dronai

Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pripažįsta, kad Ukrainos atakos Rusijos gilumoje tampa vis didesne problema. Kovinių priemonių, pirmiausiai dronų, tobulėjimas ir jų panaudojimo metodai pasiekė tokį lygį, kad joks Rusijos regionas negali jaustis saugus, Jekaterinburge prie Uralo sakė buvęs gynybos ministras, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Kontrabandiniai balionai savaitgalį sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą, o premjerė pripažįsta, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinė ataka tęsiasi. Lietuviškų įmonių vilkikai taip pat vis dar Minsko režimo žinioje, ir neaišku, ar A. Lukašenka jų nekonfiskuos. Premjerė viltis deda į JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinį, kuris dar šią savaitę keliaus pas A. Lukašenką derybų. Tuo metu Vyriausybė dovanų iš verslo gavo naujų dronų, kurie turėtų padėti kovoje su kontrabanda.

Įmonei „Philip Morris International“ perdavus kovai su kontrabanda skirtus dronus, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narys Mindaugas Lukas sako, jog bepiločiai orlaiviai padės efektyviau stebėti, kur nusileidžia nelegalias cigaretes gabenantys balionai.  „Šitas dronas yra stebėjimo dronas. Pagrindinė jo funkcija arba pagrindinis tokių dronų panaudojimas yra stebėti nusileidimo vietas ir stebėti atvykstančius pasiimti asmenis.

Maždaug prieš septynis mėnesius Ukrainos pareigūnai bandė JAV parduoti savo mūšio lauke patikrintą technologiją, skirtą Irano gamybos dronams naikinti. Jie net parengė „PowerPoint“ prezentaciją, kurioje rodė, kaip ši įranga galėtų apsaugoti Amerikos pajėgas ir jų sąjungininkus kare Viduriniuose Rytuose. Donaldo Trumpo administracija ukrainiečių pasiūlymą „pamiršo“, tačiau praėjusią savaitę, susidūrusi su didesniu nei tikėtasi Irano dronų smūgių skaičiumi, buvo priversta pakeisti savo poziciją.

Ukrainos karinių bepiločių orlaivių ekspertas teigia, kad kitas Rusijos „Shahed“ karo etapas bus susijęs su naujais ekstremaliais greičiais. Ukraina turi pakankamai perėmėjų dronų gamintojų, todėl dabar turi ruoštis kitam gynybos nuo Rusijos „Shahed“ dronų etapui, antradienį pareiškė žinomas dronų analitikas. Naujas technologinis mūšis bus orientuotas į greitį, „Telegram“ įraše teigė įtakingas Ukrainos dronų ekspertas Serhijus „Flash“ Beskrestnovas.

Drono operatorius, mechanikas–suvirintojas ir Raudonojo Kryžiaus Pasirengimo ekstremalioms situacijoms (PES) būrio savanoris Romualdas Ūsas jau trejus metus reaguoja į pagalbos šauksmą bet kuriuo paros metu. Jo rankose – ne tik moderni technika, bet ir paskutinė artimųjų viltis. Už kilnų ir nesavanaudišką darbą vilnietis Romualdas buvo įvertintas „Lietuvos garbės“ apdovanojimu.

Pentagonas ir bent viena Persijos įlankos valstybė veda derybas dėl ukrainietiškų dronų-perėmėjų įsigijimo apsaugai nuo Irano gamybos smogiamųjų bepiločių orlaivių, praneša leidinys „Financial Times“. Susidomėjimas šiomis sistemomis staigiai išaugo regione padažnėjus Irano dronų atakoms. Persijos įlankos šalys pastarosiomis dienomis naudojo brangias „Patriot“ sistemos raketas „Shahed“ dronų atakoms atremti, rašo FT. Tačiau tokios raketos kainuoja milijonus dolerių, o jų atsargos senka.

