dronai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad puolamieji dronai „Shahed“ dėl didelio jų skaičiaus ir modernizavimo tampa pavojingesni už balistines raketas.  „Shahed“ dronai jau tapo pavojingesni už balistines raketas. Balistines raketas mes  numušame ten, kur turime „Patriot“ sistemas. O kad tokiame aukštyje numuštume tokį didelį skaičių „Shahed“, turime naudoti viską. Dronus-perėmėjus, F-16, sraigtasparnius – naudojame viską. Ir daug priklauso nuo oro.

Pirmadienio vakarą Rusijos sostinėje Maskvoje vėl neramu, skelbia „Kanal 24“. Anot leidinio, socialinėse medijos plinta informacija, kad Maskvoje esą vėl girdėti sprogimai, tačiau oficialiai pranešama tik apie du numuštus dronus, skridusius link Maskvos. Kaip rašo minėtas kanalas, rusai neoficialiai skelbia, kad Maskvą vėl bandoma atakuoti dronais. Vis dėlto daug įrašų nėra, o oficialiai informacija taip pat neskelbiama, komentavo tik Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas.

Po trečio šią savaitę Vilniaus oro uosto naktinio uždarymo sukruto valdžia. Laikinasis krašto apsaugos ministras su kariuomenės ir policijos vadovais šiandien skubiai tariasi, kaip sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš Baltarusijos. Politikai kontrabandininkams grasina baudžiamąja atsakomybe. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ragina ne tik ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusija, bet ir apriboti tranzitą į Kaliningradą.

Po trečio šią savaitę Vilniaus oro uosto naktinio uždarymo sukruto valdžia. Laikinasis Krašto apsaugos ministras su kariuomenės ir policijos vadovais šiandien skubiai tariasi, kaip sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš Baltarusijos. Politikai kontrabandininkams grasina baudžiamąja atsakomybe. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina ne tik ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusia, bet ir apriboti tranzitą į Kaliningradą.

Ukrainoje padaugėjo atvejų, kai dėl dronų atakų žmonės negali net įvažiuoti į laukus. Laukuose dega kombainai ir traktoriai. Maskoliai plečia FPV dronų veikimo plotus, ukrainiečiai skaičiuoja praradę kas penktą žemės ūkio paskirties laukų hektarą. Žemės ūkio įmonėje dirbantis Vasilis Marninecas po laukus ne važinėja, o kone skraido. Lėtai važiuoti šiais keliais nesaugu. Ant mašinos įrengta radioelektroninė kovos sistema, leidžianti bent kartais apsisaugoti nuo priešo dronų.

Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche per rusų antskrydžius Ukrainos sostinėje Kyjive turėjo slėptis viename iš bunkerių. Jai tai buvo kankinama patirtis, bet, deja, ukrainiečiams tai – liūdna kasdienio gyvenimo dalis, šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ji. „Ta naktis man dar kartą labai aiškiai parodė, kad Rusijos išpuoliais prieš Ukrainos gyventojus siekiama juos nualinti“, – pasakojo ji. Per antskrydį žuvo mažiausiai du asmenys, dar 12 žmonių buvo sužeista.

Lietuvos pasienį kirtus kelioms dešimtims kontrabandinių balionų iš Baltarusijos buvo sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla. Tai jau ne pirmas kartas, kada dėl panašių incidentų nakties metu yra uždaromas sostinėje esantis oro uostas. O socialiniuose tinkluose Seimo narys ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas iškėlė idėją apskritai nakties metu sustabdyti skrydžius.

Po dronų atakos Lenkijoje Rusija ėmė elgtis atsargiau, teigia NATO. Jungtinių pajėgų vadas generolas Aleksas Grinkevičius sako, kad ryžtinga Aljanso reakcija į oro erdvės pažeidimus privertė Maskvą persvarstyti savo veiksmus, nors hibridinių grėsmių, pasak jo, tik mažėti nežada. NATO jungtinių pajėgų vadas generolas A. Grinkevičius pareiškė, kad ryžtinga Aljanso reakcija į Rusijos įsibrovimą į Lenkijos ir Estijos oro erdvę privertė Maskvą elgtis atsargiau.

