paulius saudargas

Į Europos Parlamentą (EP) išrinktas Paulius Saudargas atsistatydina iš Seimo nario pareigų, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). „Paulius Saudargas iš Seimo traukiasi nes Seimo nario pareigos yra nesuderinamos Europos Parlamento nario pareigomis ir į Europos Parlamentą išrinktas Seimo narys turi apsispręsti, kurias pareigas pasilieka“, – išplatintame pranešime aiškino VRK. P. Saudargas panaikinti jo Seimo nario mandatą pageidauja nuo liepos 15 dienos.

Vyksiančių į Europos Parlamentą Lietuvos politikų vienuoliktukas aiškus, o kalbą, kuria bendrauja kone visos šalys narės – anglų – moka ne visi išrinktieji. Ir nors anglų kalbos žinios nėra būtinos, mat oficialiuose posėdžiuose dalyvauja vertėjai, daugelis EP ankstesnes kadencijas ėjusių politikų įsitikinę – ne ką mažiau svarbūs neoficialūs susitikimai, per kuriuos politikai bendrauja angliškai. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimo opozicijai nepritariant daliai siūlomų Valstybės gynybos fondo lėšų šaltinių, valdančiosios konservatorių partijos atstovas Paulius Saudargas mano, kad kiekvienai priemonei gali reikėti atskiro svarstymo. Politikas sako, kad tokiu atveju pelno apmokestinimo padidinimas ir bankų solidarumo mokesčio pratęsimas sulauktų reikalingo palaikymo. „Aš nedariau analizės, kiek balsų palaikymo turi kuris variantas ir kuri paketo dalis.

Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai teigia, kad gerus EP rinkimų rezultatus lėmė ir premjerės Ingridos Šimonytės dalyvavimas prezidento rinkimuose. Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė taip džiaugėsi dėl paneigtų išankstinių prognozių.

Patvirtinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadas, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas matytų poreikį teikti su žvalgybos darbo, rinkimų kampanijos reglamentavimu susijusias įstatymų pataisas. „Išvados yra plačios.

Finansų ministerijai pateikus siūlymus krašto apsaugos finansavimui, valdančiosios konservatorių partijos atstovas Paulius Saudargas tikisi, kad sprendimai dėl gynybos finansavimo bus priimti dar Seimo pavasario sesijoje. „Buvo nemažai diskusijų, tai niekas negali prikišti, kad ar Vyriausybė, ar koalicija, ar TS-LKD nepasitarę su koalicija, opozicija, socialiniais partneriais atnešė vienokį ar kitokį projektą. Anksčiau pasigirsdavo tokių replikų.

Ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu rūmuose kaukė sirenos, skambėjo raginimai evakuotis. Seimo kanceliarijos teigimu, tai tebuvo techninė problema ir realaus pavojaus nekilo. Kaip Eltai teigė Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, nustatytas sisteminis gedimis, kurį bus siekiama kuo skubiau pašalinti. Visgi, kol dalis parlamento darbuotojų ėjo iš pastato ir spėliojo, kas nutiko, patys Seimo nariai toliau posėdžiavo.

Kilus diskusijoms dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo paviešinti informaciją apie Lenkijoje sulaikytus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad politikams nederėtų komunikuoti apie teisėsaugos tarnybų procesus. „Man atrodo, per šituos precedentus bręstame kaip valstybė ir dar kartą primename visiems savo politikams, kad taip elgtis turbūt nederėtų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti tie Baltarusijos piliečiai, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais, bet dabar važinėja gimtinėn. „Kalbant apie baltarusius, turime dvi kategorijas imigracijos, viena – tai yra žmonės, atvykstantys humanitariniais tikslais, tai yra bėgantys nuo režimo, kai tai gali įrodyti, tam reikalingas Užsienio reikalų ministerijos tarpininkavimas.

Lietuvos verslams raginant politikus susitarti dėl 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas sako palaikantis tokią iniciatyvą, tačiau, anot jo, svarbiausia dėl to yra sutarti parlamente. Anot jo, dar Seimo pavasario sesijos metu kalbėti apie minėtą BVP dydį gali būti sudėtinga. „Jeigu būtų mano asmeninė valia, sakyčiau taip, įmanoma, reikia. Jeigu nuo mano vieno balso priklausytų, tai rytoj ir turėtume tuos 4 proc.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas neatmeta, kad prezidentui Gitanui Nausėdai gali grėsti apkalta. Visgi, pasak jo, įvertinti, ar atsisakydamas liudyti parlamentinei komisijai šalies vadovas pažeidė priesaiką, turėtų Konstitucinis Teismas (KT). „Matyt, tokia tikimybė yra. (...) Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, tą gali KT. Tad vienas iš būdų yra ir toks“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Penktadienį paaiškėjus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įteikė premjerei atsistatydinimo prašymą, Seimo TS-LKD frakcijos narys Pauliaus Saudargo nuomone, ministro įpėdinis Laurynas Kasčiūnas galėtų būti tinkamas kandidatas šioms pareigoms užimti. „Aš manyčiau, kad tai būtų logiškas veiksmas.