Po to, kai vasario 28-osios naktį Izraelis užpuolė Iraną, šio sostinėje Teherane buvo girdimi sprogimai. Prie atakos prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tai patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Šiuo metu vyrauja neramumai visuose Artimuose Rytuose, Iranui nusprendus plėsti savo atsakomuosius veiksmus. Apie šią situaciją daugiau informacijos pateikė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. K. Budrys ragino visus piliečius sekti viešai prieinamą informaciją.

Ukraina sugebėjo sunaikinti modernią ryšių sistemą, kuri padėjo Rusijos „Shahed“ dronams iš Baltarusijos skristi į šiaurės Ukrainą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai informaciją pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fiodorovas. „Mums pavyko likviduoti tinklą, kurį naudojo „Shahed“ šiaurėje, o tai turėjo teigiamą poveikį Kyjivo ir centrinės Ukrainos gynybiniam pajėgumui“, – sako jis.

Ukrainos dronų gamintoja „Ukrspecsystems“ atidarė naują gamyklą Anglijoje, kuri, kaip tikimasi, padės užtikrinti gyvybiškai svarbios įrangos tiekimą Ukrainos armijai, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė. Bendrovė investavo 200 mln. svarų sterlingų (231 mln. eurų) į projektą, kuris apima gamybos įrenginius Mildenhale ir bandymų aikštelę Elmsete, Rytų Anglijoje, teigiama Gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos dronų ir raketų atakos Ukrainoje praėjusią naktį pražudė mažiausiai tris ir sužeidė dar kelis žmones, pirmadienį pranešė regionų pareigūnai. Du žmonės žuvo, kai dronai smogė Odesos sričiai, sakė regiono gubernatorius Olehas Kiperis. Pasak jo, dar trys žmonės buvo sužeisti. Zaporižioje per dronų ataką prieš pramoninius objektus žuvo 33 metų vyras, o dar vienas vyras buvo sužeistas, paskelbė regiono vadovas Ivanas Fedorovas.

Rusijos pajėgos laikinai okupuotame Luhanske surengė dronų lenktynių čempionatą, kurio tikslas – parengti vaikus ir jaunimą karui. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko. „Vadinamojoje LLR vaikai ir jaunimas iš anksto rengiami karui. Šiuo metu ieškoma kandidatų į LLR dronų valdymo komandą.

Per dronų ataką perpildytoje turgavietėje centrinėje Sudano dalyje žuvo 28 žmonės, pirmadienį pranešė žmogaus teisių grupė. Dronų smūgis buvo suduotas sukarintų pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje Sudano Kordofano regiono šiaurėje. Šis regionas šiuo metu yra virtęs trejus metus besitęsiančio žiauraus karo tarp kariuomenės ir sukarintų Greitojo palaikymo pajėgų (RSF) epicentru.

Šiaurės Korėja penktadienį pagrasino „baisiu atsaku“, jei iš Pietų Korėjos į jos oro erdvę vėl skris dronai, pranešė valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Toks įspėjimas pasigirdo po to, kai Pietų Korėjos tyrėjai atliko kratas šalies žvalgybos agentūros biuruose, siekdami nustatyti, kas atsakingas už sausio mėnesį įvykusį incidentą, per kurį, kaip teigia Pchenjanas, netoli Kaesongo pramoninės centro buvo numuštas Pietų Korėjos žvalgybinis dronas.

Vokietija kartu su kitomis Europos partnerėmis ketina įsigyti didelį kiekį pigių dronų. NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose   pasirašytas atitinkamas ketinimų protokolas. Aljanso šaltinių duomenimis, dronų veikimo nuotolis bus mažiausia 500 km. Gynybos atveju šie dronai, be kita ko, būtų naudojami priešo gynybos sistemoms apkrauti. Tada brangesniais tiksliaisiais ginklais būtų galima patikimiau eliminuoti svarbius karinius taikinius.

