Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokioms profesijoms prieš dešimtmetį prognozuota sėkmė, kurios jų populiarios dabar, o kurios bus paklausiausios per artimiausią dešimtmetį.
Paklausiausios profesijos Lietuvoje
Darbo rinkos pokyčiai labiausiai susiję su geopolitiniais, aplinkos ir klimato, visuomenės gerovės, ekonominiais ir kitokiais pokyčiais, mano „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
„Pavyzdžiui, Lietuva nuo 2009 metų išgyveno ir ekonominę krizę, didelę emigraciją, ženklius politinius pokyčius su kaimyninėmis šalimis, ekonominius sukrėtimus – banko „Snoras“ bankrotą, didėjantį Fintech įmonių kiekį, naujų užsienio kapitalo įmonių ir gamyklų steigimąsi, augančius atlyginimus, mokesčių pokyčius, organizacijų veiklos optimizavimą, automatizavimą – ir kiekvienas toks pokytis formuoja dabarties ir ateities darbo rinkos poreikius ir pokyčius“, – atsakyme tv3.lt rašė R. Karavaitienė.
Analizuodama pastarųjų penkerių metų darbo pasiūlymų kiekį ir jų pasiskirstymą pagal pareigas, R. Karavaitienė šiuo metu išskiria tokias paklausiausias specialybes:
- IT (programuotojai, vystytojai, projektų vadovai);
- Finansai (vyriausieji buhalteriai, finansų analitikai, finansininkai);
- Klientų aptarnavimas, paslaugos;
- Pardavimai (pardavimų vadybininkai);
- Gamyba (darbininkai, staklių derintojai, operatoriai, technikai, šaltkalviai, remontininkai, mechanikai, technikai);
- Inžinerija (gamybos, statybos, transporto, energetikos, elektronikos inžinieriai, technologai, gamybos vadovai, kokybės vadovai);
- Organizavimas ir valdymas (padalinių, skyrių, projektų vadovai);
- Žmogiškieji ištekliai.
Sparčiausiai, specialistės teigimu, per penkerius metus augo IT, finansų, inžinerijos ir technologijų sričių darbuotojų poreikis, taip pat, nepriklausomai nuo darbo srities, ženkliai išaugo darbe naudojamų technologijų kiekis.
„Nors darbuotojų trūkumas jaučiamas beveik visose veiklos srityse, jų trūkumą įmonės sprendžia įvairiais ir skirtingais būdais. Pavyzdžiui, sunkiai sekantis surasti kasininkus, juos keičia savitarnos kasos, paštininkus keičia paštomatai, gamyboje daugėja robotų ir kompiuterizuotų darbo vietų, tolimųjų reisų vairuotojų ieškoma kaimyninėse šalyse ir t. t. Rankinį, kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, keičia technologijos“, – teigė R. Karavaitienė.
Nuo kario iki konfliktų malšintojo
2009 metais žurnalas „Forbes“ paskelbė dešimties perspektyviausių netolimos ateities profesijų sąrašą.
Prieš daugiau nei dešimtmetį sąraše atsidūrė tokios profesijos: universalus karys, vadybininkas-lobistas, slaugytoja, alternatyvios energetikos ekspertas, vadybininkas Afrikoje, žurnalistas, sunkiai išgaunamos naftos specialistas, augalų inžinerijos specialistas, urbanistas ir konfliktų malšinimo ekspertas.
Universalaus kario profesijos perspektyvumas vertintas atsižvelgiant į tai, kad 2008 metais pasaulyje kilo 16 karinių konfliktų, augo teroro aktų ir juose žuvusių žmonių skaičius. Todėl prognozuota, kad tarptautiniuose konfliktuose ir kovoje su terorizmu pasauliui reikės specialiai apmokytų universalių karių.
Vadybininko-lobisto populiarumas aiškintas tuo metu praūžusia finansų krize, kuri sudrebino viso pasaulio finansų rinkas. Todėl spėta, kad įmonėms bus reikalingi specialistai, mokantys bendrauti su valdininkais ir išsiderėti naudingas lengvatas.
Slaugos darbuotojų populiarumas prognozuotas atsižvelgiant į kasmet vis labiau senstantį pasaulį. Tąkart remtasi Danijos mokslininkų tyrimu, kuriame teigta, kad daugelis tuo metu išsivysčiusiose šalyse gimusių vaikų sulauks 100 metų. Vadinasi, vis labiau senstančioms visuomenėms reikės profesionalių slaugos specialistų.
