specialybės

Be abejonės paklausiausių profesijų tope rikiuojasi technologinės srities specialybės. Visgi, jeigu traukia socialiniai mokslai, įmanoma ir šioje srityje gauti gerą darbo vietą ir atlyginimą. „Žinių radijuje“ kalbėjusi „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė pabrėžė, kad darbo jėga nėra pati savaime reikalinga, ji turi atitikti verslo poreikius. Lietuvoje atsirandant vis daugiau pramonės gamybos įmonių, jaučiamas didžiulis trūkumas šios srities specialistų.

Atlikta įmonių apklausa trijose Baltijos šalyse atskleidė ne tik, kur labiausiai planuoja didinti atlyginimą, bet ir dėl kokių priežasčių atleidžiama iš darbo.  CV-Online 2017 metų pabaigoje trijose Baltijos šalyse vykdytos apklausos metu darbdavių teiravosi apie personalo planus 2018-iems metams. Jos metu paaiškėjo, kad 2018 metais Lietuvoje 43 proc. darbdavių planuoja priimti naujų darbuotojų, Estijoje – 53 proc., Latvijoje – 46 proc.

Tik devyni procentai lietuvių, įgijusių istoriko, filologo ar kitą humanitarinę specialybę pagal ją ir dirba. Tačiau daugumai tenka padėti diplomą į stalčių ne tik dėl menkos tokių darbų pasiūlos, bet ir dėl kuklių atlyginimų. „Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

Nuošliaužų ardomą Vilniaus pasididžiavimą – Gedimino pilies kalną – bando gelbėti įvairių specialybių atstovai. Savo sprendimus siūlo architektai, statybininkai, geologai. Paminklosaugininkai ir gamtininkai ginčijasi – būti ar nebūti medžiams ant šlaito. Tuo tarpu žolių selekcininikai siūlo sprendimus čia ir dabar. Vienas tokių – tarpgentinis hibridas eraičinsvidrė, kuri padėtų sutvirtinti kalno šlaitus.

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo CVbankas.lt statistika. Kandidatų skaičius pagal skelbimus taip pat buvo rekordinis – apie 16 proc. didesnis, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Vasarį darbdaviai pateikė tiek pat laisvų darbo vietų kaip ir sausį – 23,7 tūkst. Labiausiai darbo paklausa augo informacinių technologijų technikų, reklamos ir rinkodaros specialistų, verslo paslaugų vadybininkų, administravimo sekretorių, grindų ir plytelių klojėjų bei mūrininkų. Didžiausias poreikis išlieka logistikos ir paslaugų sektoriuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai ir pardavėjai paklausiausi darbo rinkoje.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių. Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes.

Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Žvelgiant į atlyginimus Lietuvoje be visa ko pirmiausia pastebima skirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Neretai privačiame sektoriuje konkuruojant įmonėms dėl kvalifikuotų darbuotojų, joms tenka juos vilioti didesniais atlyginimais. Tad kartais uždarbio dydžio skirtis tarp specialybių gali nustebint. „CV-Online“ renka duomenimis apie atlyginimus Lietuvoje ir skelbia vidutinį uždarbį Lietuvoje gaunamą į rankas. tv3.lt portale apžvelgiama kai kurių specialybių uždarbiai.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Jau pirmosiose ugdymo įstaigose, kaip darželis ar pradinė mokykla, vaikams kalami į galvą lyčių skirtumai įvairiose pareigose, darbuose ar kituose kasdieniuose aspektuose. Ilgainiui augant kiekvieno požiūris formuojasi skirtingai, atsiranda savita gyvenimo filosofija, tačiau daugiau ar mažiau nuo mažumės kalami stereotipai galvoje išlieka.

Dažnai nutinka taip, jog tiems, kurių pažymiai mokykloje blizgėjo, pradėjus studijuoti ne itin sekasi pasiekti gerų mokslo rezultatų. Kodėl taip įvyksta ir kokie įgūdžiai bei asmeninės savybės lemia studijų sėkmę? Apie tai tv3.lt skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė. „Teigti vienareikšmiškai, kodėl studentams taip atsitinka, gana sunku.