Rusijos Komijos respubliką pasiekė dronai, kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje. Apie tai pranešė Komijos vadovas Rostislavas Goldšteinas, ketvirtadienį skelbia „Sky news“. Rusija dėl atakos kaltina Ukrainą. R. Goldšteinas sako, kad per ataką niekas nenukentėjo. „Šiandien mūsų regioną užpuolė Ukrainos dronai“, – cituojamas jis. „Avarinės tarnybos yra vietoje. Imamasi visų būtinų saugos priemonių. Avarinės tarnybos dirba sustiprintu režimu“, – sako jis.

Vokietijos gynybos ministerija planuoja už maždaug 536 mln. eurų įsigyti tūkstančius dirbtiniu intelektu (DI) valdomų atakos dronų, kurie bus skirti Lietuvoje pradėtai dislokuoti brigadai, praneša žiniasklaida, įskaitant savaitraštį „Der Spiegel“. Dronus ketinama pirkti iš Vokietijos startuolių „Helsing“ ir „Stark Defence“. Sutartys dėl dronų, kurie sklando virš potencialaus smūgio zonos, o paskui nuskrenda į taikinius – yra didesnio, 4,3 mlrd. eurų vertės preliminaraus kontrakto dalis.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pranešė, kad nori sugriežtinti dronų registraciją, sukurti neskraidymo zonas ir sustiprinti aptikimą svarbiuose objektuose. Praėjusiais metais Europos šalis sukrėtė virtinė nepaaiškinamų šių orlaivių pasirodymų. „Pamatėme, kad bet kas gali būti panaudota kaip ginklas prieš mus“, – spaudos konferencijoje sakė už technologijas ir saugumą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Henna Virkkunen.

Ukrainiečiai sukūrė lazerį, kuris gali numušti lėktuvą, skelbia „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris, rašo UNIAN. Šis naujas ginklas esą lengvai telpa į automobilio bagažinę, neskleidžia jokio garso ir nešviečia, netgi neturi to raudono spindulio, kurį įsivaizduojame. Autorius straipsnyje aprašo, kaip naudojamas šis lazeris. Anot jo, operatorius lazerinį ginklą įrengė ant savo automobilio stogo viduryje lauko.

Estijos žvalgybos teigimu, Rusijos valdžia formuoja dronų padalinius visose kariuomenės pajėgose ir kariniuose vienetuose kovinėms ir pagalbinėms užduotims vykdyti, antradienį pranešė visuomeninio transliuotojo ERR portalas.

Penktadienio rytą Rusijos dronas smogė į gyvūnų prieglaudą Pietų Ukrainoje ir pražudė mažiausiai 10 išgelbėtų šunų bei sužeidė daugelį kitų, pranešė darbuotojai.  Naujienų agentūros AFP žurnalistas įvykio vietoje matė verkiančius savanorius, apsikabinusius ar šlavusius griuvėsius. Vienas savanoris karučiu vežė negyvą šunį.  „Tai siaubinga. Šunys buvo sudraskyti skeveldrų, jų kūnų dalys prilipo prie tvoros. Man labai sunku apie tai kalbėti“, – sakė 18 metų savanorė Alina Fober.

Vasario 5-osios vakarą Belgorodas pateko po raketų smūgiu. Vietos valdžia praneša apie „rimtus energetikos objektų pažeidimus“, rašo „24 Kanal“. Belgorodo apšaudymas truko vos 15 minučių. Oro pavojus mieste ir gretimuose rajonuose buvo paskelbtas 22.51 val. vietos laiku, o jau 23.05 val. – atšauktas. Vis dėlto šio laiko pakako, kad miestas ir jo apylinkės nugrimztų į tamsą ir šaltį. Netrukus iki vidurnakčio vietos gyventojai girdėjo mažiausiai 5-6 garsius sprogimus.