Prognozė, kad ateityje vis daugiau energijos bus išgaunama iš alternatyvių energijos šaltinių lėmė ir galimą alternatyvios energetikos ekspertų populiarumą. Tąkart prognozuota, kad vis daugiau šalių naftą ir anglį keis alternatyviais energijos šaltiniais – saule, vėju ar geoterminiais šaltiniais.
Įdomu tai, kad sąraše atsidūrė ir gana nišinė specialybė – vadybininkas Afrikoje. 2009 „Forbes“ prognozavo, kad turtų gausi Afrika artimiausias metais išgaus kelis kartus daugiau aukso, geležies ir urano. Norint gauti leidimus naudotis Afrikos turtais, reikia užmegzti santykius su vietos elitu, o tam reikalingi apsukrūs tarpininkai, šiuo atveju – vadybininkai.
2009-aisiais internetiniai tinklaraščiai išgyveno aukso amžių, todėl spėta, kad žurnalisto ir informacijos rinkėjo profesijos po ketverių metų bus labai perspektyvios. Prognozuota, kad internetiniai dienraščiai taps pagrindiniu tradicinių žiniasklaidos priemonių konkurentu, o žurnalistai, gebantys pateikti įvairias pozicijas ir iškelti diskusijas, ateityje tikrai neliks be darbo.
Jau 2009 m. buvo aišku, kad naftos išgavimas su metais darysis vis sudėtingesnis. 1981 m. pasaulis ėmė suvartoti naftos daugiau, nei jos būdavo randama. Todėl prognozuota, kad netolimoje ateityje prireiks specialistų, kurie gebės dirbti su sunkiai išgaunama nafta.
Žinant, kad gyventojų skaičius Žemės kasmet sparčiai auga, o 2009 metais pasaulyje gyveno 6,8 mlrd. žmonių, tais metais prognozuota, kad sprendžiant bado problemą svarbu užsiauginti augalų genų specialistus. Tais metais „Forbes“ rašė, kad naujos augalų rūšys – bene vienintelė viltis išgelbėti skurdžiausių šalių gyventojus nuo bado.
Kadangi auga gyventojų skaičius, neišvengiamai plečiasi ir miestai. Jau 2009 metais miestuose gyveno daugiau žmonių nei kaimuose, o prognozuota, kad 2025 metais miestuose gyvens 77 proc. žmonių. Todėl „Forbes“ spėjo, kad urbanistikos specialistai bus itin paklausūs megapoliuose.
Dar viena, kaip prognozuota, perspektyvi specialybė ateityje – ekspertai, sugebantys malšinti nacionalinius ir religinius konfliktus. „Forbes“ jau 2009 m. rašė, kad vis dažniau Vakarų valstybių galvos skausmu taps migrantų integracija į visuomenę, todėl reikės specialistų, padėsiančių skirtingų kultūrų žmonėms surasti bendrą kalbą.
Prognozė netolimai ateičiai
Prognozuodama, kokių specialybių ateityje reikės Lietuvoje, R. Karavaitienė pastebi, kad reikės įvairių sričių darbuotojų, tačiau keisis jų darbo priemonės, įrankiai, darbo pobūdis ar organizavimas.
„Didžiausios perspektyvos yra susijusios su šiomis sritimis – gamyba (apdirbamoji): maisto ir gėrimų gamyba, baldų pramonė, chemijos pramonė; inžinerinė pramonė (elektronikos gaminiai, transporto, mašinų, metalo gaminiai ir komponentai, medicinos, optikos įrenginiai); IT paslaugos; transportas ir logistika; prekyba; statyba“, – teigia specialistė.
Perspektyvias ateities specialybes ji siūlo skirstyti į keturias pagrindines grupes: duomenys (bankai, finansai, prekyba, IT, verslas), inžinerija-technologijos (aukštosios technologijos, statyba, transportas, maisto pramonė, tekstilė ir kt.), IT (inžinerija, programavimas, testavimas, duomenų apsauga, administravimas) ir sveikata (medicina, sportas).
„Ateities specialistams bus itin svarbu greitai adaptuotis prie kintančių darbo rinkos sąlygų, nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas, naujų įgūdžių ir kompetencijų įgijimas bus neatsiejami darbuotojo išsilaikymo darbo rinkoje faktoriai“, – prognozavo R. Karavaitienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje, kalbant apie specialistus, labiausiai trūksta darbuotojų reklamos ir rinkodaros, administravimo ir vykdymo sekretoriuose, jaunesniųjų socialinių darbuotojų, apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, mechanikų bei inžinierių.
