gintaras sarafinas

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, sėdime ant švietimo sistemos žlugimo slenksčio. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ ekspertas įvardijo begalę problemų, su kuriomis susiduria mokyklų auklėtiniai ir mokytojai.   Apie tai ir dar daugiau – tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Kaip vieną iš kaltininkų G. Sarafinas įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kuri, kaip teigė pašnekovas, viską daro atbulai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad visuomenei nebūtina žinoti tam tikros informacijos apie mokyklas, ypač – apie mokinių akademinius pasiekimus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neatmeta galimybės, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas, nes iki šiol pasiekiama informacija buvo nepalanki Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos privačių mokyklų verslui.

Švietimo ekspertui, žurnalo „Reitingai“ redaktoriui Gintarui Sarafinui paskelbus, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) užkirto galimybę sužinoti mokyklų rezutatus, ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad informacija apie mokyklų vidurkius yra viešai prieinama, tačiau klausimų kyla dėl duomenų apsaugos. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo mokyklų reitingavimo sistemą, teigdama, jog nėra aiški nei metodologija, nei ta pati asmens duomenų apsauga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) garsėja ne tik nuolat viena kitą keičiančiomis krizėmis, bet štai dabar pasipylė kaltinimai dėl informacijos slėpimo. Nuo šių metų ministerija viešai nebeskelbs mokyklų mokinių egzaminų rezultatų ir egzaminus laikiusiųjų skaičiaus.  Taigi mokiniai ir jų tėvai šiemet savarankiškai išsiaiškinti, kiek mokinių ir kaip išlaikė egzaminus jų mokykloje ir kitose, negali.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė gali būti ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema – begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotas reformas švietimo srityje. Pasak jo, toks „reformų vajus“ daro žalą, o norinčiųjų stoti už švietimo sistemos vairo – neatsiranda.

2025 metų birželio 30 dieną, pasak mokyklų direktorių, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa  turėtų būti įgyvendinta. Tačiau realybė kiek kitokia, nes mokyklos dėl didelio permainų krūvio nesuspėja įgyvendinti joms iškeltų tikslų. Tuo tarpu ekspertas sako, kad programa primena parodiją ir problemos, kurias norima išspręsti, dėl šios programos tik didės.

Tarpiniai atsiskaitymai vienuoliktokams prasidės kovo 5 dieną, o baigsis gegužės 7, pagal Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA). Tačiau ekspertas nesusilaikė nuo kritikos švietimo politikai dėl trūkstamos medžiagos mokytojams ir apmokėjimo už papildomą darbą. Ministerija bando išsklaidyti šią miglą.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas baiminasi dėl nelygių mokinių galimybių skirtingose savivaldybėse. Jo manymu, nėra aiškaus ir vienodo švietimo tinklo visoje Lietuvoje. Savivaldybės „ką sugalvoja, tą ir daro“. Kai kurių savivaldybių mokiniams dėl to tenka paaukoti ateities planus. G. Sarafino teigimu, savivaldybėje esant daug mokyklų, jos dažnai yra mažos ir jose mokosi sąlyginai po nedaug mokinių. Mažose mokyklose, pasak jo, mokytojų trūksta dar labiau.

Pokyčiams „lieka nedaug laiko“ – apie mokyklų tinklo pertvarką kalba žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. Situacija Lietuvoje išlieka prasta – daugelio šalies mokyklų mokinių pasiekimų rezultatai nėra geri, savivaldybės taiko skirtingus metodus, o geresniems rezultatams pasiekti reikalingi bendri ir efektyvūs sprendimai.

Įsibėgėjus Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programai, jos vykdytojai jau džiaugiasi pirmaisiais vaisiais. Vis dėlto pagrindinis tikslas – mokinių pasiekimų gerinimas – vis dar atrodo tolima siekiamybė: kaip rodo tyrimai, moksleivių rezultatai prastėja. TŪM programos vadovybė įvardija, kada galime tikėtis proveržio, o švietimo ekspertai nevynioja žodžių į vatą ir atkerta, kad tokios keistos švietimo programos mūsų šalyje dar nebuvo.

Žurnalo „Reitingai“ leidėjai skelbia stipriausių šalies gimnazijų reitingus ir vertinimus pagal atskirus dalykus. Lyderių pozicijas ir vėl užima didžiųjų miestų gimnazijos, vykdančios mokinių atrankas. Pastebima ir kita tendencija –  savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis mokyklomis, kurių kasmet daugėja.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) atstovauti šalies naujienų portalams Visuomenės informavimo etikos komisijoje (VIEK) paskyrė „Reitingų“ vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną. Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, asociacijos nariai dėl G. Sarafino atstovavimo komisijoje nusprendė vienbalsiai, jis ir prieš tai buvo deleguotas į VIEK.

