rita karavaitienė

Informacinių technologijų (IT) sektoriuje dirbantys žmonės yra vieni iš daugiausiai uždirbančių asmenų Lietuvoje. Vidutinis „front-end“ programuotojo atlyginimas Lietuvoje siekia 3190 eurų (1876 eurų į rankas), darbo pasiūlymuose galima rasti ir 8 tūkst. eurų ant popieriaus (4840 į rankas) siekiantį atlyginimą. Be tokių algų verslas taip pat siūlo ir įvairias naudas. Visgi, kvalifikuotų IT specialistų vis dar trūksta.

Lietuvoje vyrai uždirba vidutiniškai 14 proc. daugiau nei moterys. Didžiausias atotrūkis – finansinės ir draudimo veiklos įmonėse: jose vyrai gauna trečdaliu daugiau nei moterys. Toks didžiulis algų skirtumas, anot specialistų, atsiranda dėl to, kad moterys dažnai renkasi mažiau apmokamas specialybes. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai bendras vidutinis vyrų ir moterų algų atotrūkis siekė 14 proc. Tai – 3 procentais daugiau, nei 2022-aisiais.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvos verslo įmonėse per mažai vadovių moterų ir siūlo įvesti kvotas. Jei Seimas pritars, didelių įmonių vadovybėje viena lytis turės turėti mažiausiai trečdalį vietų. Pažeidėjams bausmių vyriausybė nesiūlo, tik viešą pasmerkimą Lygių galimybių kontrolieriaus gėdos lentoje. Panevėžio įmonėje „Lietkabelis“ moterys ne tik valdo gamybos įrenginius ir rūpinasi kabelių kokybe, bet ir užima vadovaujančias pareigas.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.

Keičiant darbą, svarbu įvertinti daugybę veiksnių, kurie daro įtaką šiam svarbiam gyvenimo sprendimui. Daugelis žmonių susiduria su klausimu, kada yra geriausias tai padaryti. Naujų karjeros perspektyvų ir asmeninio tobulėjimo poreikis arba nepasitenkinimas esamu darbu gali pastūmėti žengti žingsnį. Sprendimui keisti darbą įtaką gali daryti daug skirtingų faktorių.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Artėjantis šventinis laikotarpis darbdavius verčia žvalgytis naujų darbuotojų, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau pasiūlymų. Štai kai kas gali gauti ir 1,6 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą atskaičius visus mokesčius. Peržvelgus darbo skelbimų portalus, galime surasti ne vieną darbdavį, ieškantį naujų darbuotojų šventiniam laikotarpiui.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.

Pyragas, kalakutas, premija, o gal tryliktas atlyginimas – kokių kalėdinių dovanų šiemet žada darbdaviai? Apklausa rodo, kad finansinio priedo tikisi keturi iš dešimties darbuotojų, nors pernai premijomis pavaldinius lepino mažiau nei trečdalis įmonių. Išaugus kainoms ir išlaidoms, šį kartą darbuotojai tikisi ir didesnių premijų, vidutiniškai į rankas pageidautų gauti per 300 eurų. Tiesa, kur kas dažniau nei pinigais darbdaviai pavaldinius apdalija dovanėlėmis, kurios ne visiems patinka.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusį mėnesį – 5,6 proc., bedarbių padaugėjus 17 tūkst. iki 2,538 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Panašus nedarbo augimas buvo matomas ir Lietuvoje – registruotas nedarbas spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, ir tendencija sunkiai keičiasi. Dabar, „Sodros“ skaičiavimais, moterys vidutiniškai uždirba dviem šimtais eurų mažiau už vyrus. Tam specialistai randa ir objektyvių priežasčių, tačiau neatmetama, kad ir pasenęs požiūris, esą moters vieta prie puodų ir vaikų, prie to prisideda.

Lietuvoje ne tik mažėja darbo pasiūlymų, bet ir didėja nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbų užmokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, traktorininkas gali uždirbti beveik dvigubai daugiau nei pilnu etatu dirbantis mokytojas. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Europos Sąjunga siekia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos šalys narės turės nustatyti savo minimalias algas. Ar šie sprendimai ką nors pakeis Lietuvoje? Ar nuo to pakils atlyginimai? Ar tai privers ilgalaikius bedarbius atsisakyti pašalpų ir grįžti į darbo rinką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Darbo rinkoje susiklostė įdomi situacija. Nors šalyje yra virš 200 tūkst. bedarbių, verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. darbo vietų.

Ne paslaptis, kad COVID-19 pandemija pakoregavo ne tik kasdienius įpročius, bet ir darbo rinką. Laisvų darbo vietų fiksuojama vis daugiau, tačiau darbdaviai standartų nemažina – nori to idealaus, geriausio kandidato, kuris atitiktų krūvą reikalavimų. Ekspertai išskiria, kad didžiausią tikimybę įsidarbinti jau pirmuosiuose kursuose įsidarbinti turi informacinių technologijų, reklamos ir rinkodaros, finansų  studentai.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Viena aktualiausių neįgaliųjų gyvenimo problemų – neturėjimas galimybės dirbti. Daugybė iniciatyvų, socialinių kampanijų, projektų, konferencijų, vieni kitų ir savęs pačių įtikinėjimų – vis tiek problema nemažėja. Statistika šiek tiek skiriasi, nelygu kas ją pateikia, bet dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų yra apie 29–30 proc. Panašūs skaičiai buvo ir 2017-aisiais, ir prieš dešimtmetį.