Čekijos savanorių organizacija „Spark“ atkūrė rusiško „ždūn“ tipo droną ir ruošia pirmąją partiją perdavimui Ukrainai. Anksčiau „laukiantis šalikelėje“ dronas buvo naudojamas tik rusų pajėgų ir kėlė grėsmę ukrainiečių karinei technikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad susitarimas dėl smūgių energetikos infrastruktūrai nutraukimo turėtų įsigalioti jau artimiausią naktį. Pasak jo, šis žingsnis yra itin svarbus Ukrainai, ypač sudėtingu žiemos laikotarpiu, kai stabilus elektros tiekimas tampa gyvybiškai būtinas.

Purvėnų užkardos pasieniečiai Baltarusijos pasienyje nutupdė kontrabandininkų skraidyklę ir perėmė 1 tūkst. pakelių cigarečių, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (x). Į Lietuvos teritoriją ties Šalčininkų rajone esančiu Purvėnų kaimu su kroviniu įskrendantis dronas pastebėtas antradienio naktį. Dėl pasieniečių panaudotos bepiločių orlaivių užkardymo priemonės paveiktas jis nukrito.

Rytų NATO flange, palei sieną su Rusija ir Baltarusija, kuriamas aukštųjų technologijų gynybinis ruožas, aprūpintas jutikliais, kariniais robotais ir automatizuotomis sistemomis. Jis leis pradiniame etape sulaikyti įsibrovimą be aljanso pajėgų dalyvavimo, jo statybos darbai jau vyksta, vokiečių „Welt am Sonntag“ paaiškino Thomas Lovinas, NATO sausumos pajėgų operatyvinio valdymo štabo pavaduotojas, Bundesvero brigados generolas.

Rusijos vykdomas Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių signalų slopinimas padidino dronų įskridimų į Suomiją riziką, naujienų agentūrai AFP sakė suomių karinės žvalgybos vadovas. „Rizika, kad dronas nukryps į Suomijos oro erdvę arba Suomijos teritoriją, nuolat auga“, – sakė Suomijos gynybos žvalgybos (FDI) vadas generolas majoras Pekka Turunenas.

Europos Sąjunga antradienį pasiūlė uždrausti eksportuoti į Iraną, kur visai neseniai buvo vykdomos žiaurios represijos prieš šalyje vykusių protestų dalyvius, papildomas dronų ir raketų technologijas, paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europa visiškai solidarizuojasi su drąsiais Irano gyventojais, moterimis ir vyrais, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, reikalaudami laisvės sau ir ateities kartoms“, – platformoje „X“ rašė U. von der Leyen.

JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojama Taikos taryba dėl Gazos Ruožo kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas interviu „Unian“ paaiškino, kaip, jo vertinimu, ši taryba paveiks taikos Ukrainoje siekius ir kodėl į ją nuspręsta pakviesti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną.

Pro kvadratinius rėmus, padangas ir net troleibusus Vilniuje dronų entuziastai galės skraidinti savo dronus ir tobulinti įgūdžius – mat atidaryta nauja uždara dronų treniruočių erdvė. Ten – virš 30 kliūčių. Savivaldybė skelbia, kad įrengti tokią treniruočių erdvę kainavo apie 70 tūkstančių eurų. Kariuomenės ir Šaulių sąjungos atstovai sako, kad tokios erdvės gali tapti naudinga vieta ugdyti dronų valdymo įgūdžius ir stiprinti šalies gynybos potencialą.

Pirmieji Baltijos šalyse – Vilniuje pradeda veikti uždaras nekomercinis dronų treniruočių centras, rašoma pranešime žiniasklaidai.   Sostinė tęsia dronų ekosistemos plėtrą – Antakalnyje atidarytas Vilniaus dronų centras. Tai pirmoji patalpose esanti nekomercinė dronų treniruočių erdvė Baltijos šalyse, kuri bus atvira visuomenei.