Naktį iš pirmadienio į antradienį buvo dronais masiškai atakuota Rusijos Rostovo sritis, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie sprogimus praneša įvairių srities rajonų gyventojai. Pasak Rostovo srities gubernatoriaus Jurijaus Slyjusario, dronai buvo numušti virš kelių rajonų, kaimų ir miestų. Gubernatorius pranešė, kad regione dirbo oro gynyba, aukų esą nebuvo. Vietiniai gyventojai socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, liudijančius apie smūgius ir gaisrus.

Gynybos sekretorius Johnas Healey ketina paskelbti, kad kariuomenei bus suteikti nauji įgaliojimai numušinėti netoli Jungtinės Karalystės karinių bazių skraidančius nepilotuojamuosius orlaivius. Pastaruoju metu dronų buvo pastebėta tiek Jungtinėje Karalystėje netoli karinių bazių, įskaitant tas, kuriomis naudojasi JAV pajėgos, tiek kitose Europos šalyse, kur jie sukėlė įvairių trikdžių, o jiems pasirodžius imta spėlioti, kad už kai kuriuos iš tokių incidentų gali būti atsakinga Rusija.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 136 rusų paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos. Nuo penktadienio 19.00 val. rusai atakavo Ukrainą 164 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais. Taip pat buvo paleistos trys raketos S-300. Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Ukraina, Maskvos duomenimis, naktį į šeštadienį vėl atakavo Rusiją dešimtimis dronų.  Rusų oro gynyba numušė 41 ukrainiečių bepilotį, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra TASS. Be kita ko, trys dronai numušt virš Maskvos regiono, 12 – virš Briansko srities ir du – virš Belgorodo.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį virš Rusijos Sočio nugriaudėjo sprogimai. Vietos valdžia teigia, kad Rusijos oro gynybos pajėgos atrėmė raketų ataką, rašo „Kanal24“, remdamiesi rusų leidiniu „RIA Novosti“. Pranešimai apie sprogimus Sočyje pasirodė naktį po 3:00. Vietiniai pasakoja, kad girdėjo apie tris sprogimus virš Adlerio mikrorajono. Rusai skelbia apie dronų ir raketų atakas Liudininkų teigimu, buvo girdėti dronų garsai.

Ukrainos Kryvyj Riho miestas masiškai atakuojamas „Shahed“ bepiločiais orlaiviais, pranešama apie daugiau kaip 10 sprogimų, nes veikia oro gynybos sistemos. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas. „Kryvyj Rihas. Masinė „Shahed“ ataka. Jau daugiau nei 10 sprogimų ir daugiau nei 10 šahedų virš miesto“, – rašė jis. Oro gynybos daliniai naikina priešo taikinius mieste.

Europos Sąjunga (ES) neturi kito pasirinkimo, kaip tik stiprinti gynybą nuo bepiločių orlaivių prieš Rusiją, ketvirtadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, o Briuselis pristatė „veiksmų planą“, skirtą iki 2030 m. pasirengti galimam konfliktui. Ši iniciatyva yra vienas iš keleto pavyzdinių projektų ES „parengties veiksmų plane“, kuriais siekiama paruošti bloką galimai Maskvos atakai ateinančiais metais. „Bepiločiai orlaiviai jau keičia karybą.

Pasak Estijos gynybos ministerijos, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje siūloma vadinamoji dronų siena turėtų būti aprūpinta vienoda fizine ir elektronine gynyba, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Šiuo metu vyksta diskusijos tiek dėl Baltijos valstybių, tiek dėl Europos „dronų sienos“, pastaroji turėtų driektis nuo Suomijos iki Juodosios jūros.  „Šie dalykai yra nagrinėjami. Vyksta darbas.