Tyrimų duomenimis, jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo iki 18,9 proc., kai ES šis rodiklis siekė 16,8 proc. Specialistų teigimu, tam įtakos turėjo pasaulinė pandemija ir mūsų šalyje galiojęs karantinas. Tačiau darbdaviai ramina: situacija nėra prasta ir jaunuoliai jau turi galimybę grįžti į darbo rinką. Devyniolikmetis vilnietis Matas jau penkis mėnesius neranda darbo. Prieš pandemiją vaikinas dirbo sandėlio darbuotoju, bet per karantiną buvo priverstas išeiti.

Po karantino atsigaunantys kurortų viešbučiai sulaukė didesnių poilsiautojų srautų. O daugiau lankytojų reiškia, kad reikia ir papildomų rankų juos aptarnauti. Sezoninių darbuotojų šiemet ieškoma šiek tiek mažiau nei anksčiau, tačiau atlyginimai jiems siūlomi panašūs kaip pernai. Visgi norintys padirbėti vasarą prie jūros turėtų suskubti – sezoninių darbo skelbimų greitai pradės mažėti. Gegužės pabaigoje viešbučiai neskubėjo prisiimti sezoninių darbuotojų.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Pavasario pabaigoje įprastai įsisukančią sezoninių darbų paiešką pristabdė koronavirusas ir šalyje įvestas karantinas. Nors ir ieškančių, ir siūlančių darbą pamažu daugėja, kurortų atstovai atviri – mintys apie milžinišką tautiečių poilsiautojų antplūdį gali tapti tik gražia svajone. „Savų neturim, kur dėti“, – juokėsi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, paklausta, ar viešbučiai suskubo ieškoti papildomų darbuotojų vasaros sezonui.

Lietuvos darbo rinkoje – permainos. Iš šalies išvyko didelė dalis čia dirbusių ukrainiečių, tačiau jų vietas gana sėkmingai užima grįžę emigrantai. Specialistai vardija, kokių darbuotojų pastaruoju metu reikia daugiau, visgi, akivaizdu ir tai, kad dalies profesijų atstovams dabar rasti naują darbą yra gerokai sunkiau. Besitęsiantis karantinas paveikė darbo rinką: padaugėjo bedarbių, sumažėjo siūlomo darbo, kai kurios įmonės priverstos atleisti dešimtis darbuotojų.

Planuoti karjerą pradedame dar mokyklose suole, svajodami, kuo tapsime užaugę. Tai svarbu renkantis studijas, sprendžiant, kurią darbovietę pasirinkti, o galiausiai – kuria kryptimi kardinaliai pasukti savo karjerą. Todėl naudinga žinoti, kurios specialybės netrukus bus itin paklausios, nes tuomet bus lengviau rasti gerai apmokamą darbą ir būti paklausiu specialistu.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Naujieji metai prasidėjo, su jais žmonės ryžtasi ir įvairioms permainoms, pavyzdžiui, padeda sportuoti, sveikiau gyventi, susimąsto ir apie karjeros pokyčius. Kada geriausia keisti darbą ir kada tai daroma Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt žiūrovams dar 2019 m. pabaigoje kalbėjo personalo srities temų ekspertė ir „CV online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė ir Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Dovilė Mackevičienė.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Yra įvairių būdų, kaip analizuoti savo atlyginimą, nes jis priklauso nuo daugybės faktorių, ypač, nuo konkretaus darbo. Sudarytas 9 pagrindinių faktorių, kurie išsamiai paaiškina, kodėl uždirbate daugiau ar mažiau nei rinkos norma, sąrašas. Juos verta turėti omenyje kitą kartą, kai analizuosite savo pajamas ar ieškosite galimybės kažką keisti savo karjeroje. Duomenis nagrinėjo įmonė „Paylab“, Lietuvoje valdanti tinklalapį manoalga.lt, rašoma pranešime spaudai.

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Ar norėtumėte atsitikus nelaimei arba priešingai - jūsų šventei - iš darbdavio gauti laisvadienį? Ir, kad ši laisva diena nebūtų išskaičiuojama iš jūsų kasmetinių atostogų? Europos vakaruose vis labiau populiarėjantis reiškinys mūsuose, pasirodo, prieinamas dar labai retam dirbančiajam. Personalo specialistai tikina, kad ši situacija gerėja. Nors jie pripažįsta, kad dalies specialybių darbuotojai apie tokią privilegiją ir svajoti gali tik kukliai.

Skirtingi pragyvenimo lygiai Lietuvoje turi įtakos ir mokamiems atlyginimams. Štai dirbant kasininku Vilniuje galima uždirbti daugiau nei Šiauliuose. Specialistai išskyrė, kaip Lietuvoje keičiasi atlyginimų struktūra ir, kam atlyginimas labiausiai didėjo. „CV-Online“ duomenys rodo, kad Alytaus apskr. daugiausia uždirba pardavimo vadovai – vidutiniškai 1161 Eur, atskaičius mokesčius. Neatsilieka ir elektros inžinieriai – 1153 Eur.