Sakoma, kad karjerą keisti niekada nevėlu. Vis dėlto, priimtas toks sprendimas gali turėti įtakos ne tik finansinei padėčiai, bet ir sveikatai, požiūriui į gyvenimą. tv3.lt kalbina Lietuvos personalo atrankos ir darbuotojų paieškos agentūrų atstoves, kurios pasakoja, kaip nesuklysti pasukus kitu karjeros keliu. Lietuvos personalo atrankos agentūrų atstovės atskleidžia, kad specializacijos sritį keisti tampa vis labiau įprasta.

Aukštosioms mokykloms, konkuruojant dėl studentų, vis dažniau siūlo naujas ir įmantrias specialybes su skambiais pavadinimais. Universitetai ir kolegijos rengia reklamines kampanijas ir bando prisivilioti kuo daugiau studentų, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Švietimo ir mokslo ministerija pateikė sąrašą net vienuolikos aukštųjų mokyklų, kurių studijų programos nesurinko reikiamo studentų skaičiaus, o kai kuriais atvejais nesulaukė nė vieno stojančiojo.

 Ieškai darbo Anglijoje? O gal dirbi, bet nesi patenkintas uždarbiu? Tuomet tau pravers šis Anglija.lt straipsnis – pasidomėjome, kokios specialybės Didžiojoje Britanijoje populiariausios ir geriausiai apmokamos. Kas uždirba daugiausia? Pirmasis darbas atvykus į Didžiąją Britaniją retam būna svajonių profesija ir dar rečiau – gerai apmokamas.

Praėjusią savaitę absolventams prasidėjo diplomų įteikimų ceremonijos. Linksmi studentai, paėmę į rankas ilgai lauktus diplomus, lengviau atsikvėpė. Kai kurių ateities planuose tolimesnės studijos, kiti galvoja apie emigraciją, o didžioji dalis studentų ketina ieškoti darbo. Pernai visos Lietuvos darbo biržose po mokslų baigimo užsiregistravo 11 tūkst. absolventų.

ekonomika.lt Liko vos mėnuo iki dienos, kuomet prasidės bendrojo priėmimo prašymų registracija ir abiturientai turės galutinai apsispręsti, kokiame darbe mato savo ateitį. Vis dar dvejojantiems, apsispręsti padės prieš kelias dienas pasirodžiusi informacija, nurodanti kiek ir kokioms aukštosioms mokyklos skirta tiksliniu būdų valstybės finansuojamų studijų vietų.

Šiaulių universitetui (ŠU) skirtos 54 tiksliniu būdu valstybės finansuojamos studijų vietos pagal 8 studijų programas. Daugiausiai šių vietų teko informatikai – 18, po 10 vietų – lietuvių filologijos ir bendrosios pedagogikos programoms. Šiemet ŠU buvo pateikęs 114 paraiškų 13-kai studijų programų: 45 paraiškos iš privataus verslo įmonių, o 69 – iš viešojo sektoriaus. Ketinimų protokolus pasirašė pramonės įmonės: „Žemaitijos pienas“, „Putokšnis“, „Rūta“, „Elga“, „Salda“ ir kitos.

Kai planuojate savo karjerą, visuomet praverčia informacija apie tai, kokios perspektyvos žadamos įvairioms sritims. Pateikiame jums keletą karjeros galimybių, kurios bus vertos dėmesio ateityje Žinoma, tai priklauso nuo jūsų susidomėjimo. Terminas „ateitis“ – labai reliatyvus, nes tai, kas egzistuoja šiuo metu, gali būti visiškai pasenę jau po 5 metų, o dabar niekur negirdėti dalykai bus patys populiariausi.

Lapkričio 1 d. šalyje buvo 196,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių - 9,75 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinių darbo biržų specialistai spalio 26-31 dienomis užimtumą suteikė 5,7 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 3,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių, pasiūlė dalyvauti užimtumo rėmimo priemonėse - 1,9 tūkst., iš kurių daugiausia - 32,4 proc. pradėjo mokytis, 28,2 proc. ėmėsi savarankiškos veiklos įsigiję verslo liudijimus, ir 21,1 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus.