„Kalbant apie atlyginimus, tai nereikia manyti, kad jeigu darbuotojas yra paklausus, jam siūlomas geras atlyginimas. Iš šio penketuko didžiausias atlyginimas buvo siūlytas mechanikos inžinieriams – apie 1400 eurų neatskaičius mokesčių, o jaunesnieji socialiniai darbuotojai, nors jie ir yra labai paklausūs, tačiau siūlyta tik 700 eurų, neatskaičius mokesčių.
Jeigu kalbėtume apie kitas profesijas, kur girdime, kad darbdaviams trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, tai labai trūksta sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, virėjų, statybininkų, parduotuvių pardavėjų ir suvirintojų. Kalbant apie jiems siūlomus atlyginimus, tai labiausiai išsiskiria sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų ir suvirintojų, jiems yra siūlomas maždaug 1000 eurų neatskaičius mokesčių“, – tv3.lt sakė Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Dovilė Mackevičienė. D. Mackevičienė.
Populiarės ne tik su IT susijusios profesijos
O štai verslo naujienų portalas CNBC išskiria keturias profesijas, kurių paklausumas nuo 2020-ųjų augs visą dešimtmetį.
Pirmoje vietoje atsidūrė duomenų mokslininkas. Dar 2012 metais „Harvard Business Review“ šią specialybę pakrikštijo „patraukliausia 21 amžiaus profesija“. CNBC prognozuoja, kad duomenų mokslininkai paklausiausi išliks informacinių technologijų sektoriuje, tačiau nuolat plėsis ir persikels į sveikatos apsaugą, finansus, verslą, pardavimus, žiniasklaidą ir kitur.
Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį stipriai išaugs informacinio saugumo inžinierių paklausa. Šie specialistai reikalingi norint apsaugoti vartotojų ir kompanijų duomenis, užtikrinti informacinį saugumą, dirbti su kompanijų kompiuterių tinklų sistemomis, kurti ir planuoti apsaugos sistemas, skirtas apsaugoti jautrius duomenis nuo kibernetinių atakų.
Įvairovės ir įtraukimo vadovas Lietuvoje skamba gal ir neįprastai, tačiau šie specialistai naudingi didelėse kompanijose, kuriose rūpinamasi darbo kultūra ir mikroklimatu. Šie specialistai turi rūpintis, kad darbovietėse būtų užtikrinamos darbuotojų teisės, jie nebūtų diskriminuojami dėl savo amžiaus, lyties, rasės ar seksualinės orientacijos.
Pardavimų inžinieriai dirba informacinių technologijų kompanijose, kur parduoda pritaikytą kompiuterinę įrangą ir produktus kitiems verslams. Šiems specialistams būtina puikiai išmanyti informacines technologijas, todėl dažniausiai jie baigia IT krypties studijas. Taip pat jiems būtinos puikios komunikacijos, marketingo ir derybinės žinios bendraujant su klientais.
Tuo metu verslo naujienų portalas Business Insider išskiria net 30 paklausiausių ateities profesijų.
Prognozuojama, kad labiausiai per artimiausią dešimtmetį augs šių specialistų paklausa: profesionalūs slaugos specialistai, programėlių kūrėjai, vykdomieji direktoriai, finansų vadybininkai, buhalteriai ir auditoriai, vadybos analitikai, chirurgai ir kiti medikai, marketingo specialistai, vadybininkai, teisininkai.
Antrajame dešimtuke atsidūrė šios profesijos: medicinos ir sveikatos paslaugų vadybininkai, verslo vadybininkai, kompiuterių ir IT sistemų vadybininkai, pradinių klasių mokytojai, profesinio ugdymo sveikatos srities mokytojai, bendrosios praktikos slaugytojai-praktikantai, fizioterapeutai, programinės įrangos kūrėjai, pardavimų vadybininkai, statybos darbų vykdytojai.
Trečiajame dešimtuke išskiriamos šios profesijos: kompiuterinių sistemų analitikai, tolimųjų reisų vairuotojai, vidurinio ugdymo mokytojai, didmeninės prekybos ir gamybos specialistai, gydytojų asistentai, statybos inžinieriai, slaugytojų padėjėjai, santechnikai, odontologai, šeimos gydytojai.