210 milijonų kainuosianti ir ant ministerijos stalo dvejus metus dulkėjusi tūkstantmečio mokyklų programa keliasi į šalies mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada, kad tokia programa mažins atskirtį tarp mokyklų. Kritikai atkerta – kaip toks projektas gali mažinti atskirtį, kai jame dalyvaus viso labo tik ketvirtadalis šalies mokyklų. O mokytojams iš šimtų milijonų nebus skirtas nė centas.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Dešimtokų pasiekimų patikrinimas, įvedus keturių balų kartelę, turės pragaištingų padarinių mokykloms ir mokytojams, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. „Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuo rugsėjo mokykloms žada atnaujintas bendrojo ugdymo programas, tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, inžinerijos mokslus ir krūvą kitų reformų. Tačiau švietimo bendruomenė įspėja – tam nepasirengta. Skambinama pavojaus varpais ne tik dėl informacijos trūkumo, bet ir dėl realių galimybių įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Lietuvoje labiausiai konkuruoja bendrasis ugdymas, kur vyksta didžiuliai virsmai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmačia kitąmet egzaminuoti vienuoliktokus tapo tikru galvos skausmu kai kurioms mokykloms, mat tarpiniams patikrinimams reikalingo skaičiaus kompiuterių mokyklos neturi. O štai vienoje gimnazijoje, kuriai reikia įsigyti net 100 kompiuterių, kilo tėvų pasipiktinimas – esą ministerija tvarką įvedė, o kaip ir už ką tuos kompiuterius reikės įsigyti – taip ir nepaaiškino.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Naujausi Lietuvos mokyklų ir universitetų reitingai išryškina įsisenėjusias švietimo žaizdas, kurios, panašu, tik gilėja. Silpniausia vieta išlieka tikslieji mokslai – laikyti valstybinius chemijos ir fizikos egzaminus renkasi mažuma, o matematikos ir trečdalis pasirinkusiųjų neišlaiko. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius tikina, kad moksleiviams trūksta motyvacijos, mokytojams – kompetencijos, o galiausiai – didžiulis trūkumas ir tiksliųjų dalykų mokytojų.

Matematikos valstybinio brandos egzamino Lietuvoje neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia.

Mokyklų tinklo pertvarka – jei ne kasmet, tai tikrai kiekvienoje valdžios kadencijoje vystoma tema. Problema ta, kad esminių permainų šiuo klausimu pasiekti kol kas nepavyksta, ir viskas dėl to, kad mokyklų tinklu rūpinasi ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o pačios savivaldybės. Iš jų ryžtingų permainų ėmėsi dar tik kas trečia.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Lietuvoje tik kas dešimtą moksleivį pavyksta labai gerai išmokyti matematikos, o trečdalį – tik patenkinamai arba gerai. Likusiems, deja, tenka tenkintis su matematikos žinių spragomis, teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, problema slypi tame, kad dalis mokyklų yra įsitikinusios, kad moksleiviai neturi motyvacijos mokytis.

Lietuvoje veikia toli gražu ne viena aukštoji mokykla, kuriai nesvarbu, kokio gabumo studentus ji pritrauks, teigia švietimo specialistai. Maža to, esama ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios į savo gretas mieliau priima ne puikiai besimokančius abiturientus, o tuos, kurie gali susimokėti už savo mokslus. Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Jau daugiau nei metai, kaip Lietuvos švietimo sistema atsidūrė keblioje situacijoje, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Sprendžiant klausimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, jis pasigenda Vyriausybės ir švietimo ministrės lyderystės ir piktinasi, kad nuspręsti, ar grįžti į klases, buvo palikta patiems mokiniams ir jų tėvams.  „Per pastaruosius 14 mėnesių mes atsidūrėme paradoksalioje, galima sakyti, netgi keblioje būsenoje.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Žemas socialinis ir ekonominis savivaldybės, kur mokosi vaikas, lygis nebūtinai reiškia, kad jo pasiekimai bus menki. Anaiptol, naujausi mokyklų reitingai rodo, kad ir skurdžiau gyvenančiose savivaldybėse moksleiviai pasiekia puikių rezultatų valstybiniuose brandos egzaminuose. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntąjį kartą pristatytas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Kasmet įvairiais karjeros keliais pasukti norintys abiturientai suka galvą, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti. Ne paslaptis, kad skirtingos aukštosios mokyklos skirtingai paruošia įvairių profesijų specialistus. Todėl portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kurie universitetai ir kolegijos pirmauja pagal bakalaurų ir magistrų parengimą. Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristatė geriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą pagal tai, kaip jos paruošia bakalauro ir magistro specialistus.

