Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Šimonytė: vyksta galutinis pasaulio išsivadavimas
Premjerė I. Šimonytė pastebėjo, kad mūsų karta tikėjosi netapti atviro ir žiauraus karo liudininke. Deja, karas vyksta prieš mūsų akis, matome, kaip griūna pastatai, žmonės slepiasi nuo raketų smūgių, tapome žiaurios agresijos liudininkais.
„Į karą išeinančio tėvo ranka iki paskutinės sekundės prigludusi prie vagono lango, kol traukinys neišvengiamai pajuda. Išveždamas vaikus ir mylimąją į nežinią. Į nenorėtą naują gyvenimą, kuriame svetimi žmonės turės tapti artimiausiais, svetima šalis – laikinaisiais namais. Vyras lieka savo šalyje, kad ją apgintų.
Jei reikės – žūtų už tai, kad išliktų Tėvynė. Kad į ją sugrįžtų mylimiausieji, dabar tolstantys tame vagone. Kad laisvoje Ukrainoje laimingi užaugtų jo kovos brolių kūdikiai, kurie, pirmąkart atsimerkę, vietoj dienos šviesos ir dar nepažįstamo tėčio veido išvydo slėptuvės tamsą“, – Seime kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad Lietuva į savo laisvės traukinį įšoko prieš 32 metus, o demokratinis pasaulis iki šiol snūduriavo užliūliuotas savo pergalės Šaltąjame kare. Būtent per šį laiką, kaip sako premjerė, Kremliuje ir Minske užaugo nauji diktatoriai.
„Kol rūpinomės savo gerove, prekiavome, nes tikėjomės nekariauti, derėjomės su patologiniais melagiais ir vylėmės taikos su tais, kurie siekė karo.
Putinas ir Lukašenka slydo patys ir gramzdino savo žmones į paralelinę realybę, siurrealistišką, absurdo ir grotesko pasaulį, kuriame SSRS yra ne praeities košmaras, o prarasta Atlantida.
Kuriame dešimtys, o prireikus – ir šimtai tūkstančių menamų, susikurtų priešų, taip pat ir savo pačių piliečių, lengva ranka vėl guldomi po tankų vikšrais ir raketų smūgiais dėl Pyro pergalės. Dėl protu nesuvokiamos ir nepaaiškinamos asmeninės ambicijos atkurti tai, kas niekada neturėjo teisės egzistuoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Jos vertinimu, bandymas atkurti SSRS, yra nepaaiškinamos ambicijos.
„Atrodo, kad šiandien vyksta tikrasis, galutinis pasaulio išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Dabar Ukraina turi atlaikyti pasmerktos agonijai imperijos smūgį. Ukraina jį atlaiko duodama daug stipresnį atkirtį nei Kremlius galėjo įsivaizduoti“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad Ukraina kovoja ir už mus. Premjerė džiaugėsi, kad lietuviai susivienijo ir stojo padėti Ukrainai.
„Šiandien matome gražiausią Lietuvą, kokią galime matyti: susitelkusią, vieningą, negailinčią nieko dėl artimo, ginančią mūsų visų laisvę“, – Seimo nariams kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sakė besitikinti, kad EVT lyderiai padarys viską kad Ukraina nesijaustų palikta viena.
„Noriu tikėti, kad 27-ių europiečių vadovų balsai rytoj bus vienas girdimas Ukrainos balsų choras – ne veblenantis apie ilgą kelią ir namų darbus, o aiškiai siunčiantis žinią apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Kad Lietuvos balsas šiame chore skambės garsiausiai. Kad Lietuvos rankos bus tos rankos, kurios atneš prie Europos vadovų stalo 28-ą kėdę. Kad nugalėjusi Mordorą tą kėdę užimtų Ukraina.
Esu tikra, kad susivienijęs gėris gali nugalėti blogį. Ir nugalės. Noriu tikėti, kad kai taip atsitiks, galėsime be gėdos žiūrėti į akis ir ukrainiečiams, ir vieni kitiems, ir Lietuvos žmonėms. Padarykime viską, ką galime, kad tai įvyktų“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės kalbą Seime palydėjo aplodismentai.
Seimas renkasi į pavasario sesiją, svarstys lėšų didinimą gynybai
Parlamentarai ketvirtadienį renkasi į pavasario sesiją ir jau per pirmą posėdį ketina spręsti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, svarstyti lėšų didinimą krašto apsaugai, palaikyti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare.
„Sesijos pradžia bus skirta „degantiems“ klausimams, susijusiems su karu Ukrainoje, pagalba atvykstantiems karo pabėgėliams. Tikiuosi, kad tuos klausimus išspręsime ir greitai, ir be didesnių nuomonių išsiskyrimų“, – sesijos išvakarėse BNS sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas Vyriausybės siūlymas 297,99 mln. eurų šiemet didinti išlaidas šalies gynybai. Toks pakeitimas leistų išlaidas krašto apsaugai padidinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Minėtas lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. Už šias lėšas numatoma įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Ketvirtadienį Seimo nariai ketina priimti rezoliuciją „Dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir visateisės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“.
Joje ES institucijos raginamos nedelsiant suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas dėl jos narystės ES, taip pat deklaruojama pozicija, kad „Ukrainai be išlygų turi būti taikoma pagreitinta stojimo į Europos Sąjungą procedūra“.
Seimas taip pat planuoja ketvirtadienį priimti sprendimą iki balandžio 20-osios vidurnakčio pratęsti nepaprastąją padėtį šalyje. Tuo laikotarpiu norima drausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, numatyta galimybė riboti ir lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, sustiprinti valstybės sienos bei strateginių objektų apsaugą.
Parlamento vadovės teigimu, pavasario sesiją Seimas turėtų balsuoti dėl kelių Konstitucijos pataisų – tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo nuo 25 metų iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tarp svarbiausių sesijos darbų bus ir Rinkimų kodekso, Referendumo, Vietos savivaldos įstatymų projektai.
„Trečias blokas – reformos: sveikatos įstaigų, valstybės tarnybos. Tai tie klausimai, kuriuos, nepaisant to, kokia situacija dabar yra įtempta, turėsime tikrai spręsti žvelgdami į savo šalies ilgesnę perspektyvą“, – BNS sakė Seimo vadovė.
Anot jos, frakcijų ir komitetų iniciatyva pavasario sesijos darbotvarkėje yra ir su žmogaus teisėmis susiję projektai – Partnerystės įstatymo, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos.
„To lauko klausimai irgi yra svarbūs. Jie nebus pirmos pavasario sesijos savaitės prioritetai, tačiau pavasario sesijoje frakcijų, komitetų teikimais jie tikrai bus“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Iš viso pavasario sesijos darbų programos projekte – beveik 550 teisės aktų projektų, neskaičiuojant lydimųjų dokumentų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 121, prezidentas Gitanas Nausėda – septynis, Seimo nariai (frakcijos) – 345 teisės aktų projektus.
Pavasario sesijos metu Seimas taip pat išklausys prezidento metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaita.
Pagal Konstituciją Seimas pavasario sesiją pradeda kovo 10 dieną, baigia birželio 30 dieną.
