„Vyko diskusijos, kiek žinau, keli punktai yra patikslinti: dėl to fotografavimo ir filmavimo, kur kažkam kilo klausimas, ar galima googlinti, man atrodo, tie dalykai yra daugiau ar mažiau išspręsti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, taip pat pakoreguota sąlyga, susijusi su galimu žiniasklaidos veiklos ribojimu, jei fiksuojama karo propaganda ar dezinformacija.
„Tos nuorodos į neapykantos kalbą, kaip sudėtingiau įgyvendinamos, yra atsisakyta. (...) Punktai pakoreguoti pagal tuos nuogąstavimus, kuriuos išdėstė opozicija“, – teigė ji.
Keturios Seimo opozicinės frakcijos – „valstiečių“, demokratų, „darbiečių“ ir Lietuvos regionų – kiek anksčiau ketvirtadienį pareiškė nepritariančios naujoms nepaprastosios padėties sąlygoms, todėl ketina balsuoti prieš jos įvedimą.
Vyriausybė siūlo, kad tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio būtų pratęsta nepaprastoji padėtis šalyje.
Tuo laikotarpiu norima ne tik sustiprinti valstybės sienų ir strateginių objektų apsaugą, bet ir uždrausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą.
Anot projekto, nepaprastosios padėties metu būtų uždrausta organizuoti ir rinktis į susirinkimus, „kurių tikslas – bet kokia forma ar apimtimi palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis“.
Be to, numatyta neleisti fotografuoti, filmuoti, kitaip fiksuoti, rinkti informaciją apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų karinės technikos judėjimą.
Pirmą kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą paskelbta vasario pabaigoje. Ji baigs galioti kovo 10-osios vidurnaktį.