Lietuviai skundžiasi, kad mūsų darbdaviai nevertina lojalių darbuotojų tad žmonėms tiesiog apsimoka keisti darbdavį arba emigruoti. Darbdaviai atkerta, kad ir jiems lojalūs darbuotojai neša per mažai naudos. Psichologai perspėja, kad tokie darbdavių ir darbuotojų santykiai tik didina emigraciją. Medikė Rima Rozenbergaitė Santaros klinikų Vaikų ligoninėje dirba jau beveik 40 metų. Pradėjusi čia dirbti nuo slaugytojos, dabar ji pati vadovauja didžiuliam slaugių kolektyvui.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokias pareigas užimi darbovietėje, bet ir neretai nuo paties miesto, kuriame dirbama. Tai parodo ir surinkti duomenys: daugiausiai ir mažiausiai uždirbančios profesijos kinta priklausomai nuo apskrities. Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs.

Į pozicijas, kurioms nereikalinga specifinė darbinė patirtis, dažnai aplikuoja šimtai pirmo darbo ieškančių studentų. Visų jų gyvenimo aprašymai atrodo gana panašiai: aktyvi veikla studentų organizacijose, darbas kavinėje vasarą bei spindinčios asmeninės savybės: patikimumas, noras tobulėti ir pan. Taupydami laiką ir nebegalėdami pasikalbėti su šimtais kandidatų informacijos apie kandidatus darbdaviai vis dažniau ieško socialiniuose tinkluose.

Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, kad tai – atlyginimai, įdarbinimo agentūra – galimos perspektyvos. Dvigubai didesnė alga, Estijos lygis – įkandama tik po dešimties metų? „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas nė nedvejodamas pabrėžia, kad vaistas nuo emigracijos – didesnė alga.

Žvelgiant į atlyginimus Lietuvoje be visa ko pirmiausia pastebima skirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Neretai privačiame sektoriuje konkuruojant įmonėms dėl kvalifikuotų darbuotojų, joms tenka juos vilioti didesniais atlyginimais. Tad kartais uždarbio dydžio skirtis tarp specialybių gali nustebint. „CV-Online“ renka duomenimis apie atlyginimus Lietuvoje ir skelbia vidutinį uždarbį Lietuvoje gaunamą į rankas. tv3.lt portale apžvelgiama kai kurių specialybių uždarbiai.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Artėjant vasaros sezonui į Lietuvos kurortus plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir laikino darbo ieškantys lietuviai.  Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra užregistruojama Pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje. Laisvų darbo vietų ras ir ieškantys darbo Druskininkuose, Nidoje ar Birštone.

Sulaukus 45 m. susirasti darbą yra gan sudėtinga, nes darbdaviai vos ne automatiškai pageidauja 25-35 m. kandidato, „Žinių radijui“ sakė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. „Brėžiama viršutinė amžiaus riba – 45 m. Tai yra aukso viduriukas, į ką orientuojasi darbdaviai.

Didėsiančio atlyginimo artimiausiu metu tikėtis neverta – tokią išvadą galima daryti apibendrinus šių metų gegužės – birželio mėnesiais Baltijos šalyse atlikto atlyginimų tyrimo rezultatus. Tyrimo metu buvo klausiama, kaip kito atlyginimai per pastaruosius šešis mėnesius, kas sąlygojo atlyginimų pokyčius bei kaip įmonės planuoja koreguoti darbuotojų atlyginimus per artimiausius šešis mėnesius. Daugiau nei pusė – net 58 proc.

Darbo užmokestis ir jo apmokestinimas šiuo metu yra didžiausios verslo įmonių patiriamos išlaidos. Baltijos šalyse atliekamo daugiau nei 300 profesijų atlyginimų tyrimo rezultatai parodys, kokios rinkoje yra atlyginimų kaitos prielaidos ir tendencijos, kurios padės įmonėms kurti konkurencingas atlygio sistemas, o darbo ieškantiems specialistams susikurti adekvačius atlyginimo lūkesčius.

Renkantis darbovietę lietuviams labiausiai rūpi atlyginimas ir darbo sąlygos, mažiausiai – įmonės užimama pozicija rinkoje, socialinė atsakomybė ir reputacija. Tačiau retas kuris susimąsto, jog patraukliausias darbo galimybes siūlo rinkoje pirmaujančios, geros reputacijos bei socialiai atsakingos kompanijos. Tokius rezultatus ir įžvalgas pateikė portalas „cvonline.lt“. Paklausti, kokie kriterijai yra svarbiausi renkantis darbą, dauguma portalo „cvonline.

Darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad žmogus, kuris negali susirasti darbo, darbdavių nedomina, nes jie nori tik sėkmingų ir perspektyvių darbuotojų. Teigiama, kad tokių žmonių Darbo biržoje ieškoma retai, o šios įstaigos paskirtis tapo tik tvarkyti dokumentus ir skirti pašalpas.