Prezidentas Gitanas Nausėda garsiai sukritikavo konservatorių lyderius, kad šie, artėjant rinkimams, kalbėdami apie karo grėsmę kelia paniką tarp gyventojų, vietoje to, kad ramiai darytų tai, ką reikia daryti. Pylos konservatoriams Nausėda davė po susitikimo su Seimo valdyba, su kuria susitiko aptarti svarbiausius artimiausius darbus. Vis tik rasti sutarimą Seime partijoms bus sunku, mat teks dirbti rinkiminiu laikotarpiu.

Nepasiekę susitarimo su premjeru Donaldu Tusku, Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio pradeda iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Protesto organizatorius Karolis Pieczynskis tikino, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos-Lenkijos sieną. Kaip teigia Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, konkrečių duomenų, kad už ūkininkų protestų slypėtų Rusija, nėra, nors akcija gali būti išnaudota propagandai.

Šio antradienio TV3 aktualijų laidoje „TOP 3“ žiūrovams bus atskleistos negirdėtos (ir neregėtos) parlamento slėptuvės. Ar tokios išvis egzistuoja? Ir, ar jomis pasirūpinti nebūtų svarbiau, nei, pavyzdžiui, Seimo prieigų fontanais?.. Taip pat aiškinsimės, kas mūsų lauktų, jei JAV nuspręstų išstoti iš NATO aljanso? O vyšnia ant torto taps paskutinis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas.

Seime gali būti keičiama parlamentinių lėšų skyrimo tvarka, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą. „Reaguojant į situaciją, į besikeičiantį pasaulį, kintančius poreikius ar tendencijas, pasitaikančius rezonansus ar precedentus tvarka yra nuolat tobulinama.

Rusijos paskelbta kultūros ministro, kitų Lietuvos politikų paieška susijusi su desovietizacijos procesu, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Čia yra tokia įdomi tendencija. Kas Rusijai yra svarbu? Istorinė atmintis. Kova už istorinę atmintį, tai jų propagandinėse doktrinose yra aišku. Jų susigalvotos sankcijos parodo, kur jiems skauda, kad jie labiausiai nori keršyti būtent už istorinę atmintį“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė P. Saudargas.

 Paaiškėjus, jog Vilniuje gyvena ir dirba 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Baltarusijoje dalyvavęs milicijos majoras, valdančiųjų ir opozicijos atstovai sutaria, kad reikia tobulinti į Lietuvą atvykstančių baltarusių patikros procesą. Pasak Seimo narių, tai, kad diktatūrinės valstybės saugumo struktūrose dirbę asmenys apsigyvena Lietuvoje, yra rimta problema, galinti peraugti į grėsmę nacionaliniam saugumui.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas priteisti Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al Hawsawiui 100 tūkst. eurų dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje atrodo kurioziškai, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Man čia atrodo kažkoks apskritai kuriozas, kalambūras šitos EŽTT bylos ir jo išvados“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. „Konstatuokime faktus, kas yra įvykę.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas teigia, kad Lietuvos gynybos pramonė, negalėdama gaminti sunkiosios karinės technikos, turėtų susitelkti į kovinių dronų gamybą. Anot jo, nors šia kryptimi jau judama, reikalingos dar didesnės pastangos apjungiant gamybos pajėgumus ir į procesą įtraukiant verslus, turinčius civilinių sprogmenų gamybos patirtį.   „Reikia apjungti pajėgumus ir gaminti fronte galinčias veikti sistemas. Ir tada Lietuva bus pasiruošusi atremti bet kokius iššūkius.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia matantis galimybė partijoms atnaujinti susitarimą dėl gynybos finansavimo iki kitą rudenį vyksiančių parlamento rinkimų. „Rinkimai dar ne taip jau ir greitai, tik kitą rudenį. Iki jų dar tikrai yra laiko pasižiūrėti, kaip šita valdžia juda su šitais (krašto apsaugos – BNS) projektais.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas sako, kad politikai diskusijas dėl naujo gynybos mokesčio galėtų pradėti pavasario sesijoje. „Greičiausiai pavasario sesija yra tas kontekstas, kai galime kažką naujo sutarti, nes dabar, kai tik ką priimtas biudžetas, išeina į kalėdinį laikotarpį politinė sistema, gal ir ne nepavyks, bet faktas, kad pavasario sesija būtų tinkamas metas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė P. Saudargas.

