Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė teigė, kad 2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,2 proc.
„Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 2,4 proc., paslaugų – 1,6 proc. Sausį daugiausiai brango dujos, socialinės apsaugos paslaugos, t. y. tos paslaugas, kurias gauna namuos sevimi nebegalintys pasirųpinti gyventojai, pavyzdžiui, būsto sutvarkymas, pirkinių nupirkimas.
Taip pat brango alkoholiniai gėrimai, tai yra susiję su sausio mėnesį didėjusiais jų akcizais“, – sakė Statistikos departamento atstovė.
Anot jos, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 2,6 proc.
„Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo gūžinių salotų, špinatų, vynuogių, kininių kopūstų, ilgavaisių agurkų kainos, bet sumažėjo citrinų, kivių, melionų, spanguolių kainos. Taip pat pabrango grikių kruopos, jogurtas, grietinė, mineraliniai arba šaltinio vandenys, bet atpigo kalakutiena, kiaušiniai, uogienės, marmeladai ir medus, saldumynai.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos padidėjo 4,9 proc. Pokytį lėmė spirituotų gėrimų (7,7 proc.), alaus (6,8 proc.), vyno ir vyno produkcijos (6,2 proc.) kainų padidėjimas. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų didėjimui įtakos turėjo nuo 2022 m. sausio 1 d. jiems taikomas didesnis akcizo tarifas“, – skaičiavo V. Jasionienė.
Jos teigimu, būtent maisto produktų ir energetikos kainų augimas kelia didžiausią nerima gyventojams.
„Šios prekės sudaro beveik trečdalį gyventojų visų išlaidų. Maisto produktams išlaidos sudaro 21,97 proc. visų pajamų, o energetinių produktų – truputį daugiau nei 14 proc.“ – skaičiavo V. Jasionienė.
Pasak jos, 2022 m. sausio metinė (2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. sausiu) infliacija sudarė 12,4 proc.
„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, dujų, daržovių, duonos ir grūdų produktų, elektros energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 13,8 proc., paslaugų – 9,1 proc.“, – skaičiavo V. Jasionienė.
Gyventojų asmeninės infliacijos
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Justina Gaižutytė pristatė asmeninė kiekvieno gyventojo infliacijos skaičiuoklę. Ją galima rasti Lietuvos banko internetiniame tinklapyje.
„Kiekvieno gyventojo asmeninė infliacija gali skirtis nuo infliacijos Lietuvoje. Nes skiriasi kiekvieno žmogaus įsigyjamos vartojimo prekės, paslaugos ir jų kiekiai bei skiriamos išlaidos. Skaičiuoklę sudavo 12 prekių ir paslaugų skyrių. Paspaudus ant jų skyriai išsiskaido į detalesnes grupes.
Gyventojai skaičiuoklėje gali rasti metinę infliaciją, kiek ir kokios prekės pabrango. Taip pat žmonės gali suvesti savo vartojimo išlaidas ir pasiskaičiuoti asmeninę infliaciją“, – sakė Lietuvos banko atstovė.
Pasak Lietuvos banko atstovės jeigu gyventojas daugiau pinigų išleis mažiau brangusioms prekėms, pavyzdžiui drabužiams ar avalynei, tada jo asmeninė inflacija bus mažesnė.
„Dar skaičiuoklėje galima pamatyti, kokių prekių ar paslaugų infliacija buvo didžiausia arba mažiausia. O skaičiuoklės apačioje galima pasižiūrėti, kaip gyventojo vartojimo išlaidos pasiskirstė tarp pagrindinių prekių ir paslaugų skyrių“, – komentavo J. Gaižutytė.
