jau uždegta žalia šviesa mokinių grįžimui į klases. Tiesa, atsakomybė dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių – jos turės spręsti, kaip ir kada klasių durys atsivers. Tačiau švietimo bendruomenė baiminasi, kad švietimo klausimų savivaldybėms spręsti gali nepavykti, o Lietuvos moksleiviai savo ruožtu planuoja rengti pareiškimus savivaldybėms – grįžti į mokyklų suolus nori tik vienetai.

Prieš metus įvedus karantiną, mokiniai ir mokytojai turėjo prisitaikyti prie naujos realybės – pamokos, būreliai ir užklasinė veikla persikėlė į namus. Tuo metu dabartiniai abiturientai buvo vienoliktokai. Svarstoma prieš egzaminus leisti abiturientams sugrįžti į mokyklas, juos ir jų mokytojus skiepyti. Tačiau patys dvyliktokai nemato prasmės skubėti ir sako, kad didelė dalis mokinių priprato mokytis namie. Jau metai, kai mokymosi procesas vyksta kitaip.

Ką daryti su pedagogais ar kitų sričių darbuotojais, kurie atsisako skiepytis nuo Covid-19, galvas suka ne tik mokyklų, bet ir ministerijų vadovai. Deja, pastarieji pripažįsta, kad jų rankos surištos – priversti darbuotojus skiepytis negalima. Vasarį Lietuvoje pradėtas pedagogų bendruomenės skiepijimas nuo Covid-19. Tačiau dalis pedagogų atsisako vakcinų. Maža to, dalis jų atsisako ne tik skiepytis, bet ir atlikti Covid-19 testus.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Savivaldybės siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) atsisakyti reikalavimo, jog siekiantys tapti mokyklų ar darželių vadovais būtinai turėtų pedagogo išsilavinimą. „Kodėl įstaigos – gimnazijos, progimnazijos – vadovas turi būti pedagogas, dažnu atveju toks vadovas turi organizuoti darbą, sudaryti planus, vadovauti personalui, yra ūkinių klausimų. Kodėl būtinai pedagogas?“ – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Kaip sudominti vaiką mokytis? Ar tėvai turi kartu ruošti namų darbus? Vaikams reikia padėti, juos kontroliuoti ar palikti laisvę? Kaip mokiniams susidoroti su dideliu krūviu ir spėti pasimėgauti vaikyste, jaunyste? Kaip tėvams rasti pusiausvyrą tarp vaiko kontroliavimo, pagalbos ir pasitikėjimo juo? Apie visa tai TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ kalbės „G&G Sindikatas“ vokalistas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas, psichologė psichoterapeut...

Premjeras Saulius Skvernelis politinių partijų lyderiams siūlo kartu pjauti neefektyvaus mokyklų tinklo pūlinį, tam siūlomi du keliai – mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimas. Projektą įvertinę švietimo ekspertai ir mokyklų vadovai mato abiejų pasiūlymų trūkumų ir privalumų, tačiau vieningai sutaria, kad mokyklų tinklo klausimą reikia spręsti nedelsiant.

Moksleiviai klasėse jaučiasi it pirtyse, socialiniuose tinkluose dalinasi 40 laipsnių temperatūrą perkopusių termometrų nuotraukomis, o problema – tarsi įstrigusi. Tačiau sveikatos apsaugos ministras ir švietimo bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti netrukus.

Skandalų apie mokyklų vadovų savivalę, netinkamą elgesį ir sunkumus, atleidžiant juos iš pareigų, sulaukusios institucijos ir prezidentė, dar pernai patvirtino Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, jas pasirašė prezidentė. Jomis buvo įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, nustatoma vadovų atranka, stiprinama jų atskaitomybė savo bendruomenei.