Baigiamos komplektuoti būsimųjų pirmakursių grupės Kauno statybininkų rengimo centre, kuris šį rudenį pirmą kartą savo duris atveria ne tik pagrindinę, vidurinę mokyklą ar gimnaziją baigusiems abiturientams, bet ir progimnazijų auklėtiniams, bendrojo lavinimo mokyklas palikusiems po aštuonių klasių. Centre būsimieji devintokai per technologijų pamokas turės galimybę susipažinti su pageidaujamomis specialybėmis, o baigę 10 klasių, nuspręs, kuo nori būti ir rinksis būsimą profesiją.

Penktadienį skelbiami papildomo priėmimo kvietimai studijuoti šalies aukštosiose mokyklose. Aukštosiose mokyklose po pagrindinio priėmimo likus laisvų valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų vietų buvo organizuojamas papildomas priėmimas, kuriam prašymus buvo galima teikti rugpjūčio 7-9 dienomis. Papildomo priėmimo metu stojantieji LAMA BPO informacinėje sistemoje atnaujino prašymus, įrašydami ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Toks už­ra­šas jau me­tus „puo­šia“ Šiau­lių uni­ver­si­te­to sie­ną. Kaž­kas pa­juo­ka­vo, bet min­tis – ver­čian­ti su­si­mąs­ty­ti: ar tik­rai nau­jai iš­kep­ti stu­den­tai kar­tu su dip­lo­mu gau­na ir bū­si­mo be­dar­bio sta­tu­są? Šimtai ab­sol­ven­tų ieško darbo Kas­met Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las pa­lie­ka dau­giau nei 300 tūks­tan­čių dip­lo­muo­tų ab­sol­ven­tų.

Kasmet stojantiesiems aukštosios mokyklos pasiūlo pluoštą naujų studijų programų. Ir nors teigiama, kad taip siekiama žengti koja kojon su rinkos tendencijomis, specialistai pastebi, jog jaunuoliai vis dar renkasi neperspektyvias specialybes. Studijų kokybės vertinimo centras skaičiuoja, kad šiemet akredituota 137 naujų studijų programų įvairiose šalies aukštosiose mokyklose.

Valstybei sunkiai sprendžiant itin opią jaunimo nedarbo problemą, verslo atstovai teigia, kad šios problemos šaknys glūdi neteisingame stojančiųjų į aukštąsias mokyklas orientavime. Šiuo metu kovojama su pasekmėmis - darbo rinka perpildyta socialinį išsilavinimą turinčiais darbuotojais, kurių pasiūla viršija paklausą. Tuo tarpu įmonės negali vystyti plėtros, nes trūksta technologinių mokslų specialistų.

Kauno miesto statybininkų rengimo centras Dainavos parke ant senų pamatų nutiesė per tvenkinį naują tiltelį, atnaujino parko suolus. Pasak šio centro direktoriaus Stanislovo Janukaičio, žvilgsniai krypsta ir į kitus parko kampelius, ateityje žadama restauruoti futbolo aikštės vartus, dar gal pasiseks, radus rėmėjų, ir dalį takų dangos atkurti. „Mūsų mokykla yra čia pat, prie Dainavos parko. Ir moksleivių bendrabučiai - šalia. Statybininkų rengimo centras priklauso Dainavos bendruomenei.

„Geras suvirintojas kainuoja tikrai daug, jei jis atestuotas pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Tokio suvirintojo mėnesio uždarbis siekia keturis tūkstančius litų ir daugiau“, - teigia suvirintojų meistriškumo konkursus organizuojančios Lietuvos suvirintojų asociacijos (LSA) direktorius dr. Nikolaj Višniakov ir priduria, kad šalies rinkoje jų vis tiek trūksta, nes kvalifikuotus specialistus mielai pervilioja užsienio šalių įmonės.