Bent septyniuose Rusijos regionuose naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo neramu, skelbia „Ukrainska Pravda“. Rusų pareigūnai, institucijos ir rusų žiniasklaida pranešė, kad Volgogrado srityje degė elektros pastotė, keliuose oro uostuose buvo įvesti apribojimai, dalis gyvenviečių liko be elektros. Rusai praneša apie dronų atakas Volgogrado srities vadovas Andrejus Bočarovas paskelbė, jog rusai atrėmė dronų ataką.

Trečiadienį oficialūs asmenys pranešė, kad ES, siekdama apsisaugoti nuo Rusijos, nori, jog nauja apsaugos nuo nepilotuojamųjų orlaivių sistema būtų sukurta ir pradėtų veikti iki 2027 m. pabaigos. ES vadovė Ursula von der Leyen „bepiločių orlaivių sieną“ sukurti ir taip Maskvai pasipriešinti pirmą kartą paragino praėjusį mėnesį, praėjus kelioms valandoms po to, kai NATO naikintuvai Lenkijoje numušė keletą nepilotuojamųjų skraidyklių iš Rusijos.

Trečiadienį dronas puolė Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Ufos mieste, daugiau nei už 1000 kilometrų nuo Ukrainos sienos, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.  Dronas veikiausiai puolė pramonės zoną Ufoje, kurioje yra „Bašneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla „Ufaorgsintez“.  Gyventojai pranešė matę dūmus per pramonės zoną einančio kelio rajone. Taip pat pranešta apie mobiliojo interneto ryšio problemas.  Anksčiau Baškirijoje buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus.

NATO pratybose Lenkijoje dalyvaujantys kariai iš Nyderlandų susidūrė su neatpažintais dronais, kurie sutrikdė jų ryšio sistemas. Apie tai Nyderlandų transliuotojui NOS sakė šios šalies Gynybos ministerijos atstovas spaudai, praneša TVP World. Kai kariai iš 11-osios oro mobiliosios brigados įrenginėjo stovyklą nebenaudojamame aerodrome, jie pamatė automobilius su Baltarusijos valstybiniais numeriais. Netrukus po to pastebėtas nedidelių dronų spiečius. Nežinoma, ar abu incidentai susiję.

Po ES ir NATO oro erdvėje įvykusių incidentų, susijusių su iš Rusijos atskridusiomis bepilotėmis skraidyklėmis, Ukraina yra pasirengusi perduoti savo kovinę patirtį Europos šalims. Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė Kijeve surengtame susitikime su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

Lietuvoje plečiantis bepiločių orlaivių mokymo tinklui „Airtech“, Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė pasiūlymo tokį centrą įsteigti sostinėje, tuo metu su Kaunu vykdomos derybos. „Vilniui siūlyta įkurti „Airtech“ centrą sostinėje, bet jie atsisakė, su Kaunu pradėjome derėtis, derybos dar nebaigtos“, – BNS raštu perduotame komentare sakė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) vadovas Valdas Jankauskas.

Vis dažniau pasirodantys dronai virš Europos oro uostų, kalbos apie galimą planuojamą Rusijos invaziją į NATO šalis bei netikėtas Vokietijos buvusios kanclerės Angelos Merkel pasakytas kaltinimas Europos Sąjungos Rytinio flango šalims dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą yra tik keletas pastarosios savaitės įvykių. Bet tikrų naujų sutarimų dėl dronų sienos ar tolimesnių veiksmų tarp valstybių nėra.

Europos rytinės sienos apsauga, dronų atakos ir nesugebėjimas priimti sprendimo dėl įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai kelia klausimą, ar esame pajėgūs apsisaugoti ir kaip ruošiamės tai daryti? Apie tai, kada Europa taps vieninga karo Ukrainoje ir Rusijos atžvilgiu, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala. Kopenhagoje susitikę Europos valstybių vadovai sprendė, kaip saugoti Europos Sąjungos rytinę sieną nuo Rusijos, bet nieko nenusprendė.

