Esą mes neturime strategijos, kaip tinkamai integruoti ir vystyti dronų pajėgumus, pinigus leidžiame neefektyviai. Ministerija teisinasi, kad pajėgumai yra, bet jie neviešinami.
Įvairūs dronai ir bepiločiai orlaiviai Ukrainoje naudojami tiek stebėjimui, tiek ugnies koregavimui ir priešo naikinimui.
Būtent apie bepiločius orlaivius Ukrainos kare papasakoti šalies gynybos formuotojams šiandien į Seimą atvyko Ukrainos fronte kovojantis Arūnas Kumpis.
Lietuvis jau sudalyvavo dešimtyje misijų fronte, daugiausia dirba su bepiločiais orlaiviais.
„Turiu 4 sėkmingus „Javelin“ paleidimo atvejus ir 1 „Stinger“, – teigė karys.
Anot Kumpio, dronai ir bepiločiai šiais laikais kare yra būtinybė.
„Nematau jokių perspektyvų kariauti neturint bepiločių orlaivių, tai yra kariavimas, kaip neregio prieš turintį akis“, – tikino A. Kumpis.
O Lietuvos kariuomenė, pasak Kumpio, praktiškai akla. Iš pačių kariškių jis girdi, kad situacija prasta.
„Bendra strategija ir politika – neegzistuoja. Yra chaotiški bandymai panaudoti, remiantis asmenine iniciatyva labiau. Vienas iš bataliono vadų skundžiasi, kad turime vieną „Raven“, bet negalime jo pakelti į orą, nes neturime baterijų. Ir ten yra bataliono žvalgybos padalinio pajėgumas“, – sakė Ukrainoje kariaujantis lietuvis.
Kumpis: nejudama iš mirties taško
Kritiką atlaikyti teko krašto apsaugos viceministrui – pats ministras Arvydas Anušauskas tuo metu atostogavo.
„Kiekvienais metais yra planuojama, šiuo metu 30 milijonų nacionalinių pinigų ir lėšų yra skiriama dronų pajėgumų vystymui“, – tikino Žilvinas Tomkus.
Anot viceministro, bepiločius mūsų kariai naudoja jau seniai. O strategija sukurta, bet ji neviešinama.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad dronai neišgelbės Ukrainos, nei, jeigu būtų agresija prieš NATO šalis. Tai dėl to yra sistemos“, – kalbėjo Ž. Tomkus.
„Labai populiaru yra kalbėti apie bepiločius orlaivius, labai daug yra ekspertų, vienintelis dalykas, kuris juos jungia, tai nė vienas iš jų nėra pilotavęs nė vieno orlaivio, ir nė vienas iš jų neturi kovinės patirties. Todėl iš mirties taško neišeina pajudėti“, – rėžė Arūnas Kumpis.
Lietuviškos įmonės sako, kad Lietuva galėtų pirkti bepiločius iš lietuviškų įmonių, bet problema, kad aiškiai nepasakoma ko, kada ir kiek reikia.
Steikūnas: niekas neklausia mūsų nuomonės
„Nė sykio nesame pakviesti ir nė sykio nėra paklausta mūsų nuomonės iš Gynybos štabo pusės, ką Lietuvoje galima gaminti, kaip galima gaminti. Taip, viename projekte dalyvaujame, bet nematome bendros strategijos, net nežinome kaip mes turėtume statyti savo gamybinius pajėgumus“, – tvirtino „Unmanned Defense Systems“ atstovas Jonas Steikūnas.
O tai, kad lietuviai moka ir gali gaminti tokias technologijas, pademonstravo ir Šaulių sąjunga. Parodė pačių sukonstruotus pigius dronus ir kitą įrangą.
„Yra lietuviai gamintojai, kurie turi tokį ginklą dronui nutupdyti, brolis minėjo, kad šitas įrenginys yra maždaug 3 kartus stipresnis ir galingesnis už tą“, – kalbėjo Šaulių sąjungos narys.
Šaulių sąjungai priklauso žmonės, dirbantys įvairius darbus. Tarp jų ir įvairūs inžinieriai, technologijų specialistai ir kiti, kurie geba konstruoti rimtus dalykus. Tad jie taip pat vysto savus pajėgumus, jeigu jų prireiktų.
„Tokių šaulių turime apie 100, kurie yra operatorių, konstruotojų ir remontuotojų komandoje, planuojame, kad per kelis metus tokių būtų apie tūkstantį“, – skaičiavo Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Kitą savaitę Seimo komitetas planuoja Krašto apsaugos ministerijos vadovus ir kariuomenės atstovus kvosti toliau – reikalaus konkretesnių atsakymų apie bepiločių naudojimą Lietuvos kariuomenėje, operatorių, pilotų rengimą ir panašiai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