Lietuvai dar kartą pereinant prie visuotinio nuotolinio ugdymo, specialistai įspėja, kad tai toli gražu nėra gera naujiena. Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, jau dabar matyti, kaip dėl nuotolinio mokymo veriasi ugdymo spragos, kurios turės padarinių ne vienerius metus. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad visų, ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai pereis prie nuotolinio ugdymo. G. Sarafino teigimu, tai nėra gera naujiena.

Nereikia įsivaizduoti, kad geriausiai moksleivius tam tikrose disciplinose gali paruošti tik elitinės didmiesčių gimnazijos. Tą kuo puikiausiai parodo gimnazijų reitingas pagal disciplinas, kur tarp šalies lyderių puikuojasi ir Telšių, Kėdainių, Ukmergės bei Šalčininkų rajonų mokyklos. Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristato geriausių Lietuvos mokyklų pagal kiekvieną discipliną reitingą.

Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Silpniausių mokyklų viešinimas ir nuolatinis linksniavimas padeda joms pasitempti, o per kelerius metus į gerąją pusę besikeičiantys prastų mokyklų rezultatai kalba patys už save, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus.

Tai, kad mokykla vieno vaiko ugdymui per metus skiria solidžią sumą, nėra garantas, kad vaikas gaus geriausią išsilavinimą. Būtent tokią tendenciją atskleidžia naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Tarp jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Premjeras Saulius Skvernelis politinių partijų lyderiams siūlo kartu pjauti neefektyvaus mokyklų tinklo pūlinį, tam siūlomi du keliai – mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimas. Projektą įvertinę švietimo ekspertai ir mokyklų vadovai mato abiejų pasiūlymų trūkumų ir privalumų, tačiau vieningai sutaria, kad mokyklų tinklo klausimą reikia spręsti nedelsiant.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Į Pasaulio moksleivių debatų čempionatą Tailande ketinantys skristi Lietuvos moksleiviai susidūrė su problema – nepavyksta gauti finansavimo nusipirkti lėktuvo bilietus. Netrukus mestas įtarimas, kad problema kilo dėl valstybinės įstaigos sutarčių su brangiai bilietus tiekiančiomis įmonėmis. Tačiau pati įstaiga ramina, kad jau bando gauti bilietus pigiau.

Nepaisant pernai įgyvendintos pedagogų atlyginimo pertvarkos, mokytojų algos ne tik smarkiai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet ir yra itin mažos. Pasirodo, kad 800 eurų ir daugiau „į rankas“ uždirba 27–28 proc. šalies pedagogų, o visi kiti – mažiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina neatsisakęs užbrėžto tikslo reikšmingai didinti pedagogų algas iki kitų metų ir paaiškina, kokiomis priemonėmis to sieks.

Pastaraisiais metais krintant moksleivių pasiekimų rezultatams, muziejininkai sugalvojo būdą mokinių motyvaciją didinti netradicinėmis pamokomis. Biologijos, istorijos, literatūros ir kitus dalykus jie siūlo ne kalti iš vadovėlių, o mokytis besidairant po specialiai parinktus meno kūrinius. Mokytojai sako, jog paaugliai jais domisi su malonumu, o integruotą edukaciją siūlantis MO muziejus jau vos spėja visus priimti.

Lietuvoje esama mokyklų, kurios per metus vaikų ugdymui skiria per 7,2 tūkst. eurų. Specialistai ironizuoja, kad už tokią sumą vaikams galima samdyti ne mokytojus ar korepetitorius, bet ir tarnus. Savo ruožtu, mokyklų vadovai pripažįsta, kad pateikti skaičiai kelia nerimą. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė tyrimą, kuriame apžvelgė, kiek Lietuvos gimnazijos ir pagrindinės mokyklos skiria lėšų vieno mokinio ugdymui per metus.

Naujausius Lietuvos mokyklų reitingus pagal moksleivių mokymosi rezultatus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pakraupęs – Lietuvos mokyklos ne tik pasiekė dugną, bet jį ir pramušė. „Norėčiau šiandien paskelbti daug šviesių ir gražių naujienų, tačiau negaliu. Jau praeitą kartą minėjome, kad mes pasiekėme dugną.