Rusijos Tiumenės mieste, kuris yra už 2 000 kilometrų nuo Ukrainos, buvo pranešta apie dronų ataką. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“, rašo „Ukrainska Pravda“. „Trys dronai buvo aptikti ir neutralizuoti įmonės teritorijoje Tiumenės miesto Antipino mikrorajone“, – cituojamas Tiumenės srities vyriausybinis informacijos centras. Dronų ataka Rusijoje Rusijos valdžios institucijos teigia, kad informacija apie aptiktus dronus gauta pirmadienio vakarą.

Pastaruoju metu nežinomi dronai vis dažniau pasirodo virš svarbių Europos šalių objektų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko atskleidžia, kas iš Rusijos gali būti atsakingas už šiuos incidentus, rašo „Kanal 24“. Anot jo, už dronų skrydžius virš Europos miestų gali būti atsakinga Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Jai vadovauja Sergejus Naryškinas. „Būtent jis buvo atsakingas už šešėlinio laivyno sabotažą Baltijos jūroje.

Vokietijoje pastebėjus dronų, Rusija atmetė kaltinimus, kas yra su tuo susijusi. „Europoje yra daug politikų, kurie linkę šiuo metu dėl visko kaltinti Rusiją. Jie tai visad daro nepagrįstai ir apibendrindami“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. „Istorija su šiais dronais iš tiesų yra keista.

Vilnius – visos Lietuvos širdis ir vienas pagrindinių galimų taikinių, todėl sostinės gynybai nuo dronų ir kitų grėsmių turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Ekspertai pabrėžia, kad rožiniai akiniai nepadės – būtina ruoštis blogiausiems scenarijams. Ar Vilnius pasiruošęs? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Rugsėjo 10-ąją NATO patyrė didžiausią oro erdvės pažeidimą nuo pat Aljanso įkūrimo prieš daugiau nei 75 metus – į Lenkijos dangų įskrido 19 Rusijos dronų. Generalinis sekretorius Markas Rutte NATO atsaką pavadino „labai sėkminga reakcija“. Vis dėlto lenkų ir olandų naikintuvai numušė tik nedidelę dalį dronų. Rugsėjo 13-ąją Rumunija pranešė, kad ir į jos oro erdvę pateko Rusijos dronas.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Miuncheno oro uoste vėl buvo pastebėti dronai, todėl teko atidėti skrydžius. „Skrydžių pradžia spalio 4 d. buvo atidėta dėl pastebėtų dronų. Prieš atvykstant į oro uostą, prašome visų keleivių pasitikrinti skrydžių statusą savo avialinijų interneto svetainėse“, – paskelbė Miuncheno oro uostas. Vokietijos oro navigacijos tarnyba skrydžius sustabdė antrą naktį iš eilės po to, kai buvo pastebėti du dronai. Incidentą tiria policija.

Rusija įvairiais būdais kišasi į Europos saugumą – nuo propagandos ir kibernetinių atakų iki dronų grėsmės. Ekspertai įspėja, kad vienintelis būdas sustabdyti agresiją – ryžtinga parama Ukrainai. Ar dar ne per vėlu? Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

Donaldo Trumpo raginimai griežčiau reaguoti į Rusijos dronus kelia klausimą, ar NATO pasirengusi ryžtingai ginti savo oro erdvę. Pastarųjų savaičių incidentai Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje rodo, kad Europa dar nėra tinkamai pasiruošusi naujo tipo grėsmėms – ar metas imtis ryžtingesnių veiksmų? Apie Trumpo spaudimą Putinui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr.

Pastarosiomis savaitėmis provokacijų, kai rusų dronai vis dažniau pasirodo virš mūsų regiono, tik daugėja. Dar neseniai į Lenkiją įskrido net 19 rusų bepiločių, o šią savaitę drono nuolaužą Ventspilyje rado ir kaimynai latviai.

