Vyriausybės sprendimu, vasario 5-ąją Lietuvoje baigia galioti pernai įvestas ir nuo rugsėjo plačia apimtimi taikyti pradėtas galimybių pasas.
Pandemija nesibaigė, galimybių pasas gali grįžti
Tokio sprendimo ministrų kabinetas ėmė pastebėjus, kad Lietuvoje sparčiai plintant omikron atmainai, serga ir skiepyti, ir persirgę, ir neskiepyti žmonės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad pandemija vis dar nesibaigė.
„Pandemija tikrai nesibaigė. Tiesiog pastarąsias savaites darome tolimesnius mūsų veiksmų pakeitimus pagal tai, kaip elgiasi omikronas. Turėjome izoliacijos pokyčius, dabar mūsų prioritetas yra testavimas, rūpinamės respiratoriais. Dabar ateiname į etapą, kada norime aptarti kitas priemones, kurios susijusios su keliavimu, su galimybių pasu“, – sakė A. Dulkys.
„Turėdami tas žinias apie tai, kaip elgiasi omikrono atmaina, matome, kad jai plintant, rizika užsikrėsti išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems asmenims. Todėl galimybių paso, kaip COVID-19 valdymo priemonės, reikšmė yra gerokai sumažėjusi“, – pridūrė ministras.
Kad tebereikia kovoti su COVID-19 pandemija, tvirtina ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ir ji, ir A. Dulkys teigia, kad galimybių pasas, esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, gali būti sugrąžintas.
„Dabar esame kažkur aukštesnėje omikrono bangos stadijoje. Atvejų skaičius yra labai didelis. Jeigu žvelgsime į ligonines, matome pacientų skaičiaus didėjimą, tačiau tas didėjimas yra istorija su dviem pusėmis. Nes žmonės dabar atsigula į ligonines ne tiek dėl paties kovido, kiek su kovidu.
Indikatyviausias skaičius būtų užimtų reanimacijos lovų skaičius. Ten situacija gana stabili. Kažkokio ryškesnio pablogėjimo nematome. Todėl manome, kad atsisakius galimybių paso ir perėjus prie įprastų epidemijos kontrolės priemonių kažkokių rimtesnių situacijos pablogėjimų patirti neturėtume. O pats galimybių pasas galėtų būti grąžintas, jeigu būtų toks reikalas“, – sakė I. Šimonytė.
„Esant nepalankiai epidemiologinei situacijai ir poreikiui, bus galima grįžti prie jo taikymo“, – apie galimybių paso grąžinimą pasisakė ir A. Dulkys.
Įveda ribojimus
Sustabdytą galimybių pasą keičia prekybininkams ir paslaugų tiekėjams įvedami ribojimai dėl vienam klientui tenkančio ploto.
Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. m bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį. Taip pat prekybos ir paslaugų vietose išlieka prievolė dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius.
Ploto reikalavimas nustatytas, atsižvelgiant į anksčiau taikytą praktiką iki galimybių paso įvedimo bei atsižvelgiant į 2 m saugaus atstumo laikymąsi nuo kitų asmenų tose vietose, kuriose susidaro dideli lankytojų srautai.
Kartu nuspręsta kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinę veiklą, prekybą, organizuojamus komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus viešus renginius leisti vykdyti užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, t.y.: asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos ir kt.
Prekybininkus tokie pakeitimai džiugina. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkai jau seniai Vyriausybei siūlė atsisakyti galimybių paso ir įvesti ploto ribojimą.
„Visą laiką siūlėme pandemiją prekyboje valdyti ne taikant galimybių pasą, bet nustatant ribojimą kvadratiniais metrais vienam pirkėjui. Viskas, kas nustatyta, atliepia mūsų buvusius lūkesčius ir europinę praktiką“, – BNS sakė R. Vainienė.
R. Vainienės teigimu, bendras plotas yra tikslesnis rodiklis nei prekybos plotas, o šiam ribojimui prekybininkams specialiai pasiruošti nereikės.
„Reikės, aišku, iškabinti, kiek žmonių gali būti tuo metu, nustatyti krepšelių skaičių ir juos suskaičiuoti, bet čia valandos laiko pasiruošimas“, – teigė ji.
Pasisakė prieš papildomus ribojimus
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė laikėsi nuomonės, kad panaikinus galimybių pasą daugiau jokių apribojimų nereikėtų, išskyrus ploto vienam žmogui ribojimą prekybos vietose ir saugaus pačių žmonių elgesio.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija kolegoms iš Sveikatos apsaugos ministerijos siūlo neįvedinėti naujų, nelogiškų papildomų ribojimų. <...> Turime daugiau atsakomybės suteikti verslui ir patiems žmonėms“, – sakė A. Armonaitė.
Anot A. Armonaitės, verslas yra suinteresuotas veikti saugiai, todėl valstybė taip ir turėtų į jį žiūrėti.
„Ne kaip į galimus pažeidėjus, kuriems reikia būtinai išrašyti visokius ribojimus, bet aiškiai deklaruoti, ką rekomenduoja specialistai, kad būtų užtikrinta sveika aplinka, leidžianti veikti“, – sakė ministrė.
Nuo 2021 m. gegužės galimybių pasą bent kartą atsisiuntė daugiau nei 2 milijonai žmonių. Bendras atsisiuntimų skaičius (kartu su pakartotiniais) gerokai didesnis – beveik 13 milijonų.