Nedarbas, nors kiek sumažėjęs, vis dar kiša koją Lietuvos ekonomikai. Netylant kalboms apie naująją krizės bangą pasidomėjome, kokių profesijų atstovai gali jaustis ramiausiai ir kokių sričių specialistai Lietuvoje bus reikalingi ateityje. Pasak tinklalapio cvmarket.lt vadovo Povilo Kytros, ekonominiu sunkmečiu nominalaus atlyginimų kritimo nepatyrė informacinių technologijų (IT) ir finansų specialistai: jų darbo užmokestis ir sunkmečiu, ir ekonominio pakilimo laikotarpiu buvo pastoviausias.

Nuo 2008 iki 2010 metų nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje (ES) nuolat augo, tačiau kai kurios darbo vietos nukentėjo labiau nei kitos, rašo portalas „Business Insider“. Remdamasis ES agentūros „Eurofond“ ataskaitos duomenimis, portalas sudarė darbų, kuriuose Didžiosios recesijos metu labiausiai sumažėjo darbuotojų skaičius, dvidešimtuką. Kai kuriose pramonės šakose darbuotojų skaičius sumažėjo dvigubai, kitose – dar daugiau.

Darbas yra ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir malonus užsiėmimas. Žinoma, tik tuo atveju, jei esate laimingi dirbdami vieną ar kitą darbą. Forbes.com pateikia 10 užsiėmimų, kurie labiausiai džiugina žmones. Specialybės, kurias pasirinkę žmonės jaučiasi laimingi: 1. Dvasininkai. Labiausiai laimingi jaučiasi žmonės, pasirinkę dvasininko kelią. Galbūt todėl, kad ši profesija yra mažiausiai žemiška, Dievo tarnai jaučiasi laimingi. 2. Ugniagesiai.

Šalyje vis dar esant dideliam nedarbui, darbdaviai skundžiasi negalintys rasti aukštos kvalifikacijos darbininkų. Tačiau stebėtis nėra ko – atlyginimą siūlo minimalų, o gyvenimas brangsta kone kasdien. Tad daugelis tautiečių pasipustę padus nugaras lenkia užsienio darbdaviams. Kaip teigia darbdavių atstovai, tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumas yra įsišaknijusi piktžolė, kurios mūsų valdžios atstovai nesugeba išrauti gerą dešimtmetį.

Nors jau kurį laiką kalbama, kad darbo rinkoje trūksta inžinierių, informacinių technologijų specialistų, tarp Lietuvos abiturientų ir toliau populiariausi lieka socialiniai mokslai. Iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos liko 9 dienos, tačiau tendencijos jau aiškėja – tikslieji mokslai nepritraukia pakankamai stojančiųjų.„Šiuo metu pagyvėjimas yra labai didelis, tai tendencijos gal dar turės pokyčių.

Tikimasi, kad per artimiausią dešimtmetį užimtumo lygis Jungtinėse Valstijose pakils 10 proc., tačiau yra keletas profesijų, kurių reitingai nukris, rašo CNBC. To priežastys yra įvairios – išteklių perkėlimas, technologijos, ekonomika. Mokyklų absolventams, pradedantiems ieškoti koledžų ir galvojantiems apie tai, ką norėtų veikti užaugę, būtų pravartu pažvelgti į darbo rinką plačiau.

Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja valstybės poreikiams svarbių studijų krypčių universitetuose ir kolegijose populiarinimą. Tam bus skiriama 600 tūkst. litų nepanaudotų studijų krepšelių lėšų. Abiturientai bus skatinami rinktis darbo rinkoje perspektyvias fizinių, technologijos, žemės ūkio ir veterinarijos mokslų specialybes. „Pastaraisiais metais dauguma abiturientų linksta į socialinius mokslus.

Ekonomika, statybos inžinerija, medicina, teisė, transporto inžinerija universitetuose ir buhalterinė apskaita, automobilių techninis eksploatavimas, jūrų laivavedyba, turizmo ir viešbučių administravimas kolegijose. Šias specialybes  studijuoti nemokamai įstojo gabiausi šiųmečiai abiturientai, rašo delfi.