Prahos oro uoste penktadienio vakarą kilo sumaištis – dėl pranešimo apie galimai artėjančius dronus Čekijos policija pradėjo plataus masto saugumo operaciją. Pareigūnai bendradarbiauja su kariuomene, tačiau kol kas grėsmė nepatvirtinta, o oro uosto veikla tęsiasi įprastai. „Taikome plačias saugumo priemones, kuriose dalyvauja daugybė policijos pareigūnų iš įvairių padalinių, taip pat bendradarbiaujame su kariuomene. Priežastis – anoniminė ir nepatvirtinta grėsmė dėl artėjančių dronų.

Po to, kai Miuncheno oro uosto darbą sutrikdė pastebėti dronai, Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas penktadienį pareiškė, kad policijai netrukus gali būti suteikti platesni įgaliojimai atremti šią grėsmę.  „Norime gerokai išplėsti Bavarijos policijos teisinius įgaliojimus, kad ji galėtų nedelsdama ir veiksmingai imtis veiksmų prieš dronus.

Europoje vis daugiau provokacijų iš Rusijos: sustabdytas laivas prie Lenkijos naftos platformos „Petrobaltic“ ir dujotiekio, Ukrainos dronų specialistai padeda saugoti dangų virš Danijos, netoli kurios krantų plaukioja „šešėlinis tanklaivis“. Tiesa, tanklaivis neutralizuotas, kai prancūzų pajėgos išsilaipino jo denyje ir sulaikė du aukšto rango įgulos narius. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastarosios provokacijos parodė, kad pažeidžiamos yra ir toli nuo fronto esančios šalys.

Vokietijoje virš Bundesvero bazės ir Miuncheno oro uosto pastebėti nežinomi dronai. Dėl incidento buvo sustabdyta oro uosto veikla. Spalio 2-osios vakarą Vokietijoje buvo pastebėti nežinomi dronai – ne tik Miunchene, bet ir virš aviacijos bazės Erdingo mieste, kur įsikūręs Bundesvero inovacijų centras. Apie tai pranešė „Bild“. Kaip pažymėjo leidinys, apie 19.30 val. nežinomi dronai buvo pastebėti Erdinge, kur bandomi naujos kartos bepiločiai orlaiviai. Vėliau, apie 20.30 val.

Po paslaptingų dronų pasirodymo virš Belgijos Europos Komisija perspėja – pavojuje visa Europos Sąjunga. Briuselis ragina kurti vadinamąją „dronų sieną“, kuri apsaugotų Aljanso oro erdvę, nes įsibrovimų daugėja ne tik prie rytinių, bet ir prie vakarinių ES sienų.

Ukraina dronais puolė Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Uralo pietuose, penktadienį patvirtino regiono gubernatorius po naujausio iš virtinės Kyjivo suduotų ilgojo nuotolio smūgių. „Priešų dronai mėgino pulti pramonės objektą regione“, – „Telegram“ kanale parašė Orenburgo gubernatorius Jevgenijus Solncevas. Jis pridūrė, kad niekas nenukentėjo, techniniai procesai įmonėje nebuvo sutrikdyti.

Ketvirtadienio naktį Belgijoje virš Elsenborno karinės bazės netoli Vokietijos sienos buvo pastebėta 15 dronų, remdamiesi belgų žiniasklaida skelbia „Politico“. Belgijos gynybos ministerija atlieka tyrimą. Šiuo metu nėra aišku, iš kur dronai atvyko ir kas juos valdė, tačiau pranešimuose teigiama, kad jie, nuskridę virš bazės, nuskrido į Vokietiją.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasišaipė iš klausimo apie dronus, trikdančius Europą, skelbia „Kyiv Independent“. Jo ketvirtadienį Sočyje diskusijos metu buvo paklausta: „Kodėl į Daniją išsiuntėte tiek daug dronų?“. V. Putinas nusijuokė ir atsakė: „Daugiau to nedarysiu.“ Jis atmetė Rusijos dalyvavimą dronų operacijose ir palygino jų pastebėjimus su pranešimais apie NSO.

Dronai atakavo Bereznikų miestą Rusijos Permės krašte, skelbia „Moscow Times“. Čia yra viena didžiausių Rusijos chemijos pramonės įmonių – „Azot“ gamykla. „Azot“ gamykloje buvo trumpalaikis technologinio ciklo sustabdymas, dabar įmonė dirba įprastu režimu. Ekologinei situacijai grėsmės nėra, gyventojų saugumui niekas nekelia pavojaus“, – cituojamas regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas. Anot jo, incidento metu niekas nenukentėjo, vietoje dirba specialistai.

Miuncheno oro uostas Vokietijoje sustabdė skrydžius po to, kai buvo pastebėti keli dronai, penktadienį anksti ryte naujienų agentūrai AFP pranešė policijos atstovas. Oro uosto pareiškime teigiama, kad ketvirtadienio vakarą buvo atšaukta 17 skrydžių iš Miuncheno, dėl to nukentėjo beveik 3 tūkst. keleivių, o 15 turėjusių nusileisti skrydžių buvo nukreipti į kitus miestus, įskaitant Štutgartą, Niurnbergą, Vieną ir Frankfurtą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad NATO privalo būti pasirengusi numušti Rusijos dronus, pažeidžiančius Europos šalių oro erdvę. Pasak jo, Aljansas turi veikti ryžtingai ir nenuspėjamai, kad apsaugotų savo teritorinį vientisumą. NATO turi būti labiau nenuspėjama, gindamasi nuo tokių grėsmių kaip nežinomi dronai, pažeidžiantys Aljanso šalių narių oro erdvę. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas E. Macronas per Europos Sąjungos lyderių susitikimą Kopenhagoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pradžios, kuri numatoma 2028 metais. „Manau, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki kitos daugiametės finansinės programos. Tada galbūt kitame plane bus pinigų, kurie būtų skirti antrajam dronų sienos etapui“, – Kopenhagoje žurnalistams komentavo G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog pirmoji vadinamosios dronų sienos sukūrimo stadija galėtų būti baigta iki 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pradžios. „Bent jau pirmoji stadija galėtų būti užbaigta iki kitos daugiametės finansinės programos.

Lietuvai planuojant papildomai įsigyti dronų ir antidroninių sistemų už 400 mln. eurų, šiuo metu vykdoma rinkos analizė, kaip greit tiekėjai galėtų pristatyti reikalingą įrangą, sako krašto apsaugos viceministrė Loreta Maskaliovienė. „Dabartinis, paskutinis atnaujintas pagal aktualijas planas viršija 400 mln. eurų papildomų. Pradedant nuo radarų, detektorių, tada lygiai taip pat numušėjų ir droninių sistemų“, – žurnalistams Kazlų Rūdoje ketvirtadienį sakė viceministrė.

Krašto apsaugos ministerijai – sunkios dienos: valstybė gali nespėti laiku pasiruošti priimti vokiečių brigadą, STT pradėjo tyrimą dėl braziliškų orlaivių įsigijimo, o į rusų dronų pavojų kol kas, atrodo, rimto atsako nėra. Apie susiklosčiusią situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa ir politologas Vladimiras Laučius.

Po to, kai Danijoje ne kartą buvo pastebėti dronai, Prancūzijos karinės pajėgos perėmė įtartiną laivą ir sulaikė du žmones, pranešė žiniasklaida. Sulaikyti laivo kapitonas ir pirmasis kapitono padėjėjas, trečiadienį pranešė transliuotojas „France Info“, remdamasis vietos prokuratūra. Įgula nepateikė laivo registracijos šalies įrodymų ir atsisakė vykdyti nurodymus, agentūrai dpa pranešė prokuratūra. Danijos televizijos kanalo TV 2 transliuotame vaizdo įraše matyti laive esantys kariai.