Vilniuje ketvirtadienį atidaryta pirmoji Baltijos šalyse nekomercinė uždara dronų treniruočių erdvė, kuria nemokamai naudotis gali visi gyventojai. Naujasis dronų centras veikia savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ teritorijoje Žolyno gatvėje, Antakalnyje. „Šitas centras turi stogą virš galvos ir gali būti naudojamas visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Rusija toliau didina pigių kovinių dronų gamybos apimtis ir diegia naujoves jų naudojimo srityje, kurdama okupantų pajėgoms palankias sąlygas mūšio lauke. Apie tai rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. „Rusija toliau didina pigių kovinių dronų, kurie sėkmingai padėjo Rusijos pajėgoms pasiekti palankių rezultatų mūšio lauke, gamybos apimtis ir diegia naujoves“, – teigiama instituto pranešime.

Naktį Rusijos miestas Rostovas prie Dono patyrė dronų ataką, kurios metu galimai buvo panaudoti ir raketiniai ginklai. Remiantis Rusijos valdžios bei stebėjimo kanalų duomenimis, po atakos mieste buvo pranešta apie gaisrą. Pasak internete plintančių pranešimų, ataka prieš Rostovą prie Dono prasidėjo apie 01:40 Kyjivo laiku. Kol kas neaišku, kokios tiksliai priemonės buvo panaudotos puolant miestą.

Neatpažinti dronai Juodojoje jūroje atakavo du Graikijos naftos tanklaivius, iš kurių bent vienas turėjo iškrauti naftą iš Kazachstano Rusijos pakrantėje, pranešė pareigūnai.  Du tanklaiviai – su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Matilda“ ir su Liberijos vėliava plaukiojantis „Delta Harmony“ – rimtesnių pažeidimų nepatyrė, naujienų agentūrai AFP sakė Graikijos jūrų ministerijos pareigūnas. Nei Graikijos, nei Kazachstano pareigūnai nenurodė, kas surengė šį išpuolį.

Rusams numetus aviacinę bombą ant rytų Ukrainos miesto Slovjansko buvo sužeisti septyni civiliai, šeštadienį pranešė vietos teisėsaugos institucijos. Donecko regiono prokuratūros teigimu, smūgis buvo nukreiptas į gyvenamąjį rajoną, panaudota valdomoji aviacinė bomba FAB-250. Šio tipo bombos sveria 250 kg.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pasisakė apie tariamą ukrainiečių ataką prieš Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rezidenciją, rašo „Sky news“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ukraina paleido 91 droną į V. Putino „oficialią rezidenciją“ Novgorodo srityje. Jis pridūrė, kad oro gynyba sunaikino visus dronus. Ukraina tai neigia.

Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais smogė Ukrainos Dniepropetrovsko srities Nikopolio bei Synelnykovės rajonams ir sukėlė gaisrus. Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Vladyslavas Haivanenka. Jis teigė, kad sekmadienio vakarą priešas FPV dronu smogė Nikopolio rajonui, konkrečiai taikydamasis į Marhaneco bendruomenę.

Oro erdvė virš Vokietijos šiaurinio Hanoverio miesto buvo uždaryta oro eismui dėl pastebėtų neatpažintų dronų, šeštadienį pranešė oro uosto atstovas. Penktadienio vakarą oro uostas buvo uždarytas nuo 21.47 val. iki šeštadienio 12.16 val. vietos laiku, todėl septyni lėktuvai turėjo būti nukreipti į Paderborną, Bremeną, Diuseldorfą, Frankfurtą ir kitas kryptis.  Du skrydžiai taip pat nenusileido Hanoveryje dėl saugumo priemonių ir todėl šeštadienį negalėjo išskristi.

Nuo trečiadienio vakaro iki ketvirtadienio ryto Ukraina sunaikino 106 iš 131 Rusijos paleistų dronų. Tokius duomenis Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“. Nuo trečiadienio 19 val.

Ukrainos dronai ketvirtadienio naktį atakavo Temriuko uostą, esantį Rusijos Krasnodaro srityje prie Azovo jūros krantų. Buvo apgadintos dvi antžeminės talpyklos, kuriose saugomi naftos produktai. Krasnodaro srities operatyvinis štabas socialiniame tinkle „Telegram“ patvirtino informaciją apie ataką. Paskelbta, kad ugnis apėmė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Teigiama, kad niekas nenukentėjo.

Ukrainos dronai padarė žalos uosto įrenginiams ir dviem laivams Rusijos Juodosios jūros pakrantėje, pirmadienį pranešė Rusijos valdžia.  Pietinės Krasnodaro srities civilinės gynybos pareigūnai teigė, kad naktinės atakos taikinys buvo Tamanės uostas – pagrindinė naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) pervežimo vieta.  Regiono pareigūnų teigimu, nukentėjusių laivų įgulos buvo saugiai evakuotos, o gaisrai laive ir prieplaukoje buvo užgesinti.

Vokietijos federalinis kriminalinės policijos biuras (BKA) 2025 m. iki gruodžio vidurio registravo keturženklį skaičių įtartinų dronų skrydžių virš šalies teritorijos. „Nuo metų pradžios stebime padėtį, fiksuodami visus įtartinų atvejų duomenis, įtraukiame ir Bundesverą: šiais metais jau pranešta apie daugiau kaip 1 tūkst. įtartinų dronų skrydžių“, – laikraščiui „Bild“ sakė BKA prezidentas Holgers ‌Münchas.

Penktadienį Turkijoje Izmito rajone kaimo vietovėje buvo rastas dronas, skelbia „Turkey Today“. Ši vietovė yra šiek tiek daugiau nei 100 km nuo Stambulo. Manoma, kad dronas yra Rusijoje pagamintas žvalgybinis „Orlan-10“, valdžios institucijos pradėjo tyrimą. Skelbiama, kad pirmiausia droną pastebėjo gyventojai, o tada buvo informuotos valdžios institucijos.

Latvijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šalies saugumo tarnybos turės teisę numušti bepiločius orlaivius, galinčius kelti grėsmę ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. Ketvirtadienį Saeima pritarė šiai Ekonomikos ministerijos iniciatyvai. Iniciatyvoje skelbiama, kad ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, tokie kaip uostai, oro uostai, elektros energijos tiekimo įrenginiai, kariniai ir panašūs objektai, bus priskiriami trims skirtingoms kategorijoms.

Ukrainos dronai naktį atakavo Maskvą – Rusijos sostinėje aidėjo sprogimai, buvo numušti mažiausiai 15 bepiločių orlaivių, o dviejuose oro uostuose laikinai sutrikdyta aviacijos veikla, praneša Maskvos valdžia.

Ukraina, anot žiniasklaidos, vėl atakavo tanklaivį Juodojoje jūroje – buvo panaudotas jūrinis dronas „Sea Baby“. Apie tai pranešė kelios Ukrainos žiniasklaidos priemonės, nurodydamos į žvalgybos šaltinius. Ukrainos atakuotas laivas, šiais duomenimis, priklausė Rusijos šešėliniam laivynui ir su Komorų vėliava plaukė į Rusijos Juodosios jūros Novorosijsko uostą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo incidentą su dronais, skridusiais jo lėktuvo skrydžio trajektorija jam atvykstant į Airiją. Apie tai jis pakomentavo internetinės spaudos konferencijos metu, rašo „Ukrainska Pravda“. „Dėl mano vizito Airijoje ir dronų. Airija iš tiesų patvirtino šią istoriją su dronais. Bus atliktas tyrimas, iš tiesų buvo dronai.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos smogė Sumų sričiai, skelbia „Ukrainska Pravda“. Ataka įvykdyta dronais, buvo pataikyta į daugiaaukštį pastatą. „Trimis smogiamaisiais dronais Rusija naktį atakavo Akhtyrską bendruomenę. Pataikė į daugiaaukštį pastatą. Yra nukentėjusiųjų: preliminariais duomenimis, penki civiliai yra ligoninėje, medikai teikia reikiamą pagalbą“, – sako Sumų karinės administracijos vadovas Olegas Grigorovas. Nukentėjo septyni žmonės, jie nugabenti į ligoninę.