skirmantas mockevičius

Po apsilankymo Jurbarko gydymo įstaigose įspūdžiais pasidalinęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys džiaugėsi, kad nė reformos pradėti nereikėjo, o pačios įstaigos stengiasi kuo glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje.  Ministras teigė, kad tiek pirminės sveikatos priežiūros centro, tiek ligoninės darbas mieste organizuojamas puikiai. „Kaip nustebinti? Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro vadovei Remigijai Mencienei tai pavyko.

Pagreitį įgaunanti sveikatos įstaigų tinklo reforma toliau kursto nežinią ir neramumus. Po savivaldybės tarybos sprendimo sveikatos centrą steigti struktūriniu keliu Zarasų ligoninę palikus 12 gydytojų nuogąstaujama, kas laukia kitų savivaldybių. Ministerija tvirtina, kad konfliktas Zarasuose yra politinis, tačiau sveikatos sistemos dalyviai atviri – neatsakytų klausimų dėl reformos dar lieka nemažai. Nuo rugpjūčio 1 d. kuriami nauji dariniai sveikatos sistemoje – sveikatos centrai.

Prieš keletą metų masiškai jurbarkiečių namus apvoginėjusį ir kitokius nusikaltimus dariusį Mantą Bakutį rajono bendruomenė jau buvo primiršusi. Tačiau gegužę vaikinas į visos šalies akiratį grįžo su trenksmu. Žiniasklaidai šiuo metu įkalinimo įstaigoje esantis veikėjas papasakojo sukrečiančias istorijas, o kai kurie jo teiginiai turėtų sukelti klausimų ir dėl to, kas galbūt galėjo vykti ir už globos įstaigos Skalvijos namai durų.

Šimtamilijonines investicijas iš Europos Komisijos (EK) žadanti pritraukti sveikatos įstaigų tinklo reforma turėtų pajudėti jau šiemet. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad pertvarka apima daug sričių ir turėtų visapusiškai pagerinti sveikatos paslaugas. Tačiau dalis reformos dalyvių vis dar turi abejonių dėl žadamos reformos naudos pacientų ir medikų gerovei.

Jurbarke skandalas. Paaiškėjo, kad dvejus metus miesto ligoninėje neveikia vaikų ligų skyrius, nors tam skirtos patalpos yra. Mažieji pacientai, anot tėvų, guldomi, kur papuola. Vienas keturmetis buvo stacionarizuotas chirurginiame skyriuje. Vienu aukštu žemiau budėjęs pediatras vaiko taip ir neatėjo apžiūrėti, mažametis išvežtas į Kauną. Ligoninės direktorė sako, kad vaikų skyrius neveikia, nes nėra kam dirbti. Jurbarko rajono ligoninės vaikų ligų skyriaus palatos – tuščios.

Viso labo per savaitę Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje „juodųjų“ savivaldybių skaičius išaugo dvigubai – nuo septynių iki 15. Tiesa, dalies jų merai tvirtina, kad statistika neatspindi realybės, mat į „juodąjį“ sąrašą savivaldybės pateko ne dėl to, kad daug serga, o dėl to, kad teigiamų tyrimų dalis didelė. Nepaisant to, visi merai vieningai sutaria, kad daugiausiai nerimo visoms šalies savivaldybėms turėtų kelti padėtis mokyklose, mat ten COVID-19 virusui plisti lengviausia.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Gausėjant fiksuojamų COVID-19 atvejų nemažėja ir kitų nusiskundimų turinčių pacientų eilės, kuriems vis dar sunkiai sekasi „prasimušti“ pas gydytojus. Šeimos gydytojai gi sako vos atlaikantys tenkančius krūvius ir su baime žvelgia į tik augsiančius karščiuojančiųjų srautus. Savo ruožtu dalis pacientų pagalbos teigia nesulaukiantys dar nuo karantino laikų.

Nors vaikai vos spėjo grįžti į klases, medikai jau dabar su baime laukia įsibėgėjančio rudens ir virusinių ligų sezono pradžios. Šeimos gydytojai tvirtina esantys lyg ant adatų, nes kol kas stokoja aiškios tvarkos, ką reikės daryti su karščiuojančiais vaikais ir įspėja dėl pacientų „kamščių“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu ramina, kad rudens sezonui pradėta ruoštis dar nuo vasaros.

Bagažinių turgaus („Car Boot Sale“ angl.) idėja, paplitusi Vakarų Europoje, vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Bene žinomiausias tokio turgaus pavyzdys yra Kaune, kuris veikia jau daugiau nei septynis metus. Žmonės suvažiuoja automobiliais ir prekiauja iš bagažinių. Tai nėra komercinio pobūdžio veikla, ji labiau suvokiama kaip bendravimo ir laisvalaikio praleidimo forma. Jurbarke bagažinių turgaus idėją panoro įgyvendinti Eglė Kimutienė.