Konservatoriai siūlo nebeįsileisti naujų atvykėlių iš Baltarusijos. Keli valdantieji registravo įstatymo pataisas, kurias priėmus į Lietuvą iš kaimyninės šalies nebegalėtų atvykti nauji darbuotojai. Taip pat siūloma baltarusiams nebeišduoti ir turistinių vizų. To reikia, nes baltarusių Lietuvoje jau tiek daug, kad saugumui darosi sunku su jais tvarkytis, juolab kad kartu su ekonominiais migrantais važiuoja ir Aleksandro Lukašenkos KGB agentai.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia, kad dėl Strasbūro teismo sprendimo nereikia keisti nepilnamečių apsaugos įstatymo, o pakeitimo atmetimas neliudija koalicijos griūties ar nepasitikėjimo Vyriausybe. „Niekas Lietuvai neliepė būtent taip keisti būtent šio įstatymo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pripažįsta, kad šioje kadencijoje nekilnojamojo turto (NT) mokestis gali būti ir nepriimtas, tačiau jis sako, kad mokestis nėra „palaidotas“, o tik atidėtas. „Nemanau, kad jis palaidotas, manau, jis atidėtas, nes panašu, jog su šiuo biudžetu galimai ir nebus mokestinių dalykų keičiama ir priimama, tačiau diskusija lieka atvira.

Lietuvoje toliau verda aistros dėl 160 milijonų eurų, kuriuos elektros vartotojams skolinga „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Valstybinė bendrovė žada, kad bandys pinigus gyventojams grąžinti greičau nei per 15 metų. O Prezidentūra nori, kad milijonai eurų žmones pasiektų per vienus metus. „Energijos skirstymo operatorius“, geriau žinomą kaip ESO, gyventojams šiuo metu skolingas 160 milijonų eurų.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo karo prievolininkams suteikti teisę įsigyti ir turėti automatinių ginklų. Konservatoriai parengė ir registravo atitinkamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, pirmadienį pranešė Seimas.

Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio iškilmingai atgulė vienas žymiausių Lietuvos partizanų – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Jo palaikus archeologai atrado vos prieš metus Druskininkų savivaldybėje, o tapatybę teko patvirtinti DNR tyrimais. Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje buvo karstas su partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikais.

Konservatorių demokratijos šventė pasibaigė net neprasidėjusi. Visiems likusiems kandidatams atsisakius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate prezidento rinkimuose bus premjerė Ingrida Šimonytė. „Pirminiai rinkimai turi ir tokią galimybę įvykti“, – po prezidiumo posėdžio kalbėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Opozicijos nedalyvavimas Seimo pradėtoje iniciatyvoje dėl Remigijaus Žemaitaičio apkaltos už antisemitinius pasisakymus stebina, sako Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. „Mane stebina opozicijos nedalyvavimas, socdemai nedavė į komisiją žmogaus, balsavime nedalyvauta – ką tuo opozicinių partijų atstovai nori pasakyti, aš nelabai supratau, ar juos tenkina ar netenkina (R. Žemaitaičio elgesys – BNS)“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas teigia pedagogų profsąjungos organizuojamame mokytojų streike matąs daug politikavimo. Politikas pabrėžia, kad Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus pedagogams, todėl, anot jo, daug pagrindo streikui nėra. „Čia aš matau iš tikrųjų daug politikavimo. Nes aš nematau realaus pagrindo, ko dar trūktų – kokių pažadų iš Vyriausybės, iš valdžios trūktų mokytojams“, – „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad nepaisant to, jog gyvenimo įgūdžių programa yra reikalinga, joje trūksta aiškesnio lyčių apibrėžimo ir šeimos sampratos. Aiškios tradicinės šeimos apibrėžimo nebuvimas, anot P. Saudargo, leidžia kritikams naujoje programoje įžvelgti grėsmę. „Pati programa yra plati ir savo turiniu yra reikalinga, todėl, kad ji skirta labai įvairioms sritimis.

Valstiečiai ir žalieji traukiasi iš nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Jų įkandin planuoja sekti ir kitos opozicinės partijos. Ar šis susitarimas žlugs? Kaip seksis politikams imtis kitų svarbių darbų, pavyzdžiui, mokesčių reformos ir kitų metų biudžeto, kai ant nosies net treji rinkimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščion...

Nesutarimai dėl mokesčių reformos valdančiosios koalicijos nesugriaus, teigia Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Tikrai neturėtų sugriauti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Kita vertus, parlamentaras pripažino, jog yra galimybė, kad ši reforma nebus priimta. „(...) koalicijos partneriai turi savo nuomonę.

Konservatorių partijoje bręsta permainos. Du Seimo nariai – Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis – skelbia steigiantys Respublikonų bendruomenę. Taip jie maištauja prieš esą pernelyg liberalią konservatorių politiką. Politologų tokie manevrai nestebina – valdantieji konservatoriai esą klimpsta į rimtą krizę. Parodomoji konservatorių vienybė – vis trapesnė.

Šimonytė patenkino Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį palaiminti prezidentui. Premjerė nurodė, kad naujo kandidato į ministrus nesiūlys, nes nusprendė bet kokiu atveju baigti Vyriausybės darbą – arba su išankstiniais Seimo rinkimais, arba su atsistatydinimu. Toks ultimatumas jau spėjo nustebinti ir koalicijos partnerius ir opoziciją, premjerės elgesį kai kurie politikai jau lygina su mažo vaiko kaprizais. „Duokime Lietuvai dar daugiau jėgos. Ačiū.

Konservatorių prezidiumas nusprendė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei tam nebus pritarta – svarstyti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Kaip toliau klostysis ši situacija? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Savivaldybių išmokų skandalas skandina jau visą Vyriausybę. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prašymai čekiais pagrįsti, kaip ministrai anksčiau Kauno taryboje leido mokesčių mokėtojų pinigus per aukštas skaidrumo standartas, dėl to esą reikia keisti visą Vyriausybę, o gal net ir Seimą. Konservatoriai siūlo Seimui išankstinius rinkimus, o jei nesutiks, kels klausimą apie Vyriausybės pasitraukimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Šiugždinienės skandalas įgauna pagreitį. Ministrei sunkiai sekasi pasiteisinti visuomenei, kam naudojo išmokas, beveik 700 eurų per mėnesį, kai dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje. Šiugždinienės pateiktose ataskaitose daugiau klausimų nei atsakymų.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.

Dėl išlaidų savivaldoje vieni politikai teisinasi, kiti traukiasi iš partijų, treti išvis kaltais nesijaučia, sako, tokios tvarkos buvo. Ką daryti, kad tokių tvarkų nebūtų? Ką gali padaryti ir ar ką nors darys pačios partijos? Pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su TS-LKD politikais, Seimo pirmininkės pavaduotojais Jurgiu Razma ir Pauliumi Saudargu, šįvakar 19.30 val.

Parlamentarams suformulavus klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus,  Algirdui Stončaičiui suteikiant leidimą dirbti su slapta informacija, tolesniam tyrimui Seime „nėra kvorumo“, sako Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. „Iniciatyvos tikrai nėra kažką konkretaus daryti, nėra apsispręsta, kad imamės judinti ir daryti.

Šimtams šalies savivaldybių politikų ir net merams pakvipo bylomis dėl pinigų grobstymo. Miestų tarybų nariai bandydami pasisavinti pinigus skirtus darbo išlaidoms galimai klastojo dokumentus: rinko svetimus čekius už degalus, juos pridavinėjo kaip savo. Taip kiekvieną mėnesį vienas tarybos narys galėjo pasisavinti šimtus eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Politikams įtartinai didelėse sąskaitose už mobilųjų ryšį slėpė kompiuterinę įrangą, telefonus.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai: Vytautas Mitalas iš Laisvės partijos ir Paulius Saudargas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pone Saudargai, jūs balsavote už laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria.

Lietuvoje vieši iš okupantų nelaisvės ištrūkę Ukrainos „Azov“ pulko kariai, kurie pasakoja, kaip iki paskutinio momento gynė rusų užpultą Mariupolį. O Ukrainos karių artimieji prašo Lietuvos diplomatų pagalbos siekiant sugrąžinti Rusijos nelaisvėje esančius ukrainiečius. Jų iš viso gali būti net 10 tūkstančių. Tiesa, susigrąžinti Ukrainos gynėjus trukdo pati Rusija, mat neįtraukia jų į karo belaisvių sąrašą.

Politikai keliauja dažnai, bet už keliones savų pinigų nemoka. Dažniausiai išlaidos dengiamos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai už jų keliones sumoka juos pasikvietusi valstybė ar organizacija. Tačiau daliai parlamentarų atrodo, kad tai reikėtų traktuoti, kaip dovanas sprendimų priėmėjams.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Seime – siūlymas kovoti su lietuviškai nekalbančiais pavežėjais, kurie nesugeba susikalbėti su savo klientais. Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata mano, kad užsieniečiai vairuotojai, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių, Azijos, turi arba išmokti lietuvių kalbą, arba atsisveikinti su šiuo darbu. Visiems klientus darbo vietoje aptarnaujantiems užsieniečiams privalomą kalbos žinojimą parlamentas ruošiasi įtvirtinti įstatymu.