„Reikia apjungti pajėgumus ir gaminti fronte galinčias veikti sistemas. Ir tada Lietuva bus pasiruošusi atremti bet kokius iššūkius. (...) Mes judame ta kryptimi. Vyriausybė ir verslas tą supranta. Bet reikia dar greitesnių pastangų sukurti veikiantį daiktą. Lietuva yra įgali pagaminti susisprogdinančius ar sprogmenis metančius dronus ir tai reikia daryti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.
„Lietuva neturi sunkiosios pramonės. Mes negaminame tankų, negaminame haubicų, negaminame lėktuvų ir nepanašu, kad artimiausiais metais pradėsime. Bet mes galime gaminti mažus dronus“, – pabrėžė jis.
Parlamentaro nuomone, karas Ukrainoje parodė tiek augančią dronų svarbą kariniuose konfliktuose, tiek artėjančią karo automatizaciją vietoje dalies karių naudojant robotus.
„Ukrainos fronte dronai vaidina vis didesnį vaidmenį. Ir pastarosiomis savaitėmis arti 50 proc. sunkiosios technikos taikinių yra pamušama dronų pagalba. Tai yra visiškai kiti skaičiai, nei ką mes turėjome karo pradžioje ir per 2 metus technologijos išsivystė“, – sakė jis.
„Ir galime spėti, kad ateityje kovai bus naudojami robotai“, – pridūrė jis.
Dronų vystymas aptartas komitete
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.
Taip pat 2022 m. pabaigoje Lietuva įsigijo „Switchblade 600“ dronus, kurių gamintojas „AeroVironment“ patikino, kad įranga Lietuvą pasieks jau 2024 metais.
„Switchblade 600“ yra itin tikslios optikos ilgojo nuotolio koviniai dronai, gali išlikti ore iki 40 minučių bei turi prieštankinę kovinę galvutę, leidžiančią sunaikinti sunkiasvores šarvuotas transporto priemones, įskaitant tankus. Taip pat, šis dronas „kamikadzė“ gali sunaikinti taikinius ataka „iš viršaus“.
