Savaitės pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Valdemaras Rupšys teigė, kad šiuo momentu iš Baltarusijos grėsmės nėra. Jis pridūrė, kad baigiamasis pratybų Baltarusijoje etapas prasidės vasario 10 dieną ir truks iki 20 dienos.
„Šios pratybos yra labai suderintos su tuo, kas vyksta aplink Ukrainą. Tai kompleksinės pratybos. Jei bus priimtas sprendimas invazijai (į Ukrainą), tai čia vyks paskutinis pajėgų suderinimas“, – svarstė kariuomenės vadas.
Savo ruožtu Lietuvoje viešintis NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Bauer patikino, kad NATO vertina viso Aljanso saugumo situaciją, tai daro kasdien ir žvilgsnis šiuo metu nėra nukreiptas tik į Ukrainą.
„Jei pažiūrėtumėte į Rusijos pajėgų Baltarusijoje pozicijas, tada taip, reikia įvertinti kariniu požiūriu, ar šiuo metu kyla grėsmė Baltijos valstybėms, ypač Lietuvai. Bet, aišku, reikia įvertinti, ar yra ir ketinimas, ar yra ženklų, kad rusai ar baltarusiai ketintų pakenkti. <...> Iki šiol mes nematome ketinimo, mes nesitikime, kad Rusija rengs ataką prieš NATO valstybę – tiek tiesiogiai, tiek per Baltarusiją“, – sakė admirolas.
Jis tikino, kad Aliaksandro Lukašenkos politinė retorika gali būti ir yra vienokia, o štai grėsmės vertinimai – kitokie.
„Mes žiūrime į situaciją ant žemės, tai visko kombinacija, kas verčia mus žiūrėti ir spręsti ar tai tikra grėsmė NATO ir dabar atsakymas yra ne“, – kalbėjo R. Bauer.
Tiesa, saugumo vertinimas regione gali kisti, jei Rusija nutars palikti savo karius Baltarusijoje, įkurti ten bazę. Kol kas tokius planus Kremlius neigia.
Baltarusija jau senai yra grėsmė
Politikos mokslų profesorė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad pratybos nėra šiaip pratybos, nutikusios kaimynystėje.
Tai, proceso, kuris šiuo metu vyksta greta Ukrainos sienų, dalis. Taip pat tai Rusijos siekis performuoti Europos saugumo architektūrą, kad ir kaip tai suprastų Rusija. Šios pratybos tikrai prisideda prie įtampos didinimo.
„Bet kalbant apie Lietuvos saugumą, tai, na, žinoma, daugiau Rusijos karių kaimynystėje saugumo neprideda. Visgi, kai kalbėjome apie Lietuvos pažeidžiamumą 2014 metais, kokia ji buvo trapi. Tai nuo to laiko mūsų saugumo vertinimas tikrai nėra pablogėjęs. Ypatingai turint galvoje kariškių vertinimus apie tai, kad realaus pavojaus Lietuvai šiuo metu didelio nėra. Manau viešai skelbiama informacija, kad Lietuvos saugumui nekyla didesnis pavojus, nei jis jau yra – nekyla“, – kalbėjo profesorė.
Anot jos, kelis kartus buvo pasakyta, tiek iš NATO pusės, tiek iš kitų, kad nematoma tiesioginės karinės grėsmės mums dabar.
Visgi, jei pavartytume paskutinius VSD vertinimus, tai kalbant apie grėsmes Baltarusija jau kuris laikas buvo laikoma beveik Rusijos placdarmu. Tai nebuvo galutinai karine prasme integruotas regionas, bet tikrai priklausė Rusijos karinei sferai.
„Šia prasme mums nesaugu buvo jau senokai. Aliaksandras Lukašenka jau senokai smarkiai priklausomas nuo Rusijos, įskaitant ir karine prasme. Senai turėjome žinoti ir žinojome, tik gal nepabrėždavome, kad karine prasme Baltarusija ir Rusija yra tas pats“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Pasak jos, politine prasme šios šalys dar turi skirtumų, bet karine prasme Baltarusija senokai traktuojama, kaip Rusijos teritorija. Strateginiuose kariniuose planavimuose tai yra jau senokai.
Tiesa, mums, kaip ir daugeliui Europos šalių, kyla netiesioginis pavojus. Bet apie tiesiogines grėsmes kalbėti, matyt, nereiktų. Pirmiausia stiprus būtų migracijos ir pabėgėlių klausimas visoms aplinkinėms valstybėms.
