Kalbėdamas 1991 metų laisvės gynėjų susirinkime Seime penktadienį jis teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuvos kariuomenei tankai būtini.
„Ir politinei vadovybei sakome, kad mums reikia turėti pajėgumą, kad galėtume kontratakuoti ir užimti objektus. Kalbu apie mechanizuotus vienetus ir tankų vienetus, kurie Lietuvai, mano galva, yra būtini“, – sakė V. Rupšys.
Anot jo, jeigu politikai nuspręs, kad įsigyti tankų Lietuvai yra per brangu, bus kariaujama su tuo, kas yra.
„Bet, mano galva, mes tą pajėgumą turime išvystyti ir turėti pas save“, – pabrėžė jis.
Praėjusių metų vasarą po Valstybės gynimo tarybos posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė apie Lietuvos planus įsigyti vokiškų tankų „Leopard“. Lietuva yra išsiuntusi Vokietijos gynybos ministerijai ketinimų protokolą dėl „Leopard“ įsigijimo, bet Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, jog tai dar nerodo galutinio apsisprendimo pirkti būtent šią techniką.
A. Anušausko teigimu, sprendimas dėl tankų įsigijimo turi būti priimtas šiemet.
Kai kurie politikai ir ekspertai kelia abejonių dėl tankų reikalingumo, jų teigimu, tai būtų didelis finansinis įsipareigojimas, o šios ginkluotės efektyvumas moderniame kare – abejotinas.
„Šiandien girdime daug kalbų: tankas ar dronas, dronas ar artilerija, tai yra keistos kalbos. Negali būti tas arba tas, turi būti viskas. Šiandieniniame kare tai kompleksas priemonių, be vieno elemento, be vienos jungties neveiks“, – tvirtino V. Rupšys.
Jis akcentavo, kad kariuomenė planuoja ir bepiločių orlaivių sistemų įsigijimą.
Kariuomenės vado teigimu, visi įsigijimai pagal prioritetus sudėti į planą, kuris sudaro kelis tūkstančius puslapių.
V. Rupšys penktadienį kalbėjo, kad dėl buvusios nusiginklavimo politikos ir karo Ukrainoje tiek Lietuvoje, tiek NATO yra atsivėrusios didelės spragos ginkluotėje, pajėgumuose.
Jis tvirtino, kad jau praktiškai parengtas detalus NATO kolektyvinės gynybos planas, jame aiškiai numatyta, kiek kas privalo turėti lėktuvų, laivų, sausumos pajėgų, brigadų, divizijų.
„Turime ir mes, ir sąjungininkai kuo greičiau tas spragas užpildyti, pagaminti, nusipirkti, įdiegti, ištreniruoti karius ir žinoti, kaip tuos pajėgumus panaudosime“, – sakė generolas.
Anot jo, pagal šį planą Lietuvos kariuomenė fokusuojasi į sausumos pajėgumus, dėl to iki 2030 metų ketinama sukurti lengvąją pėstininkų diviziją.
Kariuomenės vado teigimu, numatyta, kad karo atveju ši divizija veiktų drauge su dviem kitomis NATO divizijomis.
„Jeigu nuo pirmos dienos bus dislokuotos dvi NATO divizijos čia, tai viena bus, ko gero, tankų, sunkioji divizija iki 25 tūkst. karių, kita – turbūt lengvesnė ir mes turėtume trečią savo diviziją kaip karo meto struktūros“, – kalbėjo V. Rupšys.
Jis pabrėžė, kad Lietuva privalo savo diviziją išvystyti taip, kad ji būtų pajėgi kovoti lygiagrečiai su sąjungininkų divizijomis, o ne užnugaryje saugoti tiltus.
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad kuriami kolektyvinės gynybos planai yra viena efektyviausių priešo atgrasymo priemonių.
Penktadienį Seime minima Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, pagerbianti žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