„Žinoma, sunku prognozuoti tokius dalykus, bet prasidėję kariniai veiksmai Ukrainoje būtų blogai visam regionui, o ir kiekvienai konkrečiai valstybei. Galėtų kilti ne tik humanitarinių, bet ir socialinių, ekonominių problemų. <...> Kalbant apie sankcijas, kurias Rusijai žada Europos Sąjunga, atsilieptų ne tik jai, bet ir bendrai visai regiono ekonomikai. Mes dabar skaičiuojame žalą nutraukę Baltarusijos trąšų pervežimą, o sankcijos yra gerokai rimtesni dalykai“, – sakė profesorė.
Rusai Baltarusijoje, o mes aukštoje parengtyje
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas pripažįsta, kad karinės pratybos gretimoje valstybėje visada kelia nerimą.
„Ypatingai, kai matome tokį karių sutelktumą ir aukštą pasiruošimo lygį. Yra potencialo nerimauti, bet jis yra nedidelis. Tuo labiau, kad Lietuvos kariuomenė yra aukštesnėje parengtyje, pasiruošusi bet kokiems scenarijams, nors tikimybė, kad kas nors nutiks yra maža“, – sakė karo akademijos dėstytojas.
Jis patvirtino, kad dažnai pratybos organizuojamos prieš kokį nors didesnį karinį žingsnį, nes tai leidžia ne tik sutelkti karius tam tikrose teritorijose, atlikti repeticiją, pažiūrėti, kas veikia ir kas ne.
„Deja, bet esame matę, kad ir 2014 metais ir kitais kartais kariniai konfliktai buvo pradėti po pratybų, kai kariai buvo sutelkti tam tikroje vietoje. Šioje vietoje, jei žiūrint iš Ukrainos pusės, tai nerimo tikrai yra“, – aiškino G. Česnakas, patikinęs, kad rusų karių pasilikimas Baltarusijoje, jei taip vyktų, nors Kremlius ir neigia tai, labai keistų Lietuvos saugumo padėtį.
„Rusijos kariai būtų tiek iš vakarinės, tiek iš rytinės pusės Lietuvos. Vykdyti kažkokiems veiksmams Rusijos kariuomenei nereiktų kirsti Baltarusijos teritorijos. Nes tai pareikalauja laiko, o dabar to nebūtų.
Pagreitėtų karinio veiksmo įgyvendinimo laikas, tai gali būti net žaibiškas dalykas. Tokie dalykai labai svarbūs rengiantis gynybai ir mobilizuojant sąjungininkus. Jei Rusijos kariai lieka Baltarusijoje, tai sąjungininkai iš esmes visada turi būti aukštoje parengtyje, nes Rusija turi laiko, žmonių ir veikimo galimybių pranašumą“, – svarstė G. Česnakas.
Jis mano, kad formaliai kariai dabar gal ir bus išvesti, bet Baltarusijoje jie gali vėl būti įvesti tariamoms pratyboms. Gali visą laiką vykti neva pratybos.
„Rusija formaliai karių ten neturėtų, nebūtų bazių, bet vyktų karių rotacija. Taip, jei jie ten liktų, Lietuvai reikėtų kalbėti su sąjungininkai apie jų pajėgų buvimą čia, nes reakcijos laikas pasirengti gynybai būtų labai sutrumpintas“, – svarstė karo akademijos dėstytojas G. Česnakas.
Baltarusijoje oro erdvės gynybos sistemos S-400 pradėjo „kovinį budėjimą“
Baltarusijoje dislokuotos Rusijos modernios oro erdvės gynybos sistemos „S-400 Triumf“ pradėjo kovinį budėjimą, prasidedant bendrų karinių pratybų aktyviajai fazei, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
Du Rusijos S-400 divizionai buvo pasiųsti į bendras pratybas Baltarusijoje, tvyrant didelei įtampai su Vakarais, besibaiminančiais, kad Maskva, sutelkusi prie savo pietvakarinių sienų daugiau kaip 100 tūkst. karių, gali surengti įsiveržimą į Ukrainą. Rusija savo ruožtu teigia, kad Ukrainos pulti neplanuoja.
Bresto sritis ribojasi su Lenkija ir Ukraina. Ketvirtadienį Rusija ir Baltarusija pradeda iki vasario 20-osios truksiančių bendrų karinių pratybų „Sąjunginis ryžtas 2022“ aktyviąją fazę.
Maskva ir Minskas teigė, kad mokymams pasibaigus Rusijos pajėgos bus grąžintos į savo nuolatines bazes. Rusijos gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad tarp Baltarusijoje manevrams dislokuotų pajėgų taip pat esama oro erdvės gynybos kompleksų „Pancir S“, naikintuvų Su-35 ir šturmo lėktuvų Su